www.bernardinai.lt
Manau, kad jame pakankamai gerai subalansuoti Seimo ir Konstitucinio Teismo įgaliojimai, kas leidžia sumažinti apkaltos organizavimo galimybę grynai politiniais motyvais. Todėl nepritarčiau nuomonei šiuo atveju skubėti keisti Konstituciją. Demokratija yra tokia valdymo forma, kuri susijusi su valdžių padalijimu, o tai reiškia, kad sprendimai turi būti priimami, siekiant į jų priėmimą įtraukti kiek įmanoma daugiau suinteresuotų subjektų. Nors pati konstitucinė demokratija užprogramuoja tam tikras įtampas ir interesų konfliktus (aišku, autoritarinis režimas kartais atrodo daug efektyvesnis), tačiau tai nereiškia, kad galų gale tokia valdymo forma trukdo priimti demokratinius sprendimus. Tai parodė ne tik ligšiolinė apkaltos patirtis, kai dauguma pareigūnų, sulaužiusių priesaką, buvo pašalinti arba patys atsistatydino (Rolandas Paksas, Linas Karalius, Neringa Venckienė, Kęstutis Pūkas), bet ir šis įvykis, kai valstybės institucijų, žiniasklaidos, visuomenės grupių ir politikų spaudimas davė rezultatų. Parlamentaras, kurio nelojalumą valstybei ir nesąžiningumą konstatavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Konstitucinis Teismas, pats pasitraukė iš parlamento.
Visgi čia norėčiau atkreipti dėmesį į Seimo narių balsavimo būdą apkaltos metu, kurį pakeitus galbūt pranyktų būtinybė kritikuoti dabartinį Lietuvos apkaltos modelį. Beje, Konstitucija nieko apie tai nesako, o palieka šį klausimą spręsti Seimo Statutui. Tuo tarpu šiuo metu galiojantis Seimo Statutas to klausimo taip pat nėra sureguliavęs, t. y. kiekvienu atveju Seimas gali pasirinkti konkrečią balsavimo formą (atvirą ar slaptą balsavimą). Tiesa, Statuto 115 straipsnis numato slaptą balsavimą „dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu“, tačiau, kaip jau minėta, nieko nepasisako dėl balsavimo formos, kai balsuojama dėl Seimo nario pašalinimo iš pareigų. Todėl, balsuodamas dėl Seimo nario M. Basčio mandato panaikinimo, Seimas ne tik pagal Konstituciją, bet ir pagal Statutą galėjo balsuoti įprastai, o ne taikyti slapto balsavimo formą.
Pripažįstant Seimo narių teisę „personalijų klausimus“ spręsti slaptu balsavimu, visgi, reikia pripažinti, jog konstitucinis apkaltos institutas nėra eilinis sprendimas „personalijų klausimais“, o turi didelę reikšmę visai konstitucinei santvarkai ir visuomenės interesui, ypač teisinės valstybės ir demokratijos principams, todėl Seimui rekomenduotina Statute įtvirtinti nuostatą, šiuo atveju neleidžiančią taikyti slapto balsavimo formos. Manau, kad tokiu atveju būtų geriau užtikrintas viešų sprendimų priėmimo skaidrumo, valdžios atskaitomybės ir kiti teisinės valstybės bei demokratijos konstituciniai principai ir pranyktų būtinybė šiuo atveju kelti konstitucinio apkaltos instituto keitimo klausimą.
Vaidotas Vaičaitis – Viniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Ateitininkų federacijos pirmininkas.
daugiau skaitykite ČIA
