spot_img
2026-01-26, Pirmadienis
Tautos Forumas

Alvydas Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?

Alvydas Medalinskas / asmeninė nuotr.

Kai išgirdau žinią apie trumpam įskridusį iš Baltarusijos droną, iš karto prisiminiau apie ką prieš porą dienų kalbėjome su R. Požėla, kuris tik pusę metų yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos prie VRM vadovas. O kalbėjome apie civilinę saugą galimų Rusijos ar Rusijos satelitų oro atakų metu.

Kartais Lietuvoje supaprastintai suvokiamas galimas pavojus iš Rusijos. Kalbam apie ginklus, invaziją, armijos ir piliečių pasirengimą gintis.

Gerai, kad apie visa tai kalbame, nes turime būti pasiruošę bet kokiems bandymams įsiveržti į mūsų teritoriją, pavojams, kurie gali ateiti iš Rytų ar iš Kaliningrado srities. Bet šių dienų kare yra ir kitas svarbus aspektas. Tai civilinė, piliečių sauga. Ir tai ne tik evakuacija, bet ir piliečių apsauga per galimą dronų ar raketų ataką.

Kaip rodo ir Rusijos karas prieš Ukrainą, ir Izraelio-Irano karas, nebūtinai svetima armija įsiveržia į kitos valstybės teritoriją ir juo labiau nebūtinai užima visą kitos valstybės teritoriją. Gali būti apsikeista tik dronų ar raketų smūgiais.




Tada esminis klausimas tampa gerai įrengtos slėptuvės, o ne tik priedangos, žmonių žinojimas, ką daryti, kur patikimai slėptis tokių galimų atakų metu, tarnybų suvokimas, kaip elgtis, kaip pranešti apie pavojus, kad gelbėjamas būtų maksimaliai įmanomas skaičius piliečių, o ne išrinktieji.

Vargu, ar slėptuve galima laikyti pėsčiųjų perėjas po gatve. Juk slėptuvės turi būti įrengtos ir patikimos su visais būtinais dalykais jos viduje: maisto, vandens atsargomis, elementariais baldais atsisėsti, ventiliacija, tualetais, atsarginiais išėjimais ir pagaliau su patikrinta statybos tvirtumo būsena, įvertinant kokį smūgį gali atlaikyti.

Tas pasirengimas civilinei saugai, įvertinant ir Ukrainos patirtį, o taip pat ir Izraelio, Suomijos, kitų šalių, tai iššūkis mums visiems. Todėl buvo labai įdomu ir svarbu pakalbėti su tarnybos vadovu, kuriam kaip tik, matyt, ir teks dar daug institucijoje, kuriai tik pusmetį vadovauja, šia linkme sukurti. Bet jau teko išbandymų.

Ir šios dienos drono trumpas pabuvimas Lietuvos teritorijoje manau tik pradžia…

Kartais bus sunku atskirti, ar toks oro objektų atskridimas bus tik atsitiktinis reiškinys, galbūt kieno nors pajuokavimas, gal kontrabandininkų veiksmas, ar tai jau prasidėjęs mūsų valstybės testavimas.

Todėl tiesiog geriau iš anksto viskam pasiruošti, įvertinus ir kitų šalių pamokas.

Veidaknygė

2 KOMENTARAI

  1. Medalinsko klausimas nukreipia nuo esmės.
    Už kiek metrų ar kilometrų nuo sienos nukrito tas dronas? Kai žinosiu atsakymą, tada galėsiu pasakyti, ar Lietuva turi kur slėptis iš gėdos.

  2. Man nelabai suprantamas autoriaus nerimas ir susirūpinimas, sakyčau net gana gilus ir dėl ko dėl slėptuvių? Čia Jūs rimtai? Apie kalbėjotės su žinomu sprecialistu profesionalu….atsakymas į klausimą dėl slėptuvių paprastas….jūsų pašnekovas žinos ką daryti…Garliavoje įgijo neblogą praktiką….einant pasienio apsaugos vado pareigas Pabradėje paslaptingai „išgaravo” autofurgonas su konfiskuotomis cigaretėmis, kodėl dabar turėtų būti kitaip? O gal pas nepatenkintus į namus Idzelis ateis su jūsų pašnekovo vyrais? Kam tos slėtuvės, jeigu pastatysime stadioną ir sostinėje važinės „auksiniai” Benkunsko vandeniliu varomi autobusai….Apie kažkokį organizuotą pasipriešinimą okupantams esant reikalui iš viso nereikia kalbėti, kai nuo mokyklos jauni žmonės mokomi tyčiotis iš kitų, valdžia rodo pavyzdį kaip reikia teisingai vogti, gatvėse akyse daugėja valkatų iš viso pasaulio…..Slėptuvės nebus reikalingos, visi šansai, kad kažkuri rusijos diena netolimoje ateityje bus švenčiama Vingio parke pagal pilną programą ir Gedimino prospekte įvyks paradas, tik ajame žygiuos ne Lietuvos kariuomenė….nors galbūt ten bus galima pamatyti tokius iškilius patriotus šaulius…..pavardės žinomis…

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Ruslanas Baranauskas. Vilniaus pedagoginio universiteto uždarymo padariniai (II)

II poleminis straipsnis (I dalis čia). Ko neteko Lietuvos švietimas, reorganizavus LEU? Aukštieji mokytojų rengimo kursai, Vilniaus Pedagoginis Institutas...

Stanislovas Buškevičius. Kodėl dalis grenlandų iki šiol nekenčia Danijos, arba kodėl dabartinei kairiųjų premjerei Metei Frederiksen teko atsiprašinėti

Grenlandija ilgą laiką buvo Danijos kolonija. 1953 m. statusas tapo kitas. O 2009 m. Grenlandija įgijo labai plačios...

Valdas Sutkus. Davose – karo su klimatu pabaiga

Davoso forumas visada buvo indikatorius, rodantis, į kurią pusę krypsta pasaulinio elito mintys. Tai vieta, kur svarbu ne...

Vladimiras Laučius. Vėl – naujas pasaulis, nauja epocha?

Kiekvieną kartą, kai svarbūs pasaulio politikos reiškiniai, įvykiai ar procesai neįsipaišo į įprasto pasaulėvaizdžio rėmus, imama garsiai šaukti,...