Vidas Rachlevičius. Valstybė dedasi daiktus, nes jos niekam nebereikia

delfi.lt

Lietuva yra stebuklų šalis. Ją valdo Vyriausybė, kurią suformavusi partija neturi nė 10 proc. rinkėjų palaikymo, tačiau ji nesislėpdama ir aukštai iškėlusi galvą žygiuoja valstybės naikinimo keliu. Tai daroma sąmoningai, kryptingai ir nuosekliai. Kaip jai tai pavyksta? Vyriausybė turi galingiausią sąjungininką – viskam visiškai abejingą visuomenę.

Vadinamasis „čekiukų“ skandalas. Eilinį kartą „sužibėjo“ dvaro politologai, kurie kaip pradinukai skaičiavo reitingus, ar TSPMI alumnai, kartojantys tas pačias banalybes. Vieni aiškino: ko čia aitrintis, juk bendra skandalo vertė tesiekia varganą milijoną eurų? Yra didesnių ir svarbesnių problemų. Kiti tikino, kad vadinamųjų konservatorių elektoratui tai jokio įspūdžio nedaro ir viskas greitai pasimirš.

Regis, ši tema visiems jau atsibodo, bet esmė iki šiol nepasakyta. Juk problema – ne įžūlus mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas bei savinimasis, šis skandalas tiesiog bedė visiems į akis, kad visuomenė yra amorali ir visiškai abejinga, o valstybė faktiškai nefunkcionuoja – nuo apačios iki pat viršaus. Tikrų tikriausia Europos bananų respublika.

Savivaldybių tarybų nariai daug metų savinosi pinigus. Kam tai buvo paslaptis? Apie tai puikiai žinojo ne tik tarybose sėdintys bendrapartiečiai, bet ir kitų partijų atstovai, kurie darė tą patį. Savivaldybių administracijų struktūrose yra finansų, buhalterinės apskaitos skyriai, vidaus audito tarnybos, administracijos direktoriai. Tai šimtai ir tūkstančiai žmonių. Nieko. Viskas vyko tyliu bendru sutarimu ir nacionaliniu mastu. Pavyzdinė tautos ir partijų vienybė. Į tai užmerkė akis ir teisėsaugos institucijos tiek rajonuose, tiek ir didmiesčiuose, taip pat ir partijų vadovybės. Kai problemą iškėlė visuomenininkas, tuomet visi, nutaisę nustebusias veido išraiškas, stvėrėsi už galvų. Paprastas klausimas: kam tarnauja teisėsaugos institucijos ir kokia yra jų kvalifikacija? Tai akivaizdžiausias įrodymas, kad visoje šioje ilgoje grandinėje nėra elementaraus pilietiškumo, visuomenė nenori ir net nemato reikalo prisiimti atsakomybę už savo valstybę, todėl ji ir nefunkcionuoja. Kaip ir dėl krašto gynybos: daugumai atrodo, kad tai už mus turi padaryti vokiečiai.

Kylame aukštyn. „Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“, – tvirtai pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė.

Nespėliosiu, ar tai buvo impulsyvus pareiškimas, taip pat nekomentuosiu ir įvairiausių gandų, kokie buvo tikrieji vadinamųjų konservatorių tikslai, bet skandalo kontekste tai buvo visiškai logiškas ir, mano požiūriu, sąžiningas politinis ėjimas. Premjerė viešai pripažino, kad tai yra rimta nacionalinio masto problema ir ją reikia spręsti ryžtingai. Dar galėjo tvirtai pažadėti visuomenei, kad po rinkimų bus mobilizuotos visos įmanomos teisėsaugos ir finansinio audito institucijų pajėgos, kurios išsiaiškins kiekvieno mokesčių mokėtojų cento kelią į tarybų narių kišenes. Neabejoju, kad pirmalaikių rinkimų baigtis būtų nulemta, nes nepaisant ypatingos rinkėjų nemeilės šiai Vyriausybei, gerai iškomunikuota tokia žinia būtų įtikinusi daugelį, mat visuomenė kaip niekada tikisi iš valdžios bent kažkokio teisingumo.

Tačiau, kaip ir galima buvo tikėtis, užvirė politinių intrigų košė, po kilimu į žaidimą įsijungė partijų pilkieji kardinolai, virveles pradėjo tampyti galingos interesų grupės. Visi pradėjo kratytis atsakomybės. Visiškai skysta, baukšti ir neveiksni pasirodė opozicija. Pagaliau Seimas atmetė iniciatyvą rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, o I. Šimonytė, pripažinusi, kad pasikarščiavo, atšaukė savo pažadą atsistatydinti.

„Prezidentas sveikina premjerės ryžtą, nepaisant sudėtingų aplinkybių, toliau tęsti darbą. Prezidentas tikisi, kad nuomonę pakeitusi Vyriausybės vadovė imsis reikalingų žingsnių pasitikėjimui Ministrų kabinetu atkurti“, – buvo rašoma prezidentūros komunikacijos grupės pranešime.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vidas-rachlevicius-valstybe-dedasi-daiktus-nes-jos-niekam-nebereikia.d?id=93788399