4 žemėlapiai, kurie, mano nuomone, gerai paaiškina, kodėl Sirijoje tiek dešimtmečių buvo neramu ir vyko tiek daug karų.
Nuo Arabų pavasario iki Assado diktatūros nuvertimo ir iki pat šių dienų.
Jie taip pat sako, kaip svarbu norinčiai būti visai nepriklausomai nuo rusų dujų Europai yra svarbi stabili, tvirtai kontroliuojama, ne prorusiška ir ne proiranietiška Sirijos vadovybė, kodėl aktyviai ten veikė ne tik JAV ir kitos Vakarų šalys, bet Rusija, Iranas, Turkija, Kataras.
Kataro-Turkijos dujotiekis, galintis transportuoti labai svarbias Europai dujas iš Kataro per Siriją ir Turkiją taip, deja, ir liko projektu. Ir Rusija, ir Iranas, kurie palaikė Assado režimą nenorėjo, kad toks dujotiekis atsirastų. Karai dėl šių žemių neleido to daryti, o į Sirijos reikalus įsikišusios šalys norėjo kontroliuoti ir naftos srautus, kurie keliavo iš Irako Kurdistano ir iš pačios Sirijos rytinės ir centrinės dalies link Viduržemio jūros. Ir Sirijoje yra dujų, naftos.
Arabų dujotiekis irgi užstrigo nepastatytas prie garsaus Homso miesto, kuris dažnai buvo minimas Sirijos karo suvestinėse. Šio dujotiekio violetine spalva labai svarbi atšaka yra Izraeliui (Jordanijos-Izraelio) jungtis, kuri eina ir per druzų gyvenamas žemes šalia pietų Sirijos. Druzai nori savarankiškumo nuo Damasko ir, aišku, kad Izraelis juos tam labai stipriai palaiko.
Sirija, kaip galima matyti iš platesnio regiono žemėlapio yra tautų ir religijų mozaika. Jeigu Damaskas nekontroliuos situacijos tai sukils ir druzai, ir jazidai, ir alavitai, ir turkomanai ir visi kiti. Vakarų interesas užtikrinti ne tik stabilią Siriją, bet ir ne prorusišką, ne proiranietišką ir ne islamo radikalų Siriją. Ir, aišku, Siriją, kuri būtų valdoma be represijų, ne kaip Assado.
Štai, kodėl bet kurios valstybės noras remti kokią vieną tautinę ar religinę mažumą Sirijoje yra smūgis ne tik per Sirijos teritorinį vientisumą, bet ir per mūsų Europoje norus gyventi be Rusijos dujų diktato, o turėti alternatyvą: Kataro ir gal kitų arabų valstybių dujas, ateinančias per Turkiją dujotiekiais, o ne suskystintu pavidalu. Ir Sirija čia yra labai svarbi šalis.
Sakantiems, kad Siriją valdo modžachedai norėčiau paklausti: o gal tai vakarykščiai islamo radikalai ir priminti, jog kažkada J. Arafato vadovaujamas Palestinos išsivadavimo organizacija buvo laikoma teroristine, o jis pats teroristų vadovu, bet tai nesutrukdė pasikeisti jam laikui bėgant ir tapti gerbiamu Vakaruose.
