Šiandien kreipiausi į VMI ir FNTT prašydama įvertinti, ar G. Landsbergio pirkinys – vertybiniai popieriai už 750 tūkst. eurų – neatskleidžia neteisėto praturtėjimo.
Iš konservatorių lyderio turto deklaracijos akivaizdu, kad bent jau 2018 m. pradžioje jis (net ir prisidėjęs absoliučiai visas žmonos santaupas) tokių piniginių lėšų negalėjo turėti, juolab šiemet nedeklaravo jokių pardavimo sandorių, dovanų ar paskolų, kurios galėjo tapti papildomų lėšų šaltiniu.
Dėl G. Landsbergio kreipiausi ir į VTEK: turto deklaracijoje matyti, kad konservatorių lyderis turi asmeninį verslą (t. y. mažiausiai nuo 2015 m. valdo nenurodytos bendrovės (ar bendrovių) akcijas), tačiau šios (-ių) bendrovės (-ių) užsispyrusiai nedeklaruoja privačių interesų deklaracijoje.
Negana to, žurnalistams, kalbėdamas apie savo verslus dar ir (ne)paaiškina: „Nenoriu plėtoti verslo aplinkybių, dėl to, kad ne pats esu su tuo susijęs“.
Įdomu ar ne? Politiniams konservatorių oponentams toks atsakymas būtų įvardintas kaip didžiausio nusikaltimo slėpimas?!
Toks klausimas nekiltų ir būtų aiškus, jei būtų nepanaikintas įstatymas reikalaujantis pagrįsti pajamas įsigijant (statant) nekilnojamąjį turtą, įsigyjant finansinį turtą (vertybinius popierius).