Seime bus svarstomas Projektas**, kuriuo siekiama legalizuoti neteisėtą asmens sveikatos duomenų panaudojimo praktiką, kuri buvo sankcionuota Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimais, reglamentuojančiais vadinamojo „galimybių paso“ naudojimą, o kartu su juo – ir asmens sveikatos duomenų naudojimą ne tik sveikatos priežiūros kontekste, ne tik sveikatos priežiūros tikslu, ir platesne negu įteisinta įstatymuose apimtimi.
Dėl įvesto teisinio reguliavimo įprastine tapo situacija, kai einant į maisto prekių parduotuvę ar kitur, jos darbuotojas, tikrindamas „galimybių pasą“, turi galimybę sužinoti asmens vardą, pavardę, gimimo metus, imunizacijos statusą. Tokią praktiką siūlomu Projektu siekiama legalizuoti, numatant antrinio sveikatos duomenų panaudojimo galimybę.
Atkreipiame dėmesį, kad toks teisinis reguliavimas iš esmės paneigtų vieną iš esminių sveikatos teisės principų – informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumo principą.
Be to, toks reguliavimas galimai prieštarautų Bendrajam asmens duomenų reglamentui ir konstituciniams žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principui.
Asmens sveikatos duomenims taikomos specialios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 ir 9 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Nepagrįstai ir neproporcingai išplečiamas subjektų ratas, kurie gali gauti ir disponuoti konfidencialia informacija apie asmens sveikatą
Nors Projekto tikslas yra „reglamentuoti pakartotinai naudoti tinkamų sveikatos duomenų naudojimo visuomenei svarbiems tikslams pasiekti procesą, UŽTIKRINANT teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą“, tačiau jau egzistuojanti taikymo praktika, kai bet kuris parduotuvėje dirbantis asmuo gali sužinoti asmens vardą, pavardę ir gimimo metus, verčia abejoti tokios intencijos realumu.
Projektu yra nepagrįstai ir neproporcingai išplečiamas subjektų ratas, kurie gali gauti ir disponuoti konfidencialia informacija apie asmens sveikatą. Projekte nurodoma, kad be paciento sutikimo tokia informacija gali būti suteikiama BET KURIAM Lietuvos Respublikos teritorijoje ūkinę veiklą vykdančiam fiziniam ir juridiniam asmeniui, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams. Iki šiol galiojantis teisinis reguliavimas leido konfidencialią informaciją apie paciento sveikatą be jo sutikimo suteikti TIK VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS.
Sveikatos teisės institutas (STI) atkreipia dėmesį, jog siūlomas teisinis reguliavimas, ignoruodamas asmens teisę į privatumą, paneigia pamatinį Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos principą, jog žmogaus interesai ir gerovė yra svarbesni už išimtinius visuomenės ar mokslo interesus.
Taip pat jis nedera su kitais Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytais konfidencialios informacijos apie asmens sveikatą apsaugos principais, inter alia tai, jog tokia informacija gali būti renkama tik tuo atveju, jeigu tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti (8 str. 1 d.) ir kad ja gali disponuoti asmenys, kurie tiesiogiai dalyvauja gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę. (8 str. 4 d.)
** Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas ir jo lydimieji teisės aktai, inter alia, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
„tikrindamas „galimybių pasą“, turi galimybę sužinoti asmens vardą, pavardę, gimimo metus, imunizacijos statusą.” Ir kas čia slapto ar baisaus, jei nesi nusikaltėlis? Kam iš nieko daryti problemą ir kelti sumaištį visuomenėje?