Ar dar reikia geresnio pavyzdžio apie lietuviškas fake news?
Trileris, detektyvas, slaptų pokalbių įrašų klausymas, automobilio siuntimas, konspiracija, slapti galingi interesai. Tai yra didžiausio portalo Lietuvoje žurnalistinis tyrimas. Apie ką?
Apie tai, kad Laisvos visuomenės institutas kaip nevyriausybinė organizacija teikia siūlymus Vaiko apsaugos įstatymui. Didžiausio portalo žurnalistiniam tyrimui neįdomūs patys siūlymai, jų racionalumas, pagrįstumas. Pataisoms galbūt pritartų Katalikų Bažnyčia Vyskupų vaidmenyje, bet LVI autorius aiškiai pabrėžia, kad pataisas teikia kaip NVO atstovas.
Bet jeigu siūlymus viešai teiktų, pritatartų-nepritartų patys Vyskupai ar kitų religijų atstovai – ar tai būtų nusikaltimas, įstatymų pažeidimas?
Nuo kada religija yra draudžiama, o religijos atstovų vieša nuomonė laikoma nusikaltimu? Ar bet kurią religiją išpažįstančių piliečių balsas jau yra neteisėtas?
Tai kodėl „žurnalistiniam tyrimui“ labiau rūpi ne LVI teikiamų siūlymų racionalumas, o siūlymų autorių demonizavimas?
Kodėl didžiausiai žiniasklaidos priemonei Lietuvoje nerūpi akivaizdūs viešumoje iškilę naujausios Vaiko teisių apsaugos įstatymo tvarkos blogybės, Tarnybos viešas melavimas, akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimai (kaip Teismo sprendimas nedalyvaujant tėvams ir jų teisiniams atstovams); absurdiška poįstatyminė tvarka, kriminalizuojanti vaikų aprangą, maistą, buities sąlygas ir t.t.; smurto sąvokos totalumas, sulyginantis smurtautoją ir mylinčių tėvų auklėjimą. Tai yra visi valstybinio institucinio smurto požymiai. Galiausiai jai visiškai tinka D.Šakalienės šešėlinis, pokiliminis žiniasklaidos veikimas atrenkant reikiamus žurnalistus formuoti reikiamą nuomonę.
Viskas kas visuomenėje sukėlė rezonansą, pasipiktinimą, visi Tarnybos atlikti pažeidimai šiai žiniasklaidai nerūpi. Pagrįstas ir demokratinis žmonių susirūpinimas jai neįdomus ir nevertas jokio žurnalistinio tyrimo. Vietoj to, jai rūpi demonizuoti visiškai teisėtus, skaidrius ir svarbiausiai – itin racionalius, demokratiškus, pilietinius įstatymo korekcijos siūlymus.
Tai kieno yra šita žiniasklaida? Ką ji atstovauja? Ką ji turi bendro su žiniasklaida? Juk toks veikimas turi žymiai daugiau bendra su mafijiniu veikimu, o ne su informavimo priemone.
———————————————————————————–
Kaip subtiliai įvaldyta facebookinė trolinimo taktika: Seimo narys pateikiamas nusikaltimą padariusio mokinuko pozicijoje, jis teisinasi lyg kažką turėtų slėpti. „Pasiteiravus, ar galėtų įvardinti konkrečius asmenis, M. Puidokas patikino, „kad gal čia ir bendrumoj turėtų užtekti“.
Nors tai nėra nei nusikaltimas, nei prasižengimas, nei slėpimas, nei teisinimasis.
Lygiai pagal tokius pačius metodus buvo užtrolinta ir represuota Garliavos byloje, Žygaičių bendruomenės kova prieš skalūnus, Žemės referendumas ir dabar, paskutiniu metu, institucinė prievarta prieš šeimas ir vaikus.
Kiek dar reikės pavyzdžių, kad nereikia bendrauti su tokia žiniasklaida, nes čia jau ne žiniasklaida – čia yra sąmoningas, kryptingas, ciniškas, mafijinių bruožų turintis interesų stūmimas. Konstitucinių sampratų, žurnalistikos etikos ar elementaraus padorumo principų čia nė kvapo nėra.
Fake news medijų pasaulyje teisinės valstybės krachas gimsta ne politikų veiksmuose, o tokio pobūdžio „žiniasklaidoje“.
Jei čia nėra žiniasklaidos paskelbtas karas demokratijai ir piliečių atstovavimui, tai kas tuomet tai yra?
