Tomas Viluckas. Ką rinktumėtės – spaudą ar valdžią?

Prieš Pasaulinės spaudos laisvės dienos minėjimą (gegužės 4 d.) Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) kreipėsi į žurnalistus ir žiniasklaidą visame pasaulyje.

„Visa mūsų laisvė priklauso nuo spaudos laisvės“, – sakė jis vaizdo pranešime ir pavadino ją „demokratijos ir teisingumo pagrindu“ bei „žmogaus teisių gyvastimi“.

„Tačiau kiekviename pasaulio kampelyje kėsinamasi į spaudos laisvę“, – pridūrė JT generalinis sekretorius.

A. Guterresas taip pat apgailestavo dėl žiniasklaidos pramonės koncentracijos kelių galingų veikėjų rankose ir nepriklausomos žiniasklaidos žlugimo.

Tuo tarpu UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay (Odri Azulė) teigė, kad skaitmeninis amžius keičia visą informacinį kraštovaizdį, todėl „profesionali, laisva ir nepriklausoma žurnalistika“ tampa kaip niekad reikalinga.

Šie žodžiai turėtų būti itin aktualūs ir kai gegužės 7 – ąja minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kuri yra ir mūsų šalies žiniasklaidos darbuotojų šventė. Nors ką tik paskelbtame pasaulio spaudos laisvės reitinge Lietuva užima neblogas pozicijas, tačiau būtų negarbinga teigti, kad mūsų šalyje šiuo klausimu viskas yra tiesiog nuostabu.

Pakanka prisiminti plačiai nuskambėjusią LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno istoriją. Jis savo feisbuko paskyroje „išdrįso” pakritikuoti teisingumo ministrės veiklą ir susilaukė savo darbovietės nuobaudos. Kad ir kaip vertintume šio žurnalisto nuomonę, kad ir kokius argumentus, ginančius jo vadovybės poziciją pateikinėtų LRT sprendimų šalininkai, toks elgesys su žurnalistu yra didelio pavojaus ženklas, nes tuo būdu skatinama žurnalistinė savicenzūra.

Žinome, kad cenzūra demokratinėje šalyje yra neįmanomas dalykas, tačiau tokie veiksmai veda prie kitokio pobūdžio kontrolės. Kiekvienas žurnalistas prieš kritikuodamas valdžios žmones minutėlę stabtelės ir prisimins V. Savukyno istoriją. Ir kalbama ne tik apie LRT žurnalistus. Panašiose situacijose gali atsidurti ne vienas žurnalistas, kurio pozicija vienu ar kitu klausimu neatitiks vyraujančios konjunktūros.

Tokia savicenzūra yra ne kas kita, kaip spaudos laisvės apribojimas, kuris gali reikšti, kad tam tikros temos, įvykiai ar nuomonės nebus viešai diskutuojamos arba publikuojamos. Su tuo susidūrėme per koronaviruso siautėjimą, dabar su LGBT klausimais, viskuo, kas susiję su Ukrainos situacija. Faktų analizei ir informacijos objektyvumui vietos nelieka. Tada žiniasklaida tampa propaganda ir informacinio karo priemone.

Taip žurnalistai patys riboja savo laisvę kalbėti ir rašyti, o tai daro ne dėl regimo vyriausybės spaudimo ar kitų veiksnių. Tai dažnai yra susiję su politiniu ar ekonominiu spaudimu, tačiau gali turėti rimtų padarinių visuomenei, kurios nariai nebus informuoti apie svarbius klausimus.

Be to, nederėtų pamiršti, kad savicenzūra neišvengiamai turės ilgalaikį poveikį žurnalistų patikimumui ir reputacijai. Kai žurnalistai save cenzūruoja, jie praranda visuomenės pasitikėjimą ir laikomi neobjektyviais, bandančiais išlaikyti gerus santykius su valdžios institucijomis. Juk žurnalistai atlieka svarbų vaidmenį laikant valdžios institucijas atskaitingomis už savo veiksmus, atskleidžiantis korupciją ir kitus pažeidimus.

Kai žurnalistai save cenzūruoja, jie praranda visuomenės pasitikėjimą ir laikomi neobjektyviais, bandančiais išlaikyti gerus santykius su valdžios institucijomis.

Be laisvosios spaudos, piliečiai negalės gauti reikiamos informacijos ir patys priimti motyvuotus sprendimus apie savo ir visuomeninį gyvenimą. Savicenzūra gali nutraukti šį svarbų ryšį ir pakenkti visuomenės laisvei.

Manantys, kad nieko rimto neįvyko V. Savukyno atveju, galėtų atkreipti dėmesį į neseniai įvykusį incidentą BBC bendrovėje. Gary Linekeris, buvęs anglų futbolininkas, buvo priverstas laikinai pasitraukti iš garsios „Premier“ lygos apžvalgų laidos vedėjo pareigų po to, kai tviteryje apkaltino Jungtinės Karalystės vyriausybę, kad ši, kovodama su nelegalia imigracija, naudoja nacių laikų retoriką.

Sprendimas nušalinti G. Linekerį sukėlė chaosą BBC televizijos ir radijo sporto laidose ir netrukus BBC jį grąžino į darbą.

Jei neveikia sveiko proto argumentai, tai bent šios istorijos pavyzdys gali parodyti, kad mūsų „karalystėje” ne viskas tvarkoje. Beje, ir jau minėtoje „Reporterių be sienų” ataskaitoje pastebėta, kad LRT nėra nepriklausoma žiniasklaidos priemonė. Tačiau vertėtų pridėti, kad ji yra išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis ir būtent todėl iš jos norėtųsi aukščiausių skaidrumo standartų ir pagarbos pamatinei žodžio laisvei.

Kokia ji reikšminga iliustruoja Thomas Jeffersonas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos autorų, kuris yra pasakęs: „Jei turėčiau pasirinkti tarp to, kad gyvenčiau pasaulyje be spaudos, ar be valdžios, aš nesunkiai pasirinkčiau antrąjį.“

Pasirinkimas, kurio neturėtų būti, jei laisvė nebūtų tuščia sąvoka.

laikmetis.lt