spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Algimantas Zolubas. Vilniaus miesto savivaldybė niekina kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą

Lukiškių aikštės Šimtmečio rato centre 2018-01-12 ir 2018-02-16 buvo pašventintos ir įamžintos kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę 111 relikvijų ir jas lydintys dokumentai. Jas iš įvairių vietų pristatė per 300 mylinčių savo kraštą ir gerbiančių istorinę atmintį savanorių. Relikvijas nuleidus į Šimtmečio rato ertmę, ją užsandarinus buvo uždėta granitinė plokštė su įrašu Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę. Atmintis ir pagarba.

Pats Šimtmečio rato projektas su savivaldybe ir architektais buvo suderintas. Nesant lėšų, Šimtmečio rato darbai pagal projektą: rato formavimas, armatūros tvirtinimai, skaldos išpylimas, plytelių išklojimas ir kiti buvo vykdomi Vyčio su laisvės kovotojų memorialu projekto ir kitų aukotojų lėšomis.

Jonas Burokas ir Gasparas Genzbygelis su Lukiškių aikštei pašventinti skirtomis relikvijomis | J. Česnavičiaus nuotr.

2018 m. birželio 25 dieną kažkoks išgama išniekino šimtmečio rate esančias relikvijas, viena kapsulė su dokumentais buvo pagrobta, tačiau greitai surasta.

Fondas su kitomis patriotinėmis visuomeninėmis organizacijomis, kad esant tuščiai ertmei nesikartotų išniekinimai, nusprendė operatyviai atšventinti relikvijas ir dviejose granitinėse plokštėse iškalti jų sąrašą. Tai neatskiriama sąsaja tarp dokumentų esančių ertmės viduje ir išorėje. Tuo siekta viešumo, kad viskas būtų žinoma vilniečiams ir svečiams. Tai buvo iškilmingai atlikta 2018-07- 06 Valstybės dienos proga.




Relikvijų pagerbimą atliko kariai, o jų atšventinimą – Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kunigas brolis Mindaugas Slapšinskas. Apie atliktą darbą savivaldybei buvo pranešta, paprašyta užtikrinti Šimtmečio rato priežiūrą ir tvarką. Tačiau…

Liepos 23 d. gautas pranešimas, kad granitinės plokštės su relikvijų sąrašais pagrobtos.

Kitą dieną paaiškėja, kad grobikė yra Vilniaus miesto savivaldybė, o pašventintos plokštės atsidūrė įmonės „Grinda“ sandėlyje drauge su Žaliojo tilto paniekintomis skulptūromis.

Pasirodo, šios įmonės sandėlyje, nepranešus visuomenei, atsidūrė ir dar vienas paminklinis akmuo su įrašu „Lukiškių aikštėje bus įamžintas partizano, laisvės kovotojo atminimas 1995“. Tai buvo pažadėta prieš 23 metus…

„Grindos“ sandėliuose įkišta tūno ir juodo granito plokštė iš Lukiškių aikštės su užrašu „Žuvusiems už Tėvynę“, kurią pašventino dar monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Čia dera pažymėti, kad Šimtmečio rato suformavimas ir raidžių iškalimas granitinėse plokštėse Vyčio fondui ir kitiems aukotojams atsiėjo, neskaitant kitų išlaidų, 32 tūkstančius eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės elgesys, prilygstantis kriminaliam ir šventvagiškam, piktina visuomenę, nes iš tikrųjų niekina kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą.

Nuotraukose – netesėti pažadai:

4 KOMENTARAI

  1. Bet gražiausi Tavo komentarai stelai. Pastatykiyte mums Herbą. O kaip?.Herbą visi matome ant sienos rėmelyje.Mes norėjome Herbą išaukštinti,iškelti jį į aukštiį.Kaip bažnyčia kelia kryžių į dangų. O senasis herbas joja į tolį. Stilizuotas duotų herbui naują gyvenimą. Tai tokia buvo mintis. Dabar Vilnius lauks naujo arklio? Mes tai tikrai nesulauksime.O po mūsų viskas atvės… Čia mes buvom durni, dėl visko pergyvenom. Senai norėjau mesti tą bereikalingą rūpesti dėl Lietuvos.Dabar automatiškai viskas išsisprendė.Ačiū.

    • Lietuva nesulauks gražaus paminklo,kur išaukštintas Vytis kitame pavidale-kilantis į dangų. Dar buvo pridėti prof.Antano Tylos LDK tyrinėtojo gražūs lotyniški žodžiai. Pasirodo:nereikia.

  2. Tik LIETUVOS priešai ( tame tarpe ir Vilniaus savivaldybė ) galėjo taip pasielgti!!! GĖDA, gėda, gėda!!!

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Marius Kundrotas. Teroristas, vardu Ha Šem

Judėjai, vykdydami Dievo draudimą vartoti jo vardą be reikalo, dažnai jį keičia žodžiais „Ha Šem“, kas ir reiškia...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie LRT krizę: kas, kodėl ir kaip (II dalis)

Visuomeninio transliuotojo teisinio statuso ypatumai LRT krizės kontekste LRT nėra tiesiogiai paminėta Konstitucijoje, tačiau visuomeninio transliuotojo samprata yra glaudžiai...

Jerzy Kwasniewski. Šeima ar išnykimas? Kodėl demografinė politika tapo egzistenciniu klausimu

JERZY KWASNIEWSKI Gerbiami svečiai, ponios ir ponai, šiandien susirenkame Vilniuje lemtingu momentu. Šeimos ir demografinė politika nebėra antraeiliai klausimai....

Rasa Čepaitienė. Hienos ir našlaičiai

Dabartinė padėtis Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau primena kaprizingą vaiką, krečiantį vis didesnes eibes ir stebintį, kiek dar...