Tęsiame žymaus JAV advokato POVILO ŽUMBAKIO publikacijų ištraukas iš leidinio „Ukraina Antrojo pasaulinio karo metais. Istorija ir jos padariniai“, kurį 1986 m. išleido Albertos universiteto Kanados ukrainiečių studijų institutas. Leidinio turinys atskleidžia ištakas vykdomo nuolatinio puolimo prieš Lietuvos laisvės gynėjus ir jų atminimą.
I dalis ČIA.
JAV Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų tarnybos (OSI) ir KGB bendradarbiavimas
Kokie yra bendradarbiavimo su KGB pavojai?
Pirma, leidus KGB atvirai bendradarbiauti su Amerikos vyriausybe, KGB leidžiama lygintis su CŽV. Nors tarp jų yra didžiulis skirtumas. Viešai skelbdama, kad ji atlieka OSI darbą, KGB tampa teisėta Vakarų pasaulio akyse.
Antras didelis bendradarbiavimo su KGB pavojus yra tas, kad jis suteikia Sovietų Sąjungai galimybę perrašyti istoriją. Iš JAV teismuose nagrinėtų bylų matyti, kad KGB nustato, kurie kaltinamieji bus teisiami Jungtinėse Valstijose.
Atrodo, kad KGB siunčia OSI dokumentus iš Sovietų ambasados, o OSI, remdamasi šiais įrodymais, imasi tolesnių veiksmų. Kadangi dokumentų ir liudytojų atranka yra tik KGB rankose, istoriją galima pakoreguoti pagal Sovietų Sąjungos požiūrį.
ĮRODYMAI APIE ŽALĄ
Žala buvo padaryta keliose srityse. Pirma, Sovietų Sąjungos disidentai ir „refuzininkai“ (angl. refuseniks) yra demoralizuoti. Kai OSI siunčia žmones į SSRS, naudodamasi sovietų teismų sistema ir atvirai bendradarbiauja su KGB, disidentams siunčiama žinia, kad Jungtinės Valstijos gerbia juos nuteisusią sistemą. Tai KGB pergalė.
Be to, disidentai Gulage neskirstomi pagal religiją ar tautybę. Jie ne tik vieningi, bet ir sunerimę, kad Sovietų Sąjunga skaldo Šiaurės Amerikos bendruomenes, supriešindama žydus su ukrainiečiais ir krikščionis su žydais – tai tik silpnina susirūpinimą disidentų pasipriešinimu sovietinei sistemai.
Antra, kurstydama pasipiktinimą nacių žiaurumais ir pateikdama akivaizdžius įrodymus prieš kaltininkus, Sovietų Sąjunga gali nukreipti dėmesį nuo savo pačios apgailėtinų istorinių įvykių. Jai nebereikia atsakyti už teroro metus Stalino valdymo metais.
Panašiai, kai Vakaruose puolamos ukrainiečių, lietuvių ir estų bendruomenės, mažiau tikėtina, kad bus patikėta ar net išgirsta istorija apie tai, ką sovietai padarė šioms tautoms praeityje.
Tačiau ateitis nėra be vilties. Trys Jungtinių Valstijų teismai nustatė, kad KGB pateikti įrodymai nepriimtini JAV teismuose. Pavyzdžiui, neseniai priimtame apeliacinio teismo sprendime buvo pateikti tokie argumentai:
„Baudžiamasis persekiojimas šioje byloje vyko dėl neįprastų Specialiųjų tyrimų biuro ir sovietų valdžios institucijų bendradarbiavimo pastangų“.
Toliau teismas kalbėjo apie sovietų dalyvavimo sunkumus: „Sovietų valdžios institucijos nepriklauso Jungtinių Valstijų teismų sistemos jurisdikcijai. Todėl neįmanoma užtikrinti įprastų įrodymų, kurių šaltinis yra Sovietų Sąjungoje, patikimumo garantijų. Tai kelia susirūpinimą dėl dviejų priežasčių. Pirma, sovietų valdžios institucijos turi stiprų motyvą užtikrinti, kad vyriausybė šioje byloje pasiektų sėkmę. Antra, sovietinė baudžiamoji ir teisminė sistema yra sukonstruota taip, kad pritaikytų įrodymus ir duotų rezultatus, kurie padėtų siekti svarbių politinių sovietų valstybės tikslų, jei reikia, teisingumo konkrečioje byloje sąskaita“.
Motyvas, apie kurį teismas užsiminė minėtoje ištraukoje, yra dabartinės sovietų valdžios siekis diskredituoti emigrantus, kurie pabėgo iš Rytų Europos artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai gresiančiam sovietų antplūdžiui.⁵
Jei bendradarbiavimas su KGB yra amoralus, tai jis kenkia visiems – krikščionims, žydams, amerikiečiams ir kanadiečiams. Jis tampa teismų sistemos vėžiu. Mano kolegos Davido Mataso žodžiais tariant:
„Jei mes iškraipome įstatymą siekdami tam tikro tikslo, sukuriame pavojingą precedentą. Mes susilpniname savo moralinę poziciją ir susilpniname poveikį moralinio požiūrio, kurį norime išreikšti, kad tai, ką padarė nacių karo nusikaltėliai, buvo neteisinga.“⁶
Belieka laukti, ar Kanada bus atsargesnė nei Jungtinės Valstijos. Dabar mes turime vėžį – jūs turite tik peršalimą.
Pastabos
1 Victor Krasin, „How I Was Broken by the KGB“, New York Times Magazine, 1984 m. kovo 18 d.
2 U.S. v. Kungys, 571 F. Supp. 1104 (D.C. N.J., 1983 m.).
3 Žr., pavyzdžiui, Irwino Weilo parodymus, U.S. v. Kairys, No. 80 C 4302 (1981 m. birželio 4 d., N.D. Ill.).
4 Izvestija, 1983 m. vasario 25 d.
5 Laipenieks v. I.N.S., 750 F.2d 1427, 9th Cir. 1985.
6 David Matas, Bringing Nazi War Criminals in Canada to Justice (Torontas, 1985).
Skelbiama dalis diskusijų su žiniasklaida
Simpoziumo dieną buvo surengta spaudos konferencija, kad Toronto spauda galėtų užduoti klausimus pranešėjams.
Diskusija
KLAUSIMAS (Globe and Mail): JAV Teisingumo departamentas sulaukė daug kritikos iš įvairių grupių dėl taikomų metodų ir kai kurių baudžiamojo persekiojimo detalių. Buvo pateikta daug kaltinimų dėl KGB ir sovietų dezinformacijos. Kur yra įrodymų, kad tai vyksta?
D. MATAS: Prieštaringus teiginius ir kaltinimus galima įvertinti per tinkamą teisminę procedūrą pagal Kanados teisingumo standartus. Viena iš apgailėtinų pasekmių to, kad žiniasklaida iki šiol nesusitelkė ką nors daryti dėl karo nusikaltėlių mūsų tarpe, yra ta, kad šie kaltinimai kabo ore be jokių tinkamų vertinimo priemonių. Nemanau, kad sovietinius kaltinimus ar informaciją turėtume vertinti nominaliai. Tačiau taip pat neturėtume jų atmesti iš karto. Jei liudytojus pateikia sovietai, turime juos apklausti ir vertinti. Visą jų informaciją turi įvertinti Kanados teismai pagal Kanados teisingumo standartus, ir tada padarysime išvadą, kuri bus visuotinai priimtina Kanadoje.
S. P. ZUMBAKIS: Tai rimtas ir esminis klausimas, kiek tai susiję su mumis Jungtinėse Valstijose. Teismų sistema nėra ta vieta, kur galime tinkamai ištirti šį klausimą. Mes parengėme knygelę, kurioje pateikiami JAV Specialiųjų tyrimų biuro (OSI) ir KGB sąsajų įrodymų pavyzdžiai. Manome, kad sąsajos yra labai aiškios, tačiau ne kiekvienu atveju galime tai įrodyti teisminiame procese. JAV Kongresui rekomendavome atlikti tyrimą ir surengti klausymus. Tačiau Kongresas kažkodėl labai nenoriai tiria kaltinimus dėl sąsajų. Manome, kad tinkamas būdas tai ištirti yra ne teismai, o klausymai.
Įrodymai, rodantys sąsajas, yra visiškai aiškūs. Dokumentacija yra aiški. Sovietų disidentai, nesvarbu, ar jie krikščionys, ar žydai, paliudys, kad KGB vadovauja šioms laidoms. KGB tai net yra sakiusi Izvestijose ir Pravdoje. Mano atsakymas yra toks: Parlamentas arba Kongresas turi tai ištirti.
KLAUSIMAS (Toronto Star): Ar kas nors norėtų pakomentuoti, ar Kanada kaip visuomenė pakankamai agresyviai bando surasti tikruosius nusikaltėlius – bando juos išbraukti iš imigracijos proceso, ieško metodų, kaip juos išaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn?
D. MATAS: Atsakydamas į jūsų klausimą, ar buvome pakankamai agresyvūs, nemanau, kad buvome. Mes nieko nedeportavome ir nepradėjome deportacijos procedūrų. Mes niekam nedenatūralizavome ir nepradėjome denatūralizacijos procedūrų. Kanadoje niekas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepradėjome jokių baudžiamojo persekiojimo procedūrų. Įvyko tik viena ekstradicija – Rauca, kuris buvo išduotas praėjus maždaug trisdešimčiai metų po to, kai atvyko čia. Jis buvo išduotas praėjus dvidešimčiai metų po to, kai to paprašė Vokietijos Federacinė Respublika. Mes tik pradėjome tam tikrą veiklą šioje srityje su Descheneso komisija, todėl tai, ką padarėme, yra labai mažai, labai vėlai ir labai nesistemingai.
R. SERBYN: Klausimas, kuris dar nebuvo iškeltas ir kurį, atrodo, ignoravo spauda, yra Descheneso tyrimo įgaliojimai. Nors preambulėje konkrečiai minimi nacių karo nusikaltėliai, įgaliojimai yra bendri. Tačiau spauda kažkodėl daugiausia dėmesio skyrė tik nacių karo nusikaltėliams. Per dvejus sovietų okupacijos metus Vakarų Ukrainoje iki 1941 m. birželio (kaip pabrėžė konferencijos pranešėjai), sovietų valdžia padarė daug nusikaltimų. Turėtume ištirti visus įtariamus karo nusikaltimus.
R. VASTOKAS: Prieš dvi savaites lietuvių bendruomenei sakiau kalbą, kurioje, pateikęs įrodymų, liudijančių sovietų karo nusikaltimus, pasiūliau pagalvoti apie antrojo Niurnbergo sušaukimą. Tai buvo daugiausia filosofinis užsiėmimas, tačiau manau, kad jis atkreipia dėmesį į seniai pribrendusią temą. Praėjus savaitei po kalbos, gavau Kanadoje gyvenančių sovietų karo nusikaltėlių sąrašą, kurį perduosiu RCMP.
Descheneso komisijos įgaliojimai turi būti išplėsti, kad apimtų ne tik sovietų karo nusikaltėlius, bet ir visus karo nusikaltėlius. Tai, kad komisija daugiausia dėmesio skyrė nacių karo nusikaltėliams, išgąsdino etnines bendruomenes, ypač tada, kai jos buvo apkaltintos karo nusikaltėlių priglaudimu. Dėl to labai gaila.
KLAUSIMAS (Toronto Star): Ar jūs įtrauktumėte, pavyzdžiui, Vietnamo karo nusikaltėlius?
R. VASTOKAS: Be abejo. Kalbėjausi su Allanu Lawrence’u, buvusiu Kanados generaliniu prokuroru, ir jis sutiko, kad įgaliojimai turėtų būti išplėsti ir apimti visus Kanadoje gyvenančius karo nusikaltėlius, nesvarbu, kokios jie rasės ar tikėjimo.
S. P. ZUMBAKIS: Viena iš ryškiausių problemų, su kuria susiduriame Jungtinėse Valstijose, yra ta, kad beveik visos šios bylos iškeltos buvusiems Rytų Europos gyventojams. Tačiau žinome, kad Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje buvo oficialios fašistinės partijos. Jungtinėse Valstijose gyvena milijonai vokiečių, tačiau vieninteliai žmonės, prieš kuriuos nukreiptos bylos, yra tie, kurie atvyko iš už Geležinės uždangos. Tai Rytų Europos etninių bendruomenių atžvilgiu yra nesąžininga. Kai kurios Amerikos bendruomenės yra persekiojamos, nors turėtume persekioti visus, kurie kartu su naciais oficialiai dalyvavo nusikaltimuose prieš žmoniją. Tikiuosi, kad Kanadoje nepadarysite tos pačios klaidos.
Bus tęsinys.
Šitie kalbėtojai pirmiausia turėtų nuolat marginalizuojamiems ir kvailinamiems bei hipnotizuojamiems univerkėse runkeliams atsakyti, kodėl Amerika po bolševikų rūmų perversmo 1917 metais Petrapilyje Sovietiją elektrifikavo ir industrializavo, ir leido jai iki, sakykime, 1941 metų birželio kiek apytiksliai nužudyti savo ir ne savo žmonių, savo ir ne savo piliečių, ir t.t.? Okupuoti Baltijos šalis ir užpulti Suomiją, be jokio gailesčio bombarduoti Helsinkį ir deginti gyvus jo gyventojus? Ir kodėl tai nelaikoma karo nusikaltimais – nusikaltimais žmoniškumui, humanitarinei teisei ir t.t.? Ir dar sugebama tapt jos pagrindine sąjungininke – padėti bolševizuoti pusę Europos, o Baltijos tautas okupuoti ir pasiųsti Gulagan arba šaudyti jos žmones už kampo ir pan.? Tad kame reikalas, ponai šnekoriai? Ką apie tai sako elementarusis BK, jau nekalbant apie Ženevos ir Hagos konvencijas, galiojusias, sakykime, iki 1949 metų?
Ne kenkia, o padėjo supartalinti Europą ir tapti super galybe. Kam tas melas ir vardan ko? Rusijos misija nuolat drapalinti Europą ir padėti sąjungininkei visur ir viskame. Prezidentas Trumpas oficialiai padėkojo Rusijai, kad ši padėjo nugalėti Vokietiją ir tapti tuo, kuo tapo. Be Rusijos Europos nebūtų galima įveikti. Tuoj pripuls kapsukiečiai ir viską paneigs, ir runkelius marginalizuos.