Andrius Švarplys. Politinis konfliktas yra neišvengiamas
Mintis. Tiems, kas (jeigu iš viso) svarsto apie Lietuvoje nesenai buvusią ir dar tebesitesiančią situaciją, kai santechnikas, “plytelščikas”, laiptų gamintojas ar gerbūvio darbininkas uždirba žymiai daugiau nei gydytojas ar mokytojas, rašytojas ar mokslininkas.
Villy Tokarev, į Niujorko Braiton Byčo rusų bendruomenę emigravusio dainininko dainoje ”Vory-gumanisty” (”Vagys humanistai”) atvirai teigiama, kad neįmanoma sąžiningai susikurti gero gyvenimo netgi ”profesoriui, rašytojui ir .. poetui”, nes “tas, kuris nevagia, gyvena kaip elgeta”.
1. Viešo sektoriaus skurdumas yra post-sovietinis paveldas. Keistai suvešėjęs, įgavęs antrąjį kvėpavimą (po dešimto dešimtmečio) jau narystės Europos Sąjungoje, konsoliduotos laisvos rinkos sąlygomis.
.
2. Tai reiškia latentinę demoralizaciją, kuri pakerta vidurinės klasės – tradiciškai demokratijos stuburo – mentalitetą. Prie demokratijos ir politinio pasitikėjimo erozijos prisideda dar ir naujos vadybininkų/profesionalų/ekspertų (informacijos manipuliuotojų) klasės iškilimas.
Santechnikas ir gerbūvio darbininkas nepakyla iki vidurinės klasės dėl išsilavinimo (ir todėl demokratijos įgūdžių) stokos, o naujoji aukštesnioji vidurinė klasė niekina mases, yra antidemokratiška ir kosmopolitinė.
Vadinasi, tradicinė demokratijos “pagalvė” Lietuvoje spaudžiama iš abiejų pusių.
Todėl aštrės kova tarp ”populistinių” partijų ir ”rimtųjų” (globalistinių). Nuskurdusi vidurinioji klasė vis labiau rems ”populistus”. Prie to prisidės ir kultūrinis spaudimas tradicinėms vertybėms, ateinantis iš naujos globalistų klasės (panieka Lietuvos mokslininkams, kaip neva parazitams, atsilikusiems, nieko rimta nedirbantiems, neapsukriems, nesugebantiems prasiversti, tik reikalaujantiems valstybės globos yra tipiška naujosios globalistų klasės mąstymo išraiška, paranki valstybės pasirengimui toliau tęsti viešojo sektoriaus skurdinimo politiką).
Dėl reformų uždelstumo, ydingumo ir atitinkamo mentaliteto valstybė neturi pakankamai lėšų remti vidurinį sluoksnį. Europos Sąjungos pinigai dar leidžia palaikyti/atnaujinti viešą infrastruktūrą (be šito Lietuva dar labiau pasistūmėtų atgal link Rytų valstybės modelio), bet tai iš esmės negelbsti situacijos, o tik užtikrina gerėjimo fasadą. Po juo klesti vidurinės klasės demoralizacija.
”Kas nevagia… nedirba per tris darbus/16val. per dieną… atsisako gyvenimo komercializavimo… gyvena kaip elgeta”.
Humanizmas (ištikimybė tradiciniams stulpams – vietai, šeimai, vaikams, knygai, dorybei, kaimynystei, nekomerciniam darbui) – yra stumiamas tapti ”vory-gumanizm”.
Vadinasi, vietoj to, kad sukurti tvarias pilietinės visuomenės vystymosi sąlygas, Europos Sąjungos propaguojama sistema (laisva rinka ＋demokratija) iš esmės ardo jas.
Prie šios sistemos prisitaiko tiktai gana siauras (max keliolikos procentų) naujo elito globalistų klasės sluoksnis, kuris prisideda prie tolesnio demokratijos ardymo. Jis palaiko tik procedūrinės, neatskaitingos, jo interesus užtikrinančios, t.y. ekspertinės, elitistinės, intervencinės, reguliuojamos, į pažangą mases vedančios demokratijos sampratą.
Todėl politinis konfliktas yra neišvengiamas. Nepatenkinti toliau reikalaus reformų, kurios prieštarauja naujos valdančiosios klasės interesams.
Kas gali patvirtinti ar paneigti, kad R. Karbauskis milijonus susikrovė visiškai dorai ir sąžiningai?
Na, jeigu laikysimės nuostatos, kad visi Tatos ir AMB korupciniai, proginiai ir aferistiniai įstatymai yra dori ir sąžiningi, tai niekas niekada negalės įrodyti, kad Karbauskio, Austėjos, A+A B.Lubio, Adolfo Šleževičiaus ir kt. milijonai susikrovė dorai ir sąžiningai!
Na čia autorius norėdamas ”sublizgėti” stipriai perdeda apie tuos santechnikus, matomai jam likęs sovietinio tos srities darbininko prototipo įvaizdis. Šiuolaikinis tos srities specialistas nedirba su plaktuko ir kažkokios ”motinos” pagalba o valdo sudėtingus mechanizmus, turi turėti inžinerinių įgūdžių įvairiose srityse kaip IT BIM projektų vykdyme, medžiagų pažinime , medžiagų technologijoje,, elektroje ir elektronikoje, bei automatizuotoje sistemoje ir žinoti daug kitų inžinerinių,cheminiu, fizikinių niuansų.Dėl savo didžiulės apimties ši sritis suskaldyta bent 5į valstybines mokymo programas kuriose mokslas trunka du metus, taigi norint būti kvalifikuotu santechniku teks pavargti 10 metų. Vidutinis santechniko atlyginimas yra 50 € dienai, matomai autorius senai keitėsi savo automobilio ratus, kur mechanikas tos srities uždirba tiek per 0,5 valandos.
I6dygo nauja “Socialinė atskirtis” žmonių bendravime. Taip dabar pasaulio valdžios ir pataria ir prievartauja. Lietuvoje jau prie to esame pripratę seniai, bet iki šiol tai turėjo reikšmės daugiau uždarbio, pragyvenimo srityje. Žemosios algos net 4 ir daugiau kartų žemesnės nei vakarų ES už tą patį darbą. Vidurinioji klasė taip pat į “atsatkirtį” atsidūrusi. Palyginus verslininkai jau vakarus pasivyje. Uždirba net augštesnius nei vakaruose. Kainos taip pat seniai susilygino su vakarais. Amatininkai kaip ir prekės pakopė vakarop.
Ekonominę “Socialinę atskirtį” lyginti ES gudruoliai paliko atskiroms narėms valstybėms kelti minimalias algas , arbo kitaip darbuotojams palikti namus ir emigruoti į vakarus. Milijonas lietuvių jau iškeliavo. Ar nebūt ES buvę naudingiau ir teisingiau paskelbti bendra ES algų minimumą ir pagreitintai su tikslu rytams pasivyti vakarus? Kur vienybė, viens kito palaikymas?
Pasikliaukime tautos vienybės samprata. Siųlymas konkretus. Kelkime MMA, kad susilygintume su vakarais per 5 metus. Tuomet galėsime džiugiai liūdyti greitai nykstančia ekonominę “Socialinę atskirtį”. Nebeversime brolius lietuviu keliauti svetur. Bus iš ko ir mokytojams algas mokėti.