Advokatas Jonas Ivoška. DIDŽIOJI LR KONSTITUCIJOS YDA, GRIAUNANTI TEISINĖS VALSTYBĖS PAGRINDUS

Dažnokai pasigirsta nuomonių, kad mūsų Konstitucija be trūkumų. Kai kurie publikacijų autoriai Konstitucijos nekeičiamumo svarbą net bandė pagrįsti Biblijos ir Korano nekintamumu. Tačiau visi pripažįsta, kad Lietuvos Konstitucija šiurkščiai pažeidinėjama, to priežastimi laikant korumpuotus valdininkus, parsiduodančius teisėjus, nepatriotiškus piliečius.

Beje, pažvelgus giliau, ypač į savuosius poelgių motyvus, tenka pripažinti, kad daugeliu atvejų susidariusios ar sudarytos sąlygos apsprendžia mūsų elgesį. Tai galima pailiustruoti kad ir primityvoku pavyzdžiu: kaitroje ieškome pavėsio, liūties atveju – glaudžiamės pastogėje.

Pasaulinė valstybingumo praktika nenuginčijamai įrodė, kad surasti žmonių, kurie paskirti į valstybės tarnybą pagal mūsų norus taptų angeliškais idealais, tiesiog neįmanoma. Mes esame interesų veikiami žmonės, kurių poelgius žymia dalimi apsprendžia “ pyragėlio” ir “botagėlio” paskatos.

Grįžtant prie LR Konstitucijos, tenka pripažinti, kad 7-ajame jos straipsnyje įrašydami nuostatą, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai, turėjome įtvirtinti procedūrinę galimybę atitinkamai patikrinti visų valstybės institucijų priimamų aktų atitiktį Konstitucijai.

Tenka konstatuoti, kad Seimo, Prezidento ir Vyriausybės priimamų aktų kontrolės procedūros konstituciškai sunormintos, o tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui darantys ir privalomai vykdytini teismų aktai, kuriems valstybėje įvesta griežta vykdymo kontrolė, palikti be konstitucingumo kontrolės. Dėl šios priežasties susidarė paradoksali situacija, kai antikonstituciniai teismų aktai pagal Konstitucijos 7 straipsnį yra negaliojantys, o valstybės prievartos jėga privalomai vykdomi.

Tokia dviprasmybė ne tik eliminuoja teisinį pagrindą Lietuvą laikyti teisine valstybe, bet sudaro psichologinį klimatą Konstitucijos nesilaikymui: ko verta ta Konstitucija, jeigu jos nesilaiko ne tik bendros kompetencijos teismai, administraciniai teismai, bet ir Konstitucinis teismas (KT), konjunktūriškai kurdamas taip vadinamą “gyvąją” konstituciją.

Redakcijos prierašas:

Buvęs KT pirmininkas, dabartinis VDU darbuotojas Dainius Žalimas viešai išplūdęs  Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir jį priėmusią  teisėją Rimą Bražinskienę,  kuri atmetė piliečių prašymą registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystės civilinės būklės aktų registre, taip pat rėmėsi Konstitucija. Jis  apkaltino teisėją prorusiškumu, sąsajomis su Rusija bei tos pačios lyties asmenų diskriminacija, aiškiai žinodamas,  kad  ši teisėja kitokio sprendimo priimti negalėjo, nes registruota partnerystė įstatymu šalyje nėra įtvirtinta. D.Žalimas teigė, kad teisėja „nieko neišmano apie Lietuvos Respublikos Konstituciją“ ir šiurkščiai ją pažeidė, aiškiai žinodamas: jeigu teismas būtų kreipęsis išaiškinimo į KT, šis  Konstitucijoje būtų aptikęs tokių “dvasių- vaiduoklių”, kokių nei dabartinės , nei būsimosios  Konstitucijos kūrėjams net nesisapnavo.  Taigi problema yra ne Konstitucijos turinys, o uzurpuota galia tų, kurie turi teisę kaip nori, taip ją ir aiškinti.