Biologinis karas pereina į naują, dar klastingesnį etapą – Ukraina gali tapti jo bandymų poligonu, jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų.
Pasaulyje, kuriame dominuoja hibridinės grėsmės, karas nebėra skelbiamas – jis tiesiog prasideda. Kartais tai pasireiškia paslaptinga liga, sugadintu derliumi ar sveikatos priežiūros sistemos žlugimu neaiškiomis aplinkybėmis. Tarp kibernetinių ir raketų atakų formuojasi dar viena, mažiau matoma, tačiau ne mažiau pavojinga grėsmė – biotechnologijų, dirbtinio intelekto ir terorizmo derinys, finansuojamas kriptovaliutomis.
„Turime reikalų su priešiškų technologijų trikampiu – kriptovaliutomis, biotechnologijomis ir dirbtiniu intelektu“, – perspėja biokibernetinės gynybos ekspertas ir strategas Olekas Suchodolskis, bendrovės „Saptera“ vadovas.
„Kita hibridinio karo banga – tai, ką aš vadinu „Hybrid War 2.2“ – apims bepiločius orlaivius su patogenais, užterštą maistą ir chemines medžiagas, nukreiptas prieš civilius. Šios operacijos jau finansuojamos tamsiajame internete.“
Kibernetinis terorizmas: artima grėsmė
Interpolo 2025 m. ataskaita rodo, kad motyvuoti priešininkai naudoja kriptovaliutas biologinėms atakoms finansuoti, panaudodami UAV (bepiločius orlaivius), nukreiptus į šalis, neturinčias bioradarų ir BIOINT – biologinio intelekto sistemų.
„Kaip nurodo RAND korporacija savo neseniai paskelbtoje ataskaitoje The Human Domain of War, šiuolaikinis mūšio laukas nėra tik teritorija – tai kova dėl žmogaus paveikimo“, – pabrėžia Suchodolskis.
„Biologiniai ginklai taikosi į žmogaus sferą: mūsų sveikatą, elgesį, pasitikėjimą institucijomis – net mūsų genetinę tapatybę.“
Ukraina: tikslas ir išbandymas
Ukraina, turinti derlingas žemes, kritinę infrastruktūrą ir aktyvią karo zoną, yra itin pažeidžiama naujos kartos biologinėms grėsmėms.
„Tai jau ne apie tankus pasienyje, o apie genetines sekas, pavogtas iš duomenų bazių“, – sako Suchodolskis.
„DNR rinkėjai gali atkurti genotipus. Genominiai duomenys – tai XXI amžiaus nafta.“
Nors biokompiuteriai, cheminiai kompiuteriai ir sintetinė biologija anksčiau atrodė kaip tolima ateitis, šiandien jie tampa naujų ginklavimosi varžybų dalimi.
„Kaip Turingas kadaise įveikė „Enigma“ šifrą, taip dabar turime iššifruoti biologines grėsmes pasitelkdami dirbtinį intelektą, bioradarus ir autonomines sistemas“, – sako ekspertas.
Ukrainos strateginis atsakas: NBSU
Atsižvelgdamas į iškilusias grėsmes, Ateities plėtros agentūros vadovas Ihoris Arbatovas ragina sukurti Ukrainos nacionalinę biodefensyvinę sistemą – NBSU.
„Turime pritaikyti pagrindinius JAV Nacionalinės biotechnologijų iniciatyvos akto (2025) principus, bet juos integruoti į savo aplinką – atsižvelgiant į institucinį kraštovaizdį, regionines grėsmes ir geopolitinę padėtį“, – aiškina Arbatovas.
NBSU turėtų tapti strategine ašimi, apimančia:
- realaus laiko biopriežiūros sistemą (su bioradarais ir GEO-BIOINT galimybėmis),
- biofaktorių ir mobiliųjų biolaboratorijų tinklą,
- dirbtiniu intelektu grįstus reagavimo protokolus kovai su dirbtiniais patogenais,
- atviras cheminės kompiuterijos laboratorijas piliečių mokslo plėtrai,
- nacionalinį biologinio saugumo centrą „BioSOC“, integruojantį kibernetinį ir biologinį saugumą.
„Tai ne tik gynybos klausimas“, – pabrėžia Arbatovas. „Tai galimybė sukurti atvirą, prieinamą ir atsparią sveikatos bei saugumo sistemą, kurioje vaistai būtų kuriami, sintetinami ir pristatomi greičiau nei vystosi grėsmės.“
Bioekonomika ir polinominė kompiuterija
Suchodolskis pabrėžia, kad reikalingas technologinis proveržis – polinominis skaičiavimas, jungiantis dirbtinio intelekto agentus, kvantinę mikrofluidiką ir DBTL (Design-Build-Test-Learn) ciklus bioreaktoriuose, veikiančiuose kaip ląstelinės gamyklos.
„Tai suteiks postūmį naujai bioekonomikai“, – įsitikinęs jis. „Galėsime sumažinti gydymo išlaidas, kurti individualizuotą mediciną, įdiegti atvirkštinę vakcinaciją ir veiksmingai kovoti ne tik su pandemijomis, bet ir su biologiniais gyvūnais.“
Jo nuomone, biohakerių bendruomenės gali tapti naujos saugumo inovacijų ekosistemos branduoliu.
„Mums reikia biologinio saugumo šuolio – kaip kadaise kosminio šuolio. Į biologines grėsmes turime žiūrėti taip pat rimtai, kaip į branduolinius ginklus. Ir veikti atitinkamai – per mokslą, politiką ir tarptautines partnerystes“, – apibendrina Suchodolskis.
intercourier.news
