Lietuvos sociopolitinė sistema per pastaruosius daugiau kaip trisdešimt metų jau susiklostė ir susicementavo. Jos esmė – valstybės išteklių nebaudžiamas eikvojimas siaurų partinių gaujų ir jų lyderių naudai. Parazitavimas, mintant visų piliečių uždirbtu turtu ir lėšomis, įskaitant ES teikiamas, visuomenei numetant tik trupinius nuo šios puotos stalo, sėkmingai slepiamas keliant nuolatinį chaosą bei skandalus dėmesiui nuo savo nekompetencijos ir permanentinio blogo valdymo nukreipti.
Parazitinė sistema niekam neatskaitinga ir nekontroliuojama, nes ją kontroliuoti ir, esant reikalui, bausti ar koreguoti turinčios institucijos seniai pajungtos ir pačios šių stambiųjų politinio verslo ar verslinės politikos grupuočių kontroliuojamos, kartais jų galią nukreipiant prieš politinius oponentus ar pavojingesnius visuomenininkus. Į ją patenkama tik tapus tokiu pat korumpuotu ir be sąžinės, nes švarūs, kompetentingi valstybės valdymo reikaluose ir atsakingi žmonės tiesiog nepraeina vidinio filtro – yra atmetami dar šios selekcijos pradžioje. Tokia negatyvioji politikų ir aukštųjų valdininkų atranka, su retomis, vis dar atsitiktinai pasitaikančiomis išimtimis, ilgainiui veda prie jų profesinių kompetencijų bei moralinių savybių degradacijos ir, galiausiai, degeneracijos, ką ir matome kai kurių pastarųjų dviejų koalicijų ministrų ar aukštųjų valdininkų asmenyje.
Taigi, nors nekorumpuoti į korumpokratų* tarpą ir nepatenka, kelioms galingoms politinių parazitų grupuotėms vis dar tarpusavyje konkuruojant ir kartais nepasidalinus grobio susikaunant, korupcijos korta gali būti kišeninės žiniasklaidos ir teisėsaugos išsitraukiama ir valkiojama kaip š…dina virvė, kol demaskuotasis oponentas, neapsikentęs pjudymo, pasitrauks pats. Tai ir galime vadinti Palucko paradoksu.
Vad. socdemai dabar atsiduria kryžkelėje. Jie turi surasti tokį premjerą, kuris neturėtų praeities „uodegų“ ir negalėtų būti apkaltintas korupcija, t. y. netaptų Palucku 2.0. Kita vertus, jie supranta, kad pralaimėję konservatoriams – stipriausiai iš grupuočių, jau užvaldžiusiai visas svarbiausias institucijas ir, nepaisant tam tikrų reputacinių nuostolių, atsiradusių po paskutinės jų valdymo kadencijos, tebeturinčiai sukaupus didžiausią finansinę, medijinę ir ideologinę galią – dabar rizikuoja ne tik visko netekti, bet ir paversti Lietuvos politinę ir partinę sistemą azijinio tipo bealternatyve ir vienvalde (nors demokratinių mechanizmų imitacija prieš „Vakarų partnerius“, žinoma, ir būtų tęsiama).
*Korumpokratija – tai ne tik sistema, paremta visaapimančia korupcija, bet ir korupcijos diskurso kontrolė.
Na ir mėšlo komentaruose. Beje, pati autorė jau viską ir pateikia – Lietuvos politinė sistema – parazitinė… Taigi čia šlykščiausias priešų naratyvas, parašytas lietuvių kalba…
Autorė gana tiksliai viską įvardino. Iš viso to tik daug triukšmo dėl nieko. Koks skirtumas kas bus MP, Paluckas ar Olekas, kuris pagarsėjo „auksiniais šaukštais”, sugriovė besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir t.t. ir pan. Netinka nei vienas socdemas, nes jų mąstymas veikia ne į tą pusę, jie žiūri ne į preikį, o atgal. Jų daugumai prie ruso ar kolchoze buvo geriau. Iš tokios terpės negali būti gero MP ar net ministro nepriklausomai Lietuvai. Jie visi jau yra atgyvena. Jie prisivaldė prie ruso ir dabar turėtų visi pasitraukti į pensiją. Lietuvai reikia naujų jėgų, naujai mąstančių, kurie neturi bambagyslės su rusais ir sovietais. Reikia keisti visą sistemą ir iš esmės, tik taip išsikapanosime iš tos bjaurios padėties, stagnacijos. Kol rinkėjai to nesupras ir vis rinks tuos pačius, tol nieko gero ir nebus arba net vėl neteksime laisvės ir vėl tapsime vergais. Buvę ir buvusi valdžia negali sėkmingai valdyti naujos, nepriklausomos valstybės. Jiems to paprasčiausiai neduota. 1992 m. padaryta klaida yra esminė ir egzistencinė. Dabar jie tęsia AMB liniją ir ne daugiau, jie laviruoja, o tai yra blogai, nes demoralizuoja visuomenę. Bet Lietuvai jie (nesvarbu kokioje partijoje šiandien yra, socdemų, TS ar liberalų ir pan.) dar gali pasitarnauti: jie turi galimybę patys atsisakyti valdžios ir pasitraukti į užribį. Jei būtų padorūs ir garbingi. Bet to nebus, nes jie gobšūs, neturi padorumo, t.y. nemyli Lietuvos ir yra pakankamai kvaili. Todėl juos pastumti turi rinkėjai. Viskas jų rankose. Bet kas yra rinkėjai? Spręskite patys.
Autorė mistifikuoja Konservatorių visur esančią galybę. Tačiau atėjus rinkimas tie surenka 12-17 proc balsų i r turi sudaryti koalicijas su svetimo veido partijomis, kad tik būtų ne komunistinės. Ką ,beje, nėra lengva įrodyti, jei pasitikrinti dėl lyderių. . Savo ruožtu, socdemai parodo savo galimybes per II rinkimų turus, kada sutelkia visas iš AMB rankovės kažkada išbyrėjusias antikonservatoriškas partijas
Sakote vargšai konservatoriai surinkę „12-17 proc. balsų turi sudaryti koalicijas su svetimo veido partijomis, kad tik būtų ne komunistinėmis”? Bet gi šią partiją taip pat įsteigė buvę komunistai, kurie buvo aklai ištikimi taip pat buvusiam komunistui V. Landsbergiui. Tada jokio „apsivalimo” tada neįvyko: buvo įslaptintos KGB bedradarbių pavardės, tokiu budu galimai tie įslaptinti agentai pasklido po visas partijas ir bijodami paviešinimo vieni kitus „demaskuoja” garsiai šaukdami kokie jie yra geri patriotai, o visi kiti tautos išdavikai. Deja rinkėjai, nežinodami tiesos ir renka tuos, kurie gražiau kalbės ir geriau apkaltins kitus.
Su „komunistu” Landsbergiu atgavome nepriklausomybę , o su komunistu AMB ir komuniste Prunskiene būtume likę be nieko. Toks skirtumas tarp komunistų.
Palyginus iš niekur Gorbačiovinės perestroijkos pabaigoje atsiradusio, pasidariusio kompartijos kumščio KGB -inio sąjūdžio vadu, „Sovietijos griovėju”, tautos patriarchu,lietuviškos demokratijos tėvu, „buvusiu valstybės vadovu” šauniais devyniasdešimtaisiais parsigabenusiu iš Lietuvos pakampių savo sklypus prie Vilniaus”… Lansbergio Vyckos PARADOKSAS, su Burokevičiumi ir Jarmalavičiumi ant TSKP platformos iki pat pabaigos buvusios Grybauskų Dalytės PARADOKSĄ, „tautos anūko” su savo Austėja Morta per kelis metus suveiktą „tautinio švietimo” srityje keliolikos milijonų tautinį PARADOKSĄ, kaip ir per 35 metus su krūva buvusių visokių kitokių „patriotinių” šitamilijoninių ir milijardinių PARADOKSŲ.., Palucko 120000 europinių eurų, buto 90000 eurų …PARADOKSAI tėra nedamaitinto kūdikio trystelėjimas į pampersus…
Nepersistenk. Pataloginė neapykanta vienam asmeniui niekur neveda, ji trukdo objektyviau matyti ir mąstyti.
Lansberginio durnių laivo ” objektyviai mąstantis politinis psichoanatome”, baik juokinti ir beviltiškus šiandieninius runkelius su savo – ” Pataloginė neapykanta vienam asmeniui niekur neveda..” Adekvatesnis žmogus jau ne vieną dešimtmetį juokiasi „už pilvo susiėmęs” iš straipsnelyje paminėto ir galybės nepaminėtų „PARADOKSŲ”… Vieną kitą ankstesnį „PARADOKSĄ”, o jų buvo už Palucko PARADOKSĄ daug didesnių ir šimtai, paminėjau savo komentare….
Atkuriant Lietuvą sąjūdininkai buvo už privačią nuosavybę ir rinką. Tas turėjo suaktyvinti lietuvių verslumą, verslas turtinti valstybę, o turtingai valstybei lengviau rūpintis nepakankamai konkurentinga piliečių dalimi. Kad būtų tinkamai rūpinamasi , visų pirma turėjo būti socialdemokratų rūpestis. Apsiskelbę socdemai atsirado iš karto, deja, ėmė lenktyniauti su apsiskelbusiais kapitalizmo šalininkais. Ir lenktyniauti labai sėkmingai , o po 1992 rinkimų – ir pergalingai. Tauta netruko teisingai pastebėti kad „jie visi vienodi”, bet tauta iki šiol nesugeba pripažinti, kad ją apmovė TIK apsiskelbę socialdemokratai , tokiais taip ir netapę. Kada Konservatoriai visai normalūs ir net kartais per daug socialistiški
Socialdemokratai neturi išmintingo nekorumpuoto lyderio I premjeras Išrinks Palucka2.
Tą patį galima buvo laisvai rašyti sovietiniais laikais apie pūvantį monopolinį kapitalizmą. Speciali pabaiga apie Konservatorius , nors iš padorumo gal reikėtų prisiminti AMB socdemų laimėjimus privatizacijos metu…