Mečislovas Treinys gimė 1941 m. spalio 1 d. Utenos apskrities Asmalų kaime. 1948 – 1952 m. mokėsi Liepiniškių pradinėje mokykloje, vėliau – Kuktiškių septynmetėje mokykloje. 1955 m. įstojo į Klaipėdos žemės ūkio technikumą, 1960 – 1965 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA), 1967 – 1970 m. tęsė aspirantūros (doktorantūros) studijas. 1971 m. Vilniaus universitete apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją.
Studijuodamas jis dirbo buhalteriu „Aušros“ kolūkyje (Utenos r.), agronomu Žeimių tarybiniame ūkyje (Jonavos r.). Nuo 1971 m. pradėjo mokslininko karjerą – dirbo dėstytoju, Ekonomikos katedros vedėju, LŽŪA prorektoriumi. M. Treinys stažavosi Čekijos žemės ūkio universitete Prahoje, 1990 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.
Tais pačiais metais buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą, buvo Tautininkų frakcijos pirmininkas, vadovavo Agrarinei komisijai (dabar – Kaimo reikalų komitetas).
Beje, pasiūlymo tapti Ministru pirmininku jis nepriėmė. Kauno kaimiškoje apygardoje M. Treinys buvo vėl išrinktas į 1992 – 1996 m. Lietuvos Respublikos Seimą. 1996 m. grįžo prie akademinės veiklos, buvo Žemės ūkio ministro patarėjas. Ekonomikos katedros profesoriumi jis dirbo iki pat mirties. Jis yra 15 knygų autorius, bendraautorius arba sudarytojas. M. Treinys mirė 2008 m. liepos 18 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse (Kaunas).
Santykius grindė pasitikėjimu ir bendryste
Studentai M. Treinį labai mėgo ir gerbė, prisimena jį kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Daug kas jį vadino Mokytoju iš didžiosios raidės. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas. Santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis jis visuomet grindė pasitikėjimu ir bendryste. Įdomu pažymėti, kad būtent šie du bruožai yra būdingi laimingiausių pasaulio valstybių visuomenėms.
Materializmas ir individualizmas profesoriui buvo svetimi dalykai, todėl jis uoliai skleidė kooperacijos idėjas, visokeriopai skatino dialogą ir bendradarbiavimą. Parašė knygą „Talkos galia: žemės ūkio kooperacija vakar ir šiandien“, buvo vienas iš Žemės ūkio rūmų atkūrimo iniciatorių.
Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Todėl tokie įprasti vikipediški apibūdinimai, kaip ekonomistas, politikas ar publicistas, M. Treiniui netinka.
Rūpėjo konkreti veikla, o ne tos veiklos politinis nuspalvinimas Jis nebuvo klasikinis ekonomistas. Apie ekonomiką kalbėjo kur kas holistiškiau, vis pabrėždamas gamtosaugos ir socialinius aspektus, svarbiausius mokslinius tyrimus inicijavo ir atliko kurdamas daugiafunkcinio žemės ūkio modelius Lietuvoje.
Profesoriaus nuomone, ekologinį požiūrį svarbu pripažinti „lemiančiuoju agrotechninių sprendimų vertinimo kriterijumi“, o įgyvendintinu reikėtų laikyti tik tą agrotechninį sprendimą, kuris, duodamas didžiausius ekonominius efektus, nepažeistų ekologinės pusiausvyros. Jis daug dėmesio skyrė agrarinės ekonominės minties istorijai, kaimo plėtros ekonomikai.
Buvę profesoriaus kolegos jį vadina mokslininku pralenkusiu laiką. Dar sovietmečiu, 1982 m. žemės ūkio ekonomikos vadovėlyje jis skleidė ribinio našumo idėjas, teigdamas, kad „jeigu gamyba ir toliau intensyvinama tos pačios kokybės priemonėmis ir metodais, bendroji produkcija ir grynosios pajamos ima mažėti“.
M. Treinys buvo aktyvus Žemdirbių sąjūdžio dalyvis, daugelis jo rengtų programinių nuostatų dėl sovietinio žemės ūkio sistemos pertvarkymo vėliau buvo įteisintos agrarinės reformos įstatymuose. Jis buvo ne laukinės rinkos ekonomikos, ne vartotojiškos, o daugiau dvasinės ekonomikos atstovas.
Jis buvo ir ne šiaip politikas. Buvo tautininkas, siekiantis suvienyti visus vardan tautinės valstybės stiprinimo, jos puoselėjimo. Jam buvo svarbu veikla, o ne tos veiklos politinis nuspalvinimas. Jis buvo tikras tautiškumo, modernaus tautiškumo misionierius, skelbęs, kad tik pati tauta gali pasirinkti savo ateities kelio kryptį.
Praėjus tik dešimtmečiui nuo nepriklausomybės atkūrimo jis jau įžvelgė daug neigiamų reiškinių mūsų valstybės gyvenime. Viena iš pagrindinių priežasčių, jo nuomone, buvo „daugumos Lietuvos partijų visiškas abejingumas tautos vertybėms, pasidavimas svetimų valstybių propaguojamai ir mūsų valstybininkų uoliai palaikomai kosmopolitinei smurto ir dvasinio nuopolio kultūrai, kuri brukama visais žiniasklaidos kanalais, nepaliekančiai vietos lietuviškumui, tautinės sąmonės ir savigarbos ugdymui. Šitokia politika – kelias į visišką tautos nuopolį, degradaciją. Tai kelias valstybingumo netekties, tautos išsivaikščiojimo link. Tai kelias beteisių ir bedvasių minios, pasaulio samdinių formavimui“.
Apdovanotas minties gilumu
M. Treinys pasižymėjo smalsumu nuo pat vaikystės. Skaitė „Skautų aidą“, „Karį“, „Trimitą“ ir kitus senuosius leidinius. Anksti pradėjo reikštis ir spaudoje. Jis daug rašė. Yra parašęs 50 mokslinių, 130 mokslo populiarinimo ir daugiau kaip 200 publicistinių straipsnių. Bet jis buvo netipiškas publicistas. Jis buvo mąstytojas.
Profesorius turėjo minties gilumo dovaną, nevengė ir filosofinių pamąstymų. Štai ką jis rašė apie gyvenimą: „Maloniausia gyventi tarp protingų žmonių, nes ir pats tobulėji. Lengva gyventi tarp gerų žmonių, tačiau užmiršti savisaugos jausmą. Įmanoma gyventi ir tarp sukčių bei apgavikų, jie netgi priverčia būti gudresniu, atsargesniu. Negalima gyventi tik tarp išdavikų“.
Arba: „Kai žmogus paniekina konformizmą, jis išsivaduoja iš daiktiškumo varžtų. Jis pakyla virš kasdienybės, kuri daugeliui sudaro gyvenimo prasmę – tiksliau egzistavimo būvį be jokios prasmės. Svarbiausia jis turi jaustis laisvu prieš save patį. Tada jo niekas neįveiks, jis jaus laisvę net ir grandinėmis surakintas, džiaugsis būtimi net būdamas skurde ir kančiose“. „Visi žmonės svajoja, bet ne visi mąsto. Mąsto stiprūs žmonės“, – tai profesoriaus žodžiai, taikliai apibūdinantys ir jo asmenybę, kaip kokio žymaus dailininko autoportretas.
Sovietiniais metais kai kurie jo straipsniai buvo cenzūros atmesti, dėl kai kurių buvo nubausti leidinių vyriausieji redaktoriai. Pavyzdžiui, 1973 m. viename iš savo straipsnių M. Treinys kritikavo, kad net 36 kolūkiai turi Lenino vardą, siūlė abstrakčius, šabloniškus kolūkių pavadinimus keisti kaimų vardais.
Ypač daug įdomių, prasmingų profesoriaus minčių, pamąstymų ir pasvarstymų galima aptikti jo knygoje „Tautos ir jos žemės jungtis“.
Mylėjo Lietuvą savyje
Kai kas sako, kad jis domėjosi ir istorija. Nesutinku – jis buvo tikras istorikas, savo įžvalgomis nutapęs puikius žymių žmonių, savo Alma Mater, kaimo, Lietuvių tautininkų sąjungos ir mūsų valstybės istorijos paveikslus. Jis buvo įsitikinęs, kad istorijos vyksmo praeityje analizė gali palengvinti galimų istorijos tęsinių ateityje paieškas, sudaryti prielaidas pasirinkti valstybei palankiausius sprendimus. Jis tą sumaniai ir darė.
Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo valstybę šiomis dienomis, kai tautos ir jos žemės jungtis yra gerokai susilpnėjusi, kai globalizmo banga įžūliai šluoja tokias pamatines vertybes kaip tikėjimas, šeima, tautinė valstybė? Manau, kad jis pirmiausia paklaustų ar mylime Lietuvą savyje, ar tik save Lietuvoje? Ir patartų kurti ateitį, kurios pasekmių nereikėtų trinti iš istorijos ir iš atminties.
Galimybę kurti ateitį patiems jis vadino didžiąja privilegija. M. Treinys 1997 m. rašė: „Kai būsime nebe dvasios klajūnai, kai būsime vieningi, gerbsime save, kai išugdysime kultūrą savyje, kai Lietuvos valstybė mus apgins nuo niekadėjų, kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“. Tik tokią Lietuvą gerbs pasaulis. Tik tokiai Lietuvai be abejonės galėsime aukotis. Tad kiekvienas artinkime rytojų“.
M. Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Kolegos ir bendražygiai, pagerbdami šviesų profesoriaus atminimą, periodiškai rengia mokslines konferencijas – akademinius skaitymus. 2018 m. Žemės ūkio akademijoje buvo atidaryta profesoriaus Mečislovo Treinio vardo auditorija.
