Tai mūsų sostinės ir tautos, visų piliečių inventorius ir turtas!

VILNIAUS KONCERTŲ IR SPORTO RŪMŲ LIKIMO KLAUSIMU

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRUI PIRMININKUI GINTAUTUI PALUCKUI
KULTŪROS MINISTRUI ŠARŪNUI BIRUČIUI

SEIMO KULTŪROS KOMITETO PIRMININKUI KĘSTUČIUI VILKAUSKUI

Vilnius 2025 m. gegužės 15 d.

Jaučiamės esą priversti kreiptis į gerbiamąjį Premjerą dėl susidariusios keistos ir visiškai nepriimtinos padėties, į kurią yra patekęs vienas svarbiausiųjų sostinės objektų ir tuo pačiu statinių – Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų pastatas.

Kaip žinia, dešiniajame Neries krante, priešais Gedimino pilį ir kalną esantys Rūmai jau apie 20 metų stovi nenaudojami, yrantys, nusikalstamai apleisti. 1971 m. pastatyti, būdingos tam metui brutalistinės architektūros, su unikalia ant lynų kabančia stogo konstrukcija, iki penkių tūkstančių žiūrovų talpinančia arena, įspūdingomis į Pilį ir Senamiestį atgręžtomis įstiklintomis vestibiulių erdvėmis ir talpiomis kavinėmis-barais, Rūmai per tris dešimtmečius intensyviai tarnavo ne vien tik vilniečiams.

Juose vyko daug įvairių, įskaitant tarptautines, sporto varžybų, koncertų, spektaklių su žymiausiais Lietuvos bei užsienio atlikėjais, stambių visuomeninių renginių: konferencijų, suvažiavimų, ritualinių apeigų. Juk čia vyko Lietuvos valstybingumui svarbus Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas ir atsisveikinimas su Sausio 13-osios nakties aukomis.

Atsižvelgus į tai, 2006 m. liepą Rūmai buvo įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą kaip lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei išskirtinę istorinę reikšmę turintis objektas. Jie pripažinti ir kaip unikalūs architektūros bei inžinerijos požiūriu. Vienu metu, pradedant 2008 m., buvo projektuojama Rūmus pritaikyti kongresų centrui, bet šie darbai užgeso.

Pagrindine priežastimi tapo XVI–XVIII amžiais šioje vietovėje veikusių Vilniaus žydų kapinių vieta. Nors XIX a. pradžioje kapinių žemė rusų caro valdžios iš bendruomenės buvo išpirkta, o žymi dalis palaikų perkelti į naujas, o čia įrengta karinė tvirtovė, buvusių kapinių faktas tapo mirtinu stabdžiu bet kokiems Rūmų ir aplinkos tvarkymo darbams, nors pradžioje, projektuojant buvo sulaukta ir tarptautinio lygmens žydų atstovų pritarimo.

Rūmai – šalia žymiausių pasaulio XX a. architektų pavardžių bei jų kūrinių.

Pastaruoju metu, 2023 m. Londone ir Niujorke veikianti Phaidon leidykla savam leidinyje apie pasaulio architektus–brutalistus įtraukė ir lietuvius bei jų suprojektuotus Rūmus, nurodydami ir Rūmų sporto bei kultūros paskirtį – šalia žymiausių pasaulio XX a. architektų pavardžių bei jų kūrinių. Dėl susidariusios nepriimtinos padėties ir atsižvelgdami į naujas minėtąsias aplinkybes, į Vilniaus miesto merą kreipėsi grupė Lietuvos architektų Nacionalinės premijos laureatų, ragindami Rūmus iš Turto banko atsiimti, suremontuoti ir vėl juos pritaikyti panašiai autentiškai veiklai.

2024 m. gegužį panašiu raštu, tačiau jau į Respublikos prezidentą, Seimo pirmininkę bei Premjerę, kreipėsi ir Lietuvos architektų sąjunga, siūlydama, beje, Rūmų I aukšto vestibiuliuose meno kūriniais pagerbti senosios Vilniaus žydų bendruomenės atminimą. Nei viena iš institucijų architektams bei Sąjungai nieko neatsakė, tačiau Premjerė potvarkiu buvo sudariusi savą Darbo grupę „senųjų žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymams ir koncepcijai parengti“.

Skaitlinga internacionalinė darbo grupė, kurios vos pusė buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, po metų pateikė savą sampratą, ir 2024 m. liepą Vyriausybė pasitarime pritarė jos siūlymui „Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose ir jų teritorijoje įkurti memorialą žydams“ – buvusioms kapinėms, jose palaidotų, žmonių istorijai, žydų gyvenimui Vilniuje kapinių gyvavimo laikotarpiu. Šiek tiek dėmesio pasiūlyta skirti ir Rūmų pastato istorijai, Sąjūdžiui ir jo steigiamajam suvažiavimui, „1991-jų Sausio 13 įvykiams“. Pastatas ir kapinės tvarkytini „atgaivinant ir plėtojant senųjų kapinių ir žydų bendruomenės atmintį“.

Tokiu būdu vyriausybė, užuot reikalą sprendusi iš esmės, atsisakė suverenių valstybės teisų į savojo visuomeninio turto likimą, tuo pačiu ir naujausios Lietuvos istorijos, atsikovojant valstybės Nepriklausomybę, vieną svarbiausiųjų paminklų bei simbolių. Nesusimąstyta, kokiais sprendiniais ir lėšomis milžiniškame žiūroviniame architektūros paminkle galėtų būti įrengtas nebesančių kapinių memorialas, kas tokiame galėtų vykti ir kaip tai pasiteisintų.

Todėl prašome premjerą nedelsiant nutraukti ydingos 2024-07-17 Vyriausybės priimto nutarimo galiojimą, kuriuo siūloma Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įkurti memorialą skirtą Šnipiškių žydų kapinėms ir imtis tikro ir galutinio Rūmų atgaivinimo, tvarkybos ir įveiklinimo klausimo sprendimo, pasitelkus kompetentingus kultūros paveldo ir architektūros, o taip pat kultūros, visuomeninių bei sporto renginių specialistus. Kaip buvo pažymėta Lietuvos architektų sąjungos rašte – tai mūsų sostinės ir tautos, visų piliečių inventorius ir turtas – materialus bei kultūrinis.

Esame pasirengę susitikti ir pasikalbėti šiuo mums ir jums svarbiu klausimu bet kuriuo laiku.

Pagarbiai

Augis Gučas, architektas, urbanistikos ekspertas, paminklotvarkininkas, muzikologas.
Audrius Ambrasas, architektas, profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Gintaras Čaikauskas, architektas, profesorius, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, Kęstutis Pempė, architektas, docentas, Vyriausybės ir Nacionalinės premijų laureatas, Henrikas Žukauskas, architektas, docentas, Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas, Antanas Buračas, VU TVM profesorius. Sąjūdžio steigėjas, LEU senato narys, Algimantas Kasparavičius, istorikas, rašytojas, publicistas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilius Kavaliauskas, žurnalistas, Istorikas, publicistas, Vyčio paramos fondo iniciatorius, Juozas Imbrasas, buvęs Vilniaus miesto meras, buvęs Seimo narys, buvęs Europarlamentaras, Donatas Katkus, profesorius, dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas, Sandra Straukaitė, kostiumų dizainerė Vincas Brezgys, architektas, urbanistas
Juozas Domarkas, profesorius, dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Glemža, profesorius, paminklotvarkininkas, architektas, humanitarinių mokslų daktaras Irena Kliobavičiūtė, architektė, AR valdybos narė, urbanistė Giedrė Kaukaitė, profesorė, operos dainininkė, pedagogė Vytautas Kvieska, dėstytojas, ekonomistas Teisutis Makačinas, profesorius, kompozitorius Narimantas Samalavičius, profesorius, chirurgas Petras Repšys, profesorius, dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Rubavičius, filosofas, kultūrologas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Gintas Tiškus, architektas, menotyros daktaras Vytautas Vaitiekūnas, visuomenininkas, inžinierius Jonas Anuškevičius, profesorius, architektas Danutė Kalinauskaitė, rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė
Gražina Drėmaitė, restauratorė, paminklosaugininkė Jūratė Markevičienė, architektūrologė, ICOMOS narė, tarptautinės kultūros paveldo ekspertė Albertas Sinevičius, pirmosios LR Vyriausybės ministras, ekonomistas, politikas Vytautas Kvietkauskas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, žurnalistas Danutė Jokubėnienė, žurnalistė, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė Algis Dobravolskas, pirmosios LR Vyriausybės ministras, ekonomistas Darius Kuolys, pirmosios LR Vyriausybės ministras, politikas, kultūrologas Liutauras Stoškus, visuomenininkas, aplinkosaugininkas Saulius Lapienis, visuomenininkas, pirmosios Vilniaus miesto tarybos deputatas Saulius Pilinkus, menotyrininkas, TV laidų vedėjas Arvydas Juozaitis, filosofas, Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Audronė Kosciuškienė, žurnalistė, V.Kudirkos ir V. Gedgaudo premijų laureatė Gintaras Rinkevičius, profesorius, LVSO įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Rūta Prusevičienė, muzikologė, vadybininkė Juozas Statkevičius, rūbų dizaineris, teatro rūmų dailininkas

Pasirašiusių grupės vardu:
Augis Gučas, tel. +37061540036, augis.guc@gmail.com
Henrikas Žukauskas, tel. +37065057057, henzuk@gmail.com