Tekstas iš Audriaus Bačiulio veidaknygės
Verta prisiminti, siekiant suprasti, su kokiomis apraiškomis JAV universitetuose kovoja Donaldo Trumpo administracija:
„Dažniausiai JAV pasidalijimas į stovyklas pasireiškia politikoje ir kultūroje. Gyvenimą vertiname kaip kairę ir dešinę, gėrį ir blogį, mus ir juos. Dėl tokio mąstymo žmonės atriboja savo šeimos narius už tai, kad jie balsuoja už netinkamą politinį kandidatą, ir sukuria aido kambarius, kurie yra tokie gilūs ir nepralaidūs, kad net neįsivaizduojame, kas vyksta už mūsų pačių burbulų ribų. Įtariu, kad būtent dėl to tiek daug liberalių amerikiečių buvo visiškai šokiruoti 2016 m. rinkimų rezultatais: Jei niekas iš jūsų pažįstamų nebalsavo už Trumpą, natūralu manyti, kad jis niekaip negalėjo laimėti rinkimų.
Kartu su keliais savo kolegomis Haidtas bando kažką daryti, kad kovotų su tribalizmu koledžų miesteliuose, kurių daugelis kenčia nuo ideologinio vienalytiškumo. Tai palyginti naujas reiškinys: Haidtas ir Lukianoffas savo knygoje rašo, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje universitetuose kairiųjų ir dešiniųjų dėstytojų santykis buvo maždaug du prie vieno. Šis santykis buvo tvarus, tačiau jau 2011 m. liberalių profesorių buvo penkis kartus daugiau nei konservatorių. Šiandien šis santykis gali būti dar didesnis, ir net jei niekinate konservatorius, tai yra didelė problema, nes kai institucijose trūksta nuomonių įvairovės – kai jos samdo tik žmones, atitinkančius vieną politinį įsitikinimą, nutildo kitokias nuomones arba izoliuoja save nuo kitų nuomonių – jos tampa pažeidžiamos dėl šališko patvirtinimo ir grupinio mąstymo. Tai kenkia ne tik institucijoms, bet ir studentams.
„Jei esate universitete, kuriame susiduriate su įvairiomis idėjomis, tampate protingesni“, – sako Haidtas. „Jūs galite išspręsti daugiau problemų. Jūs tampate kritiškiau mąstantys. Kuo daugiau bendraujate su žmonėmis, kurie galvoja taip pat kaip jūs, ypač jei jie diegia „teisingą tikėjimą“, tuo mažesnis tampa jūsų intelekto koeficientas.“
Kitaip tariant, bendravimas tik su idėjomis, kurioms jau pritariate, iš tikrųjų gali padaryti jus kvailesnius. Tai taip pat gali pakenkti jūsų tikslui. Kaip pavyzdį Haidtas pateikia studentų bandymus pašalinti jiems neįtinkančius kalbėtojus ir dėstytojus iš universitetų miestelių per pastaruosius kelerius metus. Tokių mokyklų kaip Evergreen State protestų vaizdo įrašais buvo plačiai dalijamasi konservatorių tinkluose, ir nors studentai galėjo laikyti save kovotojais už socialinį teisingumą, tie, kurie dar nepalaikė jų idealų, dažniau matė isteriškus studentus, kurie rėkė ant apstulbusių suaugusiųjų. Atsakomoji reakcija buvo neišvengiama. „Studentų miestelio išsišokimai, manau, daug prisidėjo prie Donaldo Trumpo išrinkimo“, – sako Haidtas. „Dauguma kairiųjų tų vaizdo įrašų nematė, bet dauguma dešiniųjų juos matė. Taigi, net jei manote, kad nuolat kovoti yra dorybinga, ilgainiui kenkiate savo pusei.“
,,… dešimtojo dešimtmečio pradžioje universitetuose kairiųjų ir dešiniųjų dėstytojų santykis buvo maždaug du prie vieno. Šis santykis buvo tvarus, tačiau jau 2011 m. liberalių profesorių buvo penkis kartus daugiau nei konservatorių. Šiandien šis santykis gali būti dar didesnis…”
O kur studentija su savo rėkavimais už ,,pažangizmą” ir frankfurtizmo su neomarksizmu nematymu kai viso to ištisus dešimtmečius nematė* (hmmm?!):
ČŽA,
NSA,
prezidento apsaugos korpusas,
policija,
kariuomenė,
karinė žvalgyba,
(karinė) kontržvalgyba,
politikai,
politologai,
politikos apžvalgininkai,
laikraščių ir žurnalų leidėjai, redaktoriai, žurnalistai…,
radio ir televizijos prodiuseriai, redaktoriai, žurnalistai…,
interneto ,,bitės”…,
įvairūs aktyvistai…,
profesoriai, docentai, dėstytojai ir lektoriai…,
karų veteranai…,
aktyvi visuomenė…(!),
užsievio šalių ambasadų darbuotojai,
pasaulio žurnalistai ir visokie rašeivos…,
ilgus dešimtmečius…
… kovojantys (Šaltąjį karą) su ‘sovietais’ ir ‘ginantys’ demokratija…
Dar apie 1980 m. JAV buvo labai stipri rasinė diskriminacija besitęsusi ištisus šimtmečius.
Kol mes, čia ,,griovėme sovietinį sojūzą”, tai JAV rasinė diskriminacija mums net nepastebėjus liovėsi egzistavusi… na, kaip tai nutiko… papunčiui, ir kodėl (net po 35 – 40 m.) apie tai niekas net neprasitaria.
Kodėl ir kaip lūžiai JAV ir TSRS taip stebėtinai sutapo..?! … ir taip stebėtinai viso to niekas nemato… nemato rankos su kumpais nagais iš užkulisių…
Kodėl Rytų Europos patirtis komunistų valdžioje taip mažai paveikė Vakarų Europą ir š.Ameriką? Todėl kad egzistuoja neafišuojamas Vakarų baltųjų pranašumas prieš Rytų Europos baltuosius. Rytų Europai pritinka tik imti pavyzdį, o ne ko nors mokinti vakariečius