Tapytojui Virginijui Kašinskui šį pavasarį obelys pražydo septyniasdešimtąjį kartą.
Jis išlieka vienu ryškiausių mūsų kultūros šviesulių. Šio kūrėjo darbuose susilieja protėvių išmintis ir gamtos didybė. Jo paveiksluose kalba praeitis, kuri gyva dabartyje – per liaudies ornamentus, mitologinius simbolius, šventes, Žemės ritmus.
V. Kašinskas vis dar yra įspūdingoje kūrybos kelionėje. Kiekvienas jo darbas byloja apie meilę Lietuvai, jos kalbai, žemei ir kultūrai. Tai žmogus, kuris ne tik tapo drobėje, bet ir saugo tautos dvasią.
Žemaitijos sūnus
Virginijus Kašinskas gimė Šilalės rajone, Tūjainių kaime, pavasario klestėjimo metu. Gal todėl jis toks kupinas energijos ir kuria fanatiškai, su žemaitišku atkaklumu. Jo kūrybinės dirbtuvės – galerija Kaune nuolat pasipildo naujais darbais.
V. Kašinskas 1981 m. baigė Kauno dailės mokyklą, o 1987 m. Vilniaus valstybiniame dailės institute įgijo dailininko – tapytojo specialybę. Po penkerių metų jis tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.
Lietuvos parodų salėse jo darbai pasirodė iš karto po dailės studijų. Pirmuose paveiksluose atsispindėjo jo vaikystės gimtojoje Žemaitijoje įspūdžiai. V. Kašinskas įsitikinęs, kad būtent joje dar galima atrasti archaiškiausius dvasinius ir meninius dalykus. Pažintis su čia paplitusiomis meno formomis ir spalviniais deriniais, etnografinės ekspedicijos, taip pat gilios senųjų kultūrų studijos padėjo jam sukurti daugelį paveikslų.
Dailininkas stengiasi Žemaitijoje praleisti kuo daugiau laiko. Vis ieško naujų patirčių, tyrinėja dar išlikusį gamtos ir žmogaus sukurtą palikimą. Gimtuose kraštuose jis pailsi nuo miesto šurmulio, pasisemia naujų jėgų kūrybai.
Tapytojas itin mėgsta kurti gamtoje, šviečiant saulei. Vasaros kūrybinėse stovyklose jis gilinasi į gamtos paslaptį ir bando suvokti begalinę Dieviškos kūrinijos įvairovę ir tobulą jos grožį. Jis dalyvavo pleneruose ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Ispanijoje, Indijoje.
Etninės kultūros ekspertas
Menotyrininkas Saulius Mikėnas teigia, kad V. Kašinskas yra lietuvių prigimtinės kultūros bei mitologijos tyrinėtojas, todėl jo paveikslų simbolikoje, kompozicijose, originalios tapybos išraiškoje tiesiogiai atsispindi mūsų tautos tradiciniai pasaulėžiūros ir papročių siužetai bei motyvai. Dailininko kūryboje jaučiasi stiprus, gyvas ryšys su visata, gamtos stichijomis ir kažkuo labai senu, primenančiu pasaulio pradžią.
Autorius panaudoja taip pat anatomijos. matematikos mokslų žinias. filosofinių sistemų bei senosios simbolikos studijas. Anot menotyrininko, savo paveiksluose menininkas siekia išryškinti pagrindinius fizinio bei dvasinio gyvenimo elementus ir sukurti jų harmoniją perteikiančius kūrinius.
Parodų, kurių V. Kašinskas yra surengęs daugiau kaip 70, pavadinimai tai patvirtina – Žemės vartai, Liaudies dainos vaizduose, Akmenų dvasia, Žvaigždžių sodai, Praeities atmintis, Žemės deivė…
V. Kašinskas visa savo esybe yra paniręs į etninės kultūros barus. Jis yra Lietuvių etninės kultūros draugijos, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos ir Etninės kultūros globos tarybos narys. Kartu su bendraminčiais sukūrė „Tautosakos vartų svetainę‟, kurioje talpina įvairią išliekamąją vertę turinčią medžiagą.
Miniatūrų ir mažųjų paveikslų meistras
Puikiai įvaldęs didelio formato paveikslų tapybą, V. Kašinskas moka sužadinti žiūrovų gilias mintis, jausmus ir mažais kūriniais. Jis labai sėkmingai atskleidžia savo talentą ir miniatiūrų (kraštinių ilgis iki 9 cm) bei mažųjų paveikslų (9–25 cm) tapybos žanre.
Šis meninis žanras ypatingas tuo, kad iš autoriaus reikalauja didžiulio meistriškumo ir koncentracijos. Tokius kūrinius gali sukurti tik tas, kuris virtuoziškai valdo spalvas, piešinį ir teptuką, turi gilią tapomo motyvo pajautą.
Tapytojo miniatiūrose galima išvysti portretus, natiurmortus, peizažus, įvairius gyvūnus beigi abstrakčius vaizdinius. Jis geba atkreipti dėmesį į smulkmenas, viską atvaizduoti itin tiksliai, su puikiais šviesos ir šešėlio efektais.
Mažo formato paveikslus V. Kašinskas kuria jau du dešimtmečius. Tapo aliejiniais dažais ant drobės, žalvario ir vario skardų, kartono ir stiklo pagrindų. Neseniai surengta paroda „100 mažučių paveikslų“ jos lankytojams paliko nepakartojamų įspūdžių puokštę, sužavėjo autoriaus virtuoziškumu ir kantrybe.
Kūrybos ir veiklos įvairovė
Tapytojas stebina savo darbštumu, pasiaukojančiu atsidavimu įvairialypei kūrybai ir visuomeninei veiklai. Jis įdomiausias, aktualiausias temas sugeba atskleisti paveikslų ciklais. Kai kurie susideda ir iš kelių dešimčių paveikslų.
V. Kašinskui artima ir sakralinė tema. Yra nutapęs altoriaus paveikslą Pažaislio vienuolyno bažnyčioje, taip pat Kryžiaus kelio stotis Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje Kaune.
Apart gausybės įprastinio dydžio darbų, tapytojas yra sukūręs ir 3×3 mm (!) miniatiūrą, ir ne vienerius metus kurtą keleto kvadratinių metrų paveikslą. Kokio dydžio bebūtų jo darbai, visi jie alsuoja pilnatve ir prasme.
Atkakliu darbu sukaupta kūrybine patirtimi V. Kašinskas noriai dalinasi su jaunimu. Pedagoginį darbą Kauno J. Naujalio meno mokykloje ir Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakultete jis dirbo net tris dešimtmečius.
Menininkas, suradęs laisvą valandėlę, skaito paskaitas apie mūsų mitologiją, tautinius raštus, senuosius laidojimo papročius. Tai daro labai nuoširdžiai ir įtaigiai. Jis mielai atsiliepia į pozityvaus ir vertybinio gyvenimo būdo puoselėtojų prašymus parengti straipsnį, pasidalinti savo mintimis ir įžvalgomis.
Dailininkas gerai įvaldęs ne tik teptuką, bet ir foto objektyvą. Jis ir šioje srityje yra originalus. Yra surengęs unikalią fotografijų parodą „Sugrįžę priminti. Konvojus 73“ Kauno IX forto muziejuje.
Mėgsta ir filmuoti, įamžinti tai, kas gali sudominti ateinančias kartas. Antai tapytoją labai sujaudino faktas, kad kelių tūkstančių metų linų auginimo Lietuvoje tradicijos jau neliko. O juk lietuviai linui buvo suteikę ypatingą vietą savo tautosakoje ir apskritai pasaulio suvokime. Todėl ėmė ir sukūrė dokumentinį filmą apie Lietuvos linų karaliumi tituluojamą Lino namų steigėją ir puoselėtoją, Širvintų krašto ūkininką Bronislavą Liubomirą Vošterį.
Jo kūryba pritaikyta ir skulptūroje. Pagal paveikslus sukurtos skulptūros „Skaitanti knygą“ ir „Miško deivė Medeina – Medinčius“. O kur dar jau paminėta intensyvi visuomeninė veikla…
Romus kultūros saugotojas
V. Kašinskas – tai mūsų tautos kultūros sargas. Jo kūryba tarsi šviesa po storu ledu – nematoma iš tolo, bet nešanti gyvybę. Neįtikėtina, kaip nuosekliai ir be jokio triukšmo jis formuoja mūsų suvokimą apie tai, kad kultūra – ne puošmena, o garantas, kad tauta neišsisklaidys.
Jis nekuria dėl dėmesio. Kuria dėl tiesos. Ir būtent dėl to tapytojo menas toks įtaigus ir daro didesnę įtaką nei kokia nors institucija.
Apsilankius tapytojo studijoje iš karto pajunti joje tvyrančią ypatingą aurą, kurioje norisi būti, žiūrėti ir mąstyti. Jo darbai ne tik džiugina akį – jie kalbasi su žiūrovo siela, kviečia sustoti, įsiklausyti, pajusti pasaulio alsavimą. Tai menas, kuris ne tik vaizduoja, bet ir jungia: žmogų su gamta, su savo šaknimis, su kosmine tvarka. Į V. Kašinsko galeriją norisi sugrįžti kaip į šventovę, kurioje mintys virsta jausmu.
Labai gaila, kad šis kūrėjas vis dar lieka nepastebėtas tų, kurie dalija oficialius įvertinimus. Tai skaudi tyla, daug pasakanti apie mūsų institucijų gebėjimą atpažinti tikrąjį autoritetą. Kai Nacionalinė premija vėluoja, visuomenės sąžinė jau seniai paskyrė ją tyliai.
Jubiliejaus proga linkime V. Kašinskui stiprios sveikatos, nesenkančių kūrybinių jėgų ir skvarbaus vidinio matymo, kuris prakalbina amžinybę.
