Ana Lisenkienė. Ar tikrai verta skiepyti nuo Covid-19 vaikus?

Tad ką šie rezultatai sako?

„Nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2021 m. vasario 22 d. buvo apklausta 258790 5–17 metų amžiaus JK vaikų. Teigiami SARS-CoV-2 testai buvo užregistruoti 6 975 vaikams, iš kurių 1 912 (666 jaunesniems ir 1246 vyresniems vaikams) buvo galima apskaičiuoti ligos trukmę (nes buvo vertintini simptomai – vert.).
[…]
Šiame tyrime JK mokyklinio amžiaus vaikų (5–17 metų) duomenis pateikė suaugęs vaiko globėjas. Dalyviai dalyvavo savanoriškai ir naudojosi mobiliąja programėle, kurią kartu sukūrė Zoe Limited ir Londono karališkasis koledžas. Ligos trukmė ir simptomų paplitimas, jų trukmė ir našta buvo analizuojami vaikų, kuriems buvo nustatyti teigiami SARS-CoV-2 testai ir kuriems buvo galima nustatyti ligos trukmę – ji buvo vertinama bendrai ir jaunesnių (5–11 metų amžiaus) bei vyresnių (12–17 metų amžiaus) vaikų grupėse.
[…]
Vaikų, sergančių COVID-19, ligos trukmės mediana buvo 6 (3–11) dienos (žr. lentelę); liga buvo trumpesnė jaunesniems nei vyresniems vaikams (5 (2–9) vs 7 (3–12)) dienos.
[…]
Hospitalizuoti reikėjo 16 jaunesnių ir 21 vyresnių vaikų, sergančių C19.
[…]
Mūsų grupėje dėmesio sutrikimų, atminties sutrikimų ir nerimo atvejų nebuvo, o prastos nuotaikos ir dirglumo atvejai atitiko ankstesnius mokyklinio amžiaus šalies gyventojų duomenis. Mūsų duomenys nepatvirtina ankstesnių pranešimų apie silpnumą (fatigue) ir traukulius; taip pat nebuvo pranešta apie sunkius liekamuosius neurologinius simptomus.
[…]
Mūsų duomenys patvirtina, kad JK mokyklinio amžiaus vaikams C19 paprastai trunka trumpai ir sukelia mažai simptomų. Kai kuriems vaikams liga trunka ilgiau, ir mūsų gauti duomenys patvirtina jų patirtį; tačiau dauguma šių vaikų paprastai laikui bėgant pasveiksta.

Mūsų tyrime pateikiama labai svarbių duomenų, kuriais remiantis galima diskutuoti apie pandemijos poveikį šioje amžiaus grupėje ir pasekmes sveikatos priežiūros išteklių paskirstymui.“ [ČIA]

Šie rezultatai puikiai pagrindžia danų profesorės Christine Stabell Benn nuomonę šiuo klausimu, kuri sako: „Imunitetui naudinga, kad vaikai persirgtų Covid-19.“

„Covid-19 turi būti kuo greičiau pripažinta vaikų liga.“

Taip teigia Pietų Danijos universiteto Globalios sveikatos politikos profesorė ir ilgametė vakcinų tyrinėtoja prof. Christine Stabell Benn. Ji turi ilgametę patirtį, tiriant vakcinų naudą įvairioms gyventojų grupėms [ČIA] ir dėl įvairių priežasčių nemano, kad turėtume pradėti skiepyti vaikus, jaunesnius nei 16 metų.

„Vertindami kiekvieną vaiką atskirai, mes, Sveikatos priežiūros tarnyba, tradiciškai neįvedame vakcinų vaikams, nebent nuo tam tikro sunkumo ligų. Laimei, Covid-19 yra labai lengva liga vaikams ir daugumai ji yra besimptomė, – sako ji ir tęsia: – Tuomet nesilaikome svarbiausio vaikų skiepijimo kriterijaus, t. y. kad liga būtų tam tikro sunkumo. Dar yra antrasis kriterijus – taip pat labai svarbus Sveikatos priežiūros tarnybai. Turi būti aiškiai dokumentais pagrįsta vakcinos nauda ir rizika. Deja, su Covid-19 vakcinomis šiuo metu dar nesame tokioje situacijoje“, – sako profesorė.

Todėl ji nemano, kad yra gerai, kad Europos vaistų agentūra (EMA) davė leidimą skiepyti 12–15 metų vaikus „Pfizer“ vakcina. Danijoje vaikai skiepijami nuo 16 metų, bet ji to taip pat nerekomenduoja.

Ji taip teigia nurodydama, kad „The New England Journal“ žurnale paskelbtame „Pfizer“ tyrime devintojo puslapio lentelėje matome, kad vakcina turėjo rimtų šalutinių poveikių tris kartus daugiau paskiepytų 12–15 metų amžiaus vaikų grupėje, palyginti su kontroline grupe, kuri vakcinos negavo.

Be to, yra ir trečias faktorius, kad vaikai įgyja geresnį imunitetą susirgę natūralia liga, nei pasiskiepiję nuo šios ligos: Covid-19 vakcinose yra tik dalis viruso, vadinamojo spyglio baltymo, gamybos programavimo medžiaga. Taip susiformuoja antikūnai ir imunitetas spyglio baltymui, tačiau 80% viruso yra ne iš spyglio baltymo. Kai natūraliai užsikrečiama visu virusu, susidaro antikūnų prieš visą virusą.

Skiepijant įgyjamas tik 20% viruso imunitetas, o jį įgyjant natūraliu būdu – 100% imunitetas.

„Žinome, kad virusams, su kuriais susiduriame būdami vaikai ir jaunuoliai, susiformuoja platus imunitetas. Todėl tuomet, kai mes su juo susiduriame vėlesniame gyvenimo etape, mūsų imuninė sistema į jį reaguoja stipriau ir mes nesusergame rimta liga, o tik peršąlame.

Norėčiau, kad koronos liga kuo greičiau taptų vaikų liga. Tai darome leisdami vaikams natūraliai užsikrėsti; taip pat tai darome, kai bendruomenėje cirkuliuoja tam tikras viruso lygis. Taigi retkarčiais reikia sustiprinti savo imuninę sistemą, nes tada, manau, ši liga mūsų daugiau nebevargins“, – sako Christine Stabell Benn, kuri taip pat teigia, kad nereikėtų skiepyti visų gyventojų, nes, jos nuomone, gerai, kad aplinkui sklando tam tikras viruso kiekis, dėl kurio sveikieji natūraliai įgyja patvarų imunitetą.“[3]“

Perskaitę, nusiųskite nuorodą kitiems.