2025-05-04, Sekmadienis
Tautos Forumas

Vytautas Sinica. REFERENDUMAS KAIP PRIELAIDA NE EMIGRANTŲ, O IMIGRANTŲ PILIETYBEI

Artėja gegužės 12-oji ir tik pastarosiomis savaitėmis visiems staiga parūpo referendumo tema. Gerai! Domėtis reikia. Man teko ta tema žiniasklaidoje kalbėti kone visus metus ir viskas pradėję kartotis, bet jeigu reikėtų pabaigai reziumuoti, išskirčiau du tik pastaruoju metu užakcentuotus dalykus:

referendumas nieko nenusprendžia apie tai, kam suteiksime ar nesuteiksime pilietybės. Referendumas tik siūlo nuimti bet kokius apribojimus tam, ką galės spręsti Seimas. Iki šiol Seimas gali tik nustatinėti dvigubos pilietybės išimtis. Pavykus referendumui Seimas galėtų šiuo klausimu daryti bet ką. Didysis klausimas mums visiems, ar pasitikime Seimu ir norime suteikti jam daugiau galių nei turi;

– antrasis akcentas tiesiogiai plaukia iš pirmojo. Jeigu referendumas suteiktų Seimui galią dalinti („palikti”) pilietybę kaip nori, nepriklausomai nuo to, ką žada dabartinis Seimas, ateityje Seimas galėtų, būtų spaudžiamas, o galimai ir norėtų suteikti pilietybę masei imigrantų Lietuvoje. Juk kuriama tai 3,5, tai 4 milijonų Lietuva, o masinė imigracija suteikia unikalių galimybių ją sukurti. Ne mano, valdančiųjų žodžiai. Lietuva šiandien patiria masinę, niekada nebūto masto imigraciją iš rusakalbių posovietinių šalių. Jau turime per 200 tūkstančių užsieniečių, jeigu niekas nesikeis, netruksime turėti ir pusę milijono.

Referendumas savaime nesiūlo jiems pilietybės, bet kuria situaciją, kai vieni gyventojai turės galimybę turėti dvigubą, o kiti neturės. Kodėl kažkokia kilmės vieta ar tautybė turėtų lemti žmogaus galimybes? Visiškai netolerantiška ir neprogresyvu. Pasaulis globalėja, bus paaiškinta, Europos žmogaus teisių teismas pamokys nediskriminuoti ir visus gyventojus traktuoti vienodai – tiems, kas natūralizacijos keliu taps Lietuvos piliečiais, taip pat leisti pasilikti savo Kirgizijos, Uzbekijos, Baltarusijos ir Rusijos pilietybes. Nacionalinis saugumas, aišku, gerai, bet žmogaus teisės ir nediskriminacija svarbiau.

Paradoksaliai, šie argumentai faktiškai nerūpi man ar kitiems referendumo priešininkams (ups, tai vienintelė partija – Nacionalinis susivienijimas). Tačiau šie argumentai net labai rūpi tiems, kas šį referendumą dabar stumia. Šiandien sakydami, kad ne, niekada niekam nedalins pilietybių, išskyrus gimusiems Lietuvoje, jie netruks žengti globalios Lietuvos keliu dar žingsnio ir pasiūlyti to paties visiems, gyvenantiems Lietuvoje.

Klausimas tik vienas: jeigu sekmadienį referendumas pavyktų, ar diskutuotume apie naują pilietybės išplėtimą po 5 ar po 10 metų.

Aš ir Nacionalinis susivienijimas kviečiame neiti šiuo globalizacijos keliu, nekurti naujų problemų, o spręsti esamas. Kviesti išvykusius atgal, kur Lietuvos pilietybė lauks kiekvienos, nutarusio grįžti ir ją pasirinkti. Šią savaitę net trijose skirtingose televizijose teko aiškinti apie visa tai – dalinuosi vaizdo klipu su šios temos ištraukomis. Paklausykite, ten paaiškinta daugiau niuansų.

Politinė reklama: Nepamirškime, kad šie rinkimai tik apšilimas. Birželio 9 dieną Europos Parlamento rinkimuose balsuokite už 15 numerį – Nacionalinį susivienijimą. Nepasakysiu šimtą kartų, tikrai pamiršite, galit nedėkot.

https://www.facebook.com/watch/?ref=embed_video&v=987008369606919

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Režisierius Hugo De Ana: „Klasikinio ir modernaus operos pastatymo sąvokos man neegzistuoja“

Neseniai Lietuvoje viešėjo argentiniečių režisierius Hugo De Ana, gegužę pradėsiantis intensyvias Amilcare‘s Ponchielli operos „Lietuviai“ repeticijas Lietuvos nacionaliniame...

Edvardas Čiuldė. Ar šandien mums dar aktuali yra Platono idealios valstybės idėja?

Platono teiginį, kad idealios valstybės vadovais gali būti tik filosofai, šiandien geriausiu atveju esame linkę pasitikti su atlaidžia...

Vladimiras Dovdanovas. Grėsmė Baltijos šalims iš Rusijos pusės

Kaip asmuo, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir gyvenantis čia ne pirmus metus, su ypatingu dėmesiu ir nerimu...

Vidas Rachlevičius. Tikroji Lietuvos dabartis ir ateitis

Stebėdamas tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje, eilinį kartą prisimenu seną, 1992 metų amerikiečių filmą „White Men Can‘t Jump“...