spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Ar Seimas nevėluoja vykdyti lenkų nurodymus keisti Lietuvos raidyną ?

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius išplatino pareiškimą, skirtą Lietuvos ir Lenkijos prezidentams, Lietuvos ir Lenkijos parlamentams bei kitoms politinėms institucijoms dėl lietuvių kalbos sulenkinimo.

2019 vasario 21, 22 d. viešėjusiai Lenkijoje  Prezidentei D. Grybauskaitei Lenkijos Prezidentas A. Duda sakė, kad Lenkija laukia, kol Lietuva įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis. V. Pranckietis po vizito 2019 vasario 25, 26 dienomis Lenkijoje aiškino sieksiantis, kad projektai dėl lenkiškų pavardžių pajudėtų į priekį,- rašoma pareiškime.

„PRIMENAME, kad maždaug prieš 10 metų buvo pradėta įteisinti lenkiškas raides į lietuvišką raidyną. Kilo milžiniškas visuomenės pasipriešinimas visame pasaulyje dėl bandymo pažeidus LR Konstituciją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame raidyne.

2017-09-27 LR vyriausybė kreipėsi į Seimą prašydama pakeisti įstatymus, kad LR įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai būtų sudaromi lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.




Terminą lotyniškais rašmenimis visuomenininkai supranta kaip prieš 10 metų buvo bandoma pažeidžiant LR Konstituciją įteisinti lenkiškas raides į lietuvišką raidyną. 2017-10-04 Seime buvo įregistruoti įstatymo pakeitimo projektai Nr. XIIIP-1159, XIIIP-1160. Vyriausybė aiškina, kad toks įstatymas padės Lietuvai pritraukti užsienio įmonių, plėsti eksportą, didinti įplaukas į biudžetą, kurti naujas darbo vietas, turės įtakos konkurencingumui.

PAŽYMIME, kad Ūkio ministerijos kreipimąsi vyriausybė AKIMIRKSNIU ĮREGISTRAVO kaip teisės aktų pataisas. Ūkio ministerija spaudžia Seimą, kad kuo skubiau įteisintų nelietuviškas raides.

Įstatymo priešininkai ir visuomenininkai aiškina, kad lenkiškų raidžių iniciatoriai, anksčiau nesugebėję įteisinti tris nelietuviškas raides, 2017 metų pabaigoje ėmėsi naujos veiklos nelietuviškoms raidėms įteisinti. Tai TROJOS ARKLYS.

Žinokime, kad įvestam į Seimą TROJOS ARKLIUI priešinasi Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetai, mokslininkai, visuomeninės organizacijos, daug Seimo narių. Iniciatorius sustabdė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Turbūt už Vilniaus krašto okupaciją 1920-1939 metais, už armijos krajovos ŽUDYNES, už bandymus sukurti Vilniaus krašto teritorinę autonomiją bei už tomaševskininkų žygius niekinant Lietuvą, 70 parlamentarų parašais prisiekė pažeisti Lietuvos Konstituciją ir įvykdyti rinkiminius pažadus – rašyti lietuviškus dokumentus lenkiškomis raidėmis.

Buvusio Ministro Pirmininko A. Kubiliaus 2012 metais pateiktą įstatymo projektą dėl lenkiškų raidžių uoliai vykdo Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.

Gerbiamieji SEPTYNIASDEŠIMTUKO Seimo nariai, pamąstykite – ar iš RINKĖJŲ (savo darbdavių) GAVOTE ĮGALIOJIMUS TARNAUTI tomaševskininkams, Lietuvos okupantams, skerdynių ir autonomijos organizatoriams, niekinti Lietuvos raidyną; AR PRISIIMSITE ATSAKOMYBĘ UŽ PASEKMES?

REIKALAUJAME, kad Lenkijos kėsinimasis į Lietuvos RAIDYNĄ ne taptų Lenkijos – Lietuvos politinių-ekonominių tarpvalstybinių santykių griaunamuoju smagračiu,- rašo pareiškimo autoriai.

Visas pareiškimo tekstas ČIA

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

VRK nevykdo teismo sprendimo!

2026 m. sausio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė istorinį sprendimą – įpareigojo VRK sukurti prieigą Piliečių...

Tautos forumo tribūna: Trumpas prieš globalistus – kodėl Rytų Europa Vašingtoną supranta geriau nei Vakarai. Kur link krypsta Lietuva?

Jonas Nedzveckas Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sausio 15 d., susitikęs su Kinijos premjeru Li Qiangu, teigiamai įvertino Kanados...

Už mokesčių mokėtojų lėšas – pramogų virtinės

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) leido įspūdingas sumas darbuotojų pramogoms, kelionėms ir vaišėms. Dėžėmis triaukšti obuoliai ir...

Almantas Stankūnas. LGBT susirūpino Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa mokyklose ir teismų sprendimais

2026-01-19 Vilniaus m. savivaldybės tarybos Žmogaus teisių komisijos (ŽTK) posėdyje buvo svarstoma ŽTK programa ir balsų dauguma nutarta...