Žurnalas „Savaitė“ paprašė komentaro apie valdančiųjų pataisas piliečių įstatymo iniciatyvos teisės reguliavime. Neišvengiamai teko pasakyti, kad tai kosmetinės pataisos, kurios nieko esmingai nepakeis. Piliečiai įstatymo iniciatyvos teise nesinaudoja (daugelis net nežino), nes pateikus projektą privalomai svarstyti Seimui, šis jį užgesina ir nepriima. Kam stengtis? Taip pat piliečiai dažnai net pradėję rinkti tų parašų nesurenka, nes reikalaujami 50 tūkstančių yra banaliai labai daug, kai kalbame apie parašus su asmens dokumentų numeriais ir t. t. Žinau, ką šneku, nes buvau vienas iš organizatorių priešpaskutinio sėkmingo bandymo surinkti tuos 50 tūkstančių parašų 2015 metais. Velniškai sunkus darbas. Seimas tada pateiktą projektą dėl asmenvardžių rašymo numarino stalčiuose nei priėmęs, nei atmetęs. Verčiau pataikavo Sikorskiui ir Tomaševskiui.
Nieko keisto, kad dabar siūlomi kosmetiniai pakeitimai piliečių įstatymo iniciatyvos teisei reguliuoti. Juos siūlo atstovai Laisvės partijos, įtariai žiūrinčios į visuomenę kaip atsilikusią ir reikalingą perauklėjimo. Tokiai visuomenei negalima patikėti spręsti nieko svarbaus. Pagal Laisvę.
Lietuvos politiniame gyvenime pilietiškumas politikoje suvokiamas išimtinai tik kaip dalyvavimas rinkimuose ir nieko daugiau. Nes rinkimai suteikia valdžią, o visos kitos politinio aktyvumo formos ją kontroliuoja. Šito jokiai valdžiai nereikia.
Bet tik valdžią kontroliuojantys piliečiai gali tikėtis jiems, o ne siauroms grupėms palankių, viešuoju interesu besirūpinančių sprendimų. Stebuklų nebūna. Ir jeigu visos besikeičiančios valdžios skatina piliečius nesikišti, išskyrus per rinkimus, tai tik patiems piliečiams lieka lipant per galvas, per save ir per dirbtines kliūtis visgi išsikovoti dalyvavimo teisę. Pradžiai jau prieinamais būdais.
