Gedimino prospekte garsiai riktelėk – kaip gražu ir gera didvyrių žemėje! Arba – aš labai myliu Lietuvą, LKP ir TSLK, o ar mylit juos jūs? Nelabai kas kreips dėmesį, gal tik vienas kitas susiraukėlis atsisuks – koks asilas trikdo ramybę?
O dabar garsiai pagadinkit orą. Atsisuks visi – susiraukę, susidomėję, besišypsantys, priekaištaujantys, bet abejingų nebus. Netikėtumo ir stereotipų laužymo efektas, kurį naudoja kvailai krizenantys, dėmesio ištroškę spuoguoti tešlagalviai, rašinėjantys ant tualetų sienų.
Lietuva irgi neatsilieka nuo pažangios modernybės – juk reikia, kad mūsų Šimtmetį pastebėtų! Reikia būti tokiu, kokiu reikia, tik dar labiau už kitus, nustebinkim pasaulį tuo, kuo sugebam, ko jie nedrįstų patys! Juk įvairios aktyvistės ir aktyvistai laksto po stadionus ir gatves plikais užpakaliais ir priekiais, o juos per visur parodo!
Tai ir mus parodys, jau ir rodo, kaip ir papuasų šokius. Nesvarbu, ką apie tave pagalvos, svarbu, kad pastebėtų ir minia atsisuktų. Jei negali sudominti išmintim, sudomink jos stoka. Jei nesugebi gerbti savęs ir didžiuotis tuo, ką turi, didžiuokis savinieka ir kaimiečio, trokštančio ponų dėmesio, išradingumu.
Kvailybė yra baisi jėga ir kiek dar duos mums komedijų! Štai matau juos, tas savim patenkintas fizionomijas ir arklio šypsenas, besiburiančius aplink savo vamzdį, buko idiotų džiugesio sklidinais žvilgsniais. Jiems Šimtmečio Lietuva yra bunkeris, kur galima nuo priešų, proto ir savęs pasislėpti.
Jeigu mūsų sostinė yra G taškas, tai kas yra Lietuva, kurioje tas taškas yra? Kosmopolitiniai tuštučiai su panieka pasišypsos, paplos ir užmirš, bet žinoti, kad gyveni tokioje vietoje, nėra itin smagu. Nors kai pagalvoji – tai gal teisybė.
Iš Vilniaus, G-taško smagaus,
Premjeras į Balninkus atbrauks
Rytoj šunynai bobų kauks
Krašte, kurs girias puošnią aura.
Kur šitiek grožio Lietuvos
Aukojama vardan storos mergos,
Kur dar ne viskas pašarvota,
Ir “Vilties angelų” išbaliavota…
Kai šitiek saulės mūsų soduos
Ir širdys džiaugiasi namuos,
Pasipūtė kapinių bobos,
Visas jų protas uodegoj.
Vis strapalioja neîgalios,
Prasmirdę Balninkų taškai,
Išvirė brogos iki valiai –
Lai džiaugiasi visi velniai!
Juk amžinai tie mėlynosiai
Aplinkui langus kleketuos,
Kaip paskutiniai partizanai
Brangios G-taško Lietuvos!
O kad jie buvo smagūs vyrai
Gražuolės brangios Lietuvos
Niekam šiandien čia nė motais,
Pavaduotojai ilgai dar gros!