Gegužės 8 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyks tradicinė, jau ketvirtus metus rengiama, lietuvių kalbai skirta konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“.
Išskirtinių lektorių pranešimų kiekvienais metais susirenka paklausyti Vilniaus regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistai, kitų kultūros įstaigų darbuotojai, čia taip pat laukiami visi, besidomintys lietuvių kalba.
Be teorinių pranešimų, konferencijos dalyviams siūloma dalyvauti ir praktiniuose užsiėmimuose bei Lietuvių kalbos dienų varžytuvėse.
Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė savo pranešime nagrinės lietuvių pavardžių klausimą. Nors lietuvių pavardės patyrė didelę kitų kalbų, ypač slavų, įtaką, tačiau jos liudija ir didelę lietuvių kalbos leksikos bei darybos elementų įvairovę.
Bus pristatyta, kaip senieji baltų asmenvardžiai, jų kamienai tapo lietuvių pavardžių pamatu, kokia lietuvių leksika buvo svarbi formuojantis pavardėms, kokios lietuvių priesagos buvo svarbios formuojantis pavardėms, kokios pavardžių priesagos būdingos skirtingiems Lietuvos arealams.
Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška pranešime „Prūsų kultūrinė tapatybė kalboje ir vardyne“, remdamasis kalbos ir vardyno duomenimis, nagrinės prūsų kalbos vaidmenį išsaugant senųjų prūsų kultūrinį tapatumą. Šiame tyrime svarbus prūsų kalbos ir kultūros gyvavimo faktas po tautos užkariavimo, asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo tradicija įsigalėjus krikščionybei ir kt. Kultūrinė prūsų tautos tapatybė išliko vardyne, jos apraiškų teberandama istoriniuose šaltiniuose.
Dr. Nijolė Tuomienė iš Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro pranešime „Kintanti Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybė: vietiškumo (tuteišiškumo) samprata ir daugiakalbystė“ apibūdins Pietryčių Lietuvos paribio gyventojų vietinę tapatybę, aiškinsis, kada ir kodėl yra brėžiama tapatybės riba tarp vietinių ir atvykusiųjų. Bus pateikiamos kelios įžvalgos, kaip ši riba atsispindi šiandieninėje visuomenėje ir kaip bėgant laikui ir keičiantis kartoms regione vyksta svarbūs tapatinimosi vyksmai.
Konferencijoje kalbės Vilniaus universiteto doc. dr. Darius Kuolys, rašytoja Agnė Žagrakalytė, lituanistinio švietimo ekspertė Virginija Štukaitė.
Dalyviai turės progą pažiūrėti dokumentinę apybraižą „Lietuviška tapatybė ir savastis“ iš ciklo „Byla prieš carą“. Kiek sluoksnių, kiek dėmenų turi lietuviška tapatybė? Pokalbyje dalyvaus kultūrologas Vytautas Jonas Juška, režisierius Justinas Lingys, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Norintys dalyvauti konferencijoje kviečiami užsirašyti ČIA (nepamirškite pasirinkti praktinio užsiėmimo).
Atsisiųsti konferencijos dienotvarkę galite čia: LT Konferencija2 2025
Konferencijos rengėja – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, rėmėja – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, partneris – Ekslibris.lt.
Lietuvio pavardė užsienyje reprezentuoja savininko tautybę ir kalbą. Jei pavardė suslavinta, arba ten slaviška sulietuvinta, to pakanka kad lietuvis būtų laikomas pusiau slavu, dažniausiai lenko atmaina. O aiškinti ir tikslinti, kad ne, nesi kuo tave laiko – ne visada yra kaip , o ir atrodo graudžiai komiška. Taip su spagečiais ant ausų ir gyvename.