Kai per kelias diena pasipila vienai temai skirti straipsniai, pasidaro šiek tiek keista. Pasirodo, jog visa tai užsakomieji straipsniai, skirti parodyti, kaip labai pažangioji Lietuvos dalis, remiama Skandinavijos šalių ambasadų pasiruošusi vienu ypu įveikti neapykantos kalbos skleidėjus. Kuriamas dirbtinis intelektas tikrins komentarus ir automatiškai šalins neapykantos kalbos atvejus.
Įrankis procentais nurodys tikimybę, kad analizuojamas tekstas yra neapykantos kalba. Pavyzdžiui, jei tikimybė sieks 70 procentų, komentaras bus automatiškai blokuojamas, o jeigu tik 50 procentų, tuomet publikuojamas. Tačiau jei tikimybė bus tarp 50 ir 70 procentų, tada komentaras bus laikinai blokuojamas ir perduodamas žmonėms patikrinti.
Tiesa, ne bet koks negražus komentaras ar įžeidimas laikomas neapykantos kalba – tik silpnesnių visuomenės grupių puolimas, pavyzdžiui, tautinių mažumų arba LGBT, grasinimai šioms grupėms.
Kitaip sakant, jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigiminės šeimos palaikytojus, tradicionalistus ir pan., tai nepatenka po neapykantos supratimu. Tik jeigu puolamos tam tikros „nesaugios grupės, joms grasinama mušimu, naikinimu – tuomet taip”.
Beje, Baudžiamajame kodekse nėra tokios sąvokos kaip neapykantos kalba. Europos žmogaus teisių komisaras šiemet pažadėjo, kad bus bandoma šią sąvoką apibrėžti, pateikti vieningą, bent jau Europos Sąjungos valstybėse taikomą apibrėžimą. Konkretus straipsnis, pagal kurį baudžiama už su neapykanta susijusią kalbą, pavadintas „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Ar šitaip siekiame ligybės ar neligybės? Reiškia darbovietėje viršininkas gali žmogu plūsti , bet jau nedrysk išrinktąjį naujai pašventintąjį. Ar mes iš proto kraustomies?