Ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje plinta „gerųjų rusų“ konceptas. Jo esmė – tokia, kad yra kažin kokie pikti valdovai, visiškai atitrūkę nuo tautos, ir tereikia tokį valdovą pašalinti, kad ateitų taika ir palaima.
Jau XIX a. narodnikai kalbėjo, kad patvaldystė kybo ore, be jokios atramos liaudyje. Užtai šie revoliucionieriai stebėjosi, kai liaudis juos tempė į policiją. „Geriesiems rusams“ nepatogu pripažinti, kad ne vienas valdovas skelbia politinius nuosprendžius teismuose, ne jis masiškai vaiko mitingus, ne jis rašo skundus. Pagaliau, ne jis žengia į svetimą šalį „išlaisvinti“ vietos gyventojų nuo gyvenimo ar nuosavybės.
Visgi visi atviri ir slapti imperininkai sutaria dėl vieno: jeigu jau kur nors iškelta Rusijos vėliava, ten nusileisti ji jau neturi. Tai reiškia – visa, kas mūsų kažkada užkariauta, yra mūsų. Ir šių iš pažiūros mielų žmonių, dažnai – išsilavinusių ir mylinčių savo šeimas, kalbos sueina į šiuos punktus:
– Juk visi šie SSRS gyventojai – lietuviai ar kartvelai, armėnai ar latviai, estai ar moldavai – taip pat gailisi prarastos didžios valstybės.
– Mes toms respublikoms viską atidavėme, o jos tokios nedėkingos…
Nėra prasmės aiškinti, kokie kvaili ir tolimi nuo tikrovės tokie pareiškimai. Bet kyla esminis klausimas: ar tie, kurie siekia išsaugoti Rusiją esamose sienose, ką bekalbėti apie jų plėtrą, pabuvojo visuose savo neaprėpiamos tėvynės kampeliuose? Ar jie keliavo po Kamčiatką, Uralą ar Sibirą, Čečėniją ar Buriatiją, gerai žino Kalmukijos ir Čiukotkos mąstyseną ir poreikius?
Ne. Nėra žmogaus, kuris sugebėtų matyti visą Rusiją, galėtų atstovauti visų jos valdomų tautų interesams ir psichologijai. Tad kam gi rusams tai, apie ką jie neturi nė menkiausio supratimo? Ir čia kalba ne apie politikus, sunkiančius iš regionų naudingąsias iškasenas, bet apie eilinius piliečius, kuriems tolimos aukštos materijos.
Būtent šie žmonės neapkenčia tų, kurie nuo jų skiriasi, ir jiems visiškai neįdomu, kad tai – tokie patys jų šalies piliečiai, tos pačios šalies, kurią šie žmonės stengiasi išsaugoti bet kokia kaina.
Tad kyla klausimas: koks tikslas „patriotiškai“ saugoti visas šias teritorijas? Kam nuo to geriau? Ar Maskvos gyventojai būtų pajėgūs išvardyti, jei ne visus Rusijos valdomus etnosus, tai bent respublikas?
O ir kas yra Rusija? Ar jai priklauso Suomija? Lenkija? Aliaska? Juk Rusijos imperija jas valdė. O kaipgi Smolenskas? Jis užkariautas tik XVI a. Maskva, buvusi smulkiu provincialiu miesteliūkščiu, nuo seno skundė Ordai savo kaimynus, ant jų ir iškilo. Ir kaimynai nekentė Maskvos jau tada.
