Argi turėjom tą laiką, kuriame šitiek girių, upių ir laukų, ir koks buvo baisus priešas, kuris galėjo bet kurią minutę užpulti, ir kaip dieną naktį klykavo paukščiai, kaip jauni kalbėdavom virtuvėse ką visi tylit, ir kaip patys sau eiles skaitydavo nežinomi poetai, valdovo pozityvu tryško jauni aktyvistai, ir kaip pragyvendavo nepatenkintieji – visų niekinami atsilikėliai nuo bajoriškos, šviesios ateities?
Kaip iš darbo grūdo ne taip galvojančius mokytojus ir profesorius, kaip buvom tik Mes ir Jie, ir kokia aukšta, aklina siena buvo tarp mūsų, ir kaip mums įteigdavo, kad esam vieni ir vieniši, ir ne tokie kaip visi ir kaip reikia, ir kad patys kalti, o viskas, kas mūsų, yra kvaila ir beviltiškai pasenę?
Ir kad mūsų seniai nebėra ir tikrumo jokio nebėra, ir kad veidmainystė, melas, pataikavimas ir pasidavimas yra viskas, ko reikia laimei ir sėkmei, kad tai kas yra, visas tas statinys iš tamsos yra amžinas ir nepajudinamas, ir niekas nieko niekada nebepakeis, nes kas tikrai svarbu yra tik iliuzija ir atgyvenos?
Kad pradžia nėra žodis, kurį pradedam sakyti, kad niekada nevalia užmiršti, kaip prieš keliasdešimt metų buvo blogai ir turim džiaugtis, garbinti būgnais ir šokinėti, ir dėkoti tiems, kurie mus išgelbėjo ir vedė per dykumas, statyti jiems paminklus ir neburnoti, neieškot išėjimo iš sapno, iš melo ir tuštybės rūmų, ir kad esam mažiukai, kurie nieko nereiškia?
Buvot tie, kam giedami himnai ir nuo kurių inkštimo užsirakinama, užsikemšamos ausys ir užsimerkiama, kada viskas jau ima griūti ir ateina valdovas, kuris išsigando ir pabandė tiesą vaidinti žmonių kalba, bet jūs nekalbėjot – nenorėjot nieko geriau, nes bijojot ir rankos buvo kruvinos, išėjom ir nieko neliko, ir atėjom, kur pradžia yra tai, kas sakoma.
Ratas apsisuko ir viskas sugrįžo, ir visi grįžom, ir vėl viskas kitaip ir viskas taip pat, ir vėl niekas jūsų negirdi ir nemato, nors visi žino ir žinot – jie žino, kad jūs žinot – jeigu šviesa bus pradėta ir durys žmonėms atsivers, bus didelės negandos, dangus ir žemė maišysis ir daugelis gailėsitės, bet gal pajėgsim išlikti.
