spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Andrius Švarplys. KTU studentų atstovybė palaikė gėdingą dalyką – matyt, plagijavimas yra studijų kokybės dalis

Naujasis KTU rektorius Eugenijus Valatka:

Formalus universitetų sujungimas nebūtų naudingas, todėl bendras universitetas Kaune turėtų kurtis natūraliai“.

Geriems inžinieriams būtinos bendražmogiškosios vertybės ir pažintis su filosofija, menais. Inžinieriams būtina vaizduotė, tad galvojame, kaip į technologinius mokslus integruoti socialinius“ (svarbu, kad tai būtų tikras tikslas, o ne tik tam, kad sujungti viską į vieną Kauno universitetą, nes „dubliuojasi su VDU“, „nes KTU irgi turi socialinius mokslus„) .

Svarbiausia – bendruomenė, galvų tikrai nešienausiu“.




Kol kas naujajam rektoriui būtų galima rašyti aukščiausią balą. Nesivaikoma tuščių įvaizdžių, kalbama apie šaknis: bendruomenę, miestą, natūralumą, atsakomybę visuomenei.

Bet yra ir šešėlis.

Apie buvusio rektoriaus plagijato skandalą: „man būtų labai neetiška komentuoti šį atvejį. Kompetetingos institucijos jau tai padarė“.

Iš vienos pusės, tai yra pakankamai teisinga ir subtiliai bei korektiškai viskas pasakyta. Tačiau iš kitos pusės, tai juk ne vien P.Baršausko individualus reikalas.

Tas pats KTU elitas, kuris išrinko naująjį rektorių, įnirtingai palaikė senąjį rektorių plagijato skandale. Buvo manoma, kad tai VDU viešųjų ryšių akcija – puolimas.

KTU studentų atstovybė taip pat palaikė gėdingą dalyką (matyt, plagijavimas jiems yra studijų kokybės dalis). Tai tie patys studentai, kurių palaikymu dabar, suprantamai, taip džiaugiasi naujasis rektorius.

Ir galiausiai ne plagijavime esmė.

Esminis dalykas, be kurio naujasis rektorius neįgis pasitikėjimo iš išorės ir iš vidaus, tai tinkamas įvertinimas buvusios KTU valdžios atneštos politikos, kurios esmė – agresyvi įvaizdžio vadyba ir per ją formuojamos nuostatos į aukštąjį mokslą. Juk visa institucinė ir administracinė kultūra, kuri palaikė senojo rektoriaus politiką, niekur nedingo.

Čia yra esmių esmė.

Kol kas tuos humanistinius E.Valatkos pasisakymus galima traktuoti kaip būtent užuominas ir vertinimus, nukreiptus į tą pusę. To reikia tikėtis. Tačiau tik realūs darbai ir veiksmai parodys kiek iš tiesų naujas rektorius yra „naujas“ ir kiek pavyks pakreipti universitetą nuo agresyvios vadybos į normalų, besivystantį ir bendruomeninį universitetą.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie LRT krizę: kas, kodėl ir kaip (II dalis)

Visuomeninio transliuotojo teisinio statuso ypatumai LRT krizės kontekste LRT nėra tiesiogiai paminėta Konstitucijoje, tačiau visuomeninio transliuotojo samprata yra glaudžiai...

Prof. Algis Krupavičius. Protestai ir demokratinė diskusija: kur eina Lietuva?

Demokratinėse visuomenėse protestas yra teisėta ir svarbi politinės raiškos forma. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau matoma, kaip protestai...

Vidas Rachlevičius. Atvažiavo tėtis ir „padarė“ Davosą. Degustacinis karčių tiesų meniu

Donaldo Trumpo vakarykštė kalba Davose dar kartą patvirtino tai, ką daugelis puikiai žinome – kas yra kas pasaulio...

Vidas Rachlevičius. Naujojo pasaulio kontūrai (2). Galia, teisė ir mūsų valstybės likimas

Gyvename naujame pasaulyje? Atsakant į šį ore kybantį klausimą, galima kalbėti valandų valandas, tačiau svarstant apie tai, siūlau...