Šiuo metu rengiama Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“. Strateginis valstybės raidos dokumentas, nustatantis valstybės raidos viziją, kurio pagrindu planuojamas visas valstybės gyvenimas, valstybės institucijų veikla. Joje numatyti siekiai (kriterijai) apspręs, kam ateityje bus leidžiami valstybės pinigai.
Tuo tikslu Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) parengė keturis mūsų valstybės ateities scenarijus. Perskaičiau juos ir pašiurpau. Pagal juos, Lietuva gal ir bus, bet be lietuvių.
Galbūt joje klestės demokratija, mokslas ir technologijos, tačiau tai niekaip nesustabdys lietuvių tautos nuo išnykimo. Nepalankios demografinės tendencijos ryškėja visų scenarijų atveju. Ir jų nebus galima kompensuoti nei migracija nei reemigracija.
Kyla klausimas ar brėžiant Lietuvos ateities scenarijus, buvo teisingai pasirinkti kriterijai, jei bet kokios jų konsteliacijos atveju Lietuvos nebeliks?
Jei pagrindinis tikslas yra valstybės išlikimas, nesvarbu kokios, tai taip, galima sutikti, jog tam pakanka demokratijos ir švietimo.
Tačiau jei pagrindinis tikslas yra ne bet kokios, o prieš šimtą metų lietuvių sukurtos ir prieš trisdešimt metų atkurtos valstybės tęstinumas, tai užtikrinti tai gali ne abstrakčią, o konkrečią tėvynę mylintys, ją kurti norintys ir ją ginti pasiryžę piliečiai.
Tėvynę, apibrėžiamą ne tik valdymo forma ir švietimo kokybe, bet visų pirma tam tikromis charakteristikomis: kalba, kultūra, papročiais, tradicijomis, istorija ir netgi tikėjimu. Visa tai, kas kažką daro unikaliu, ir brangintina žmonėms.
Kitaip nematau jokio motyvo tai daryti čia, šiame Žemės kampelyje, o ne kur nors kitur. Kitaip nematau jokio motyvo mums neišsivaikščioti.
Pagrindinis faktorius, kuris skatina žmones kurti valstybę, anksčiau ir dabar, yra noras išsaugoti savo tapatybę ir laisvai ją puoselėti. O ji yra formuojama ir perduodama šeimoje. Kad galėtų sėkmingai tą daryti, šeimai yra reikalinga palanki terpė – valstybė, kurioje pripažįstamas, vertinamas ir gerbiamas šeimos tapatumas. Todėl tautos tęstinumas ir šeimos tvermė yra du fundamentalūs ir kritiniai kriterijai, nuo kurių sinergijos priklauso Lietuvos ateitis.
Tačiau perskaitęs minimą dokumentą, tarp daugiau kaip šimto veiksnių, galinčių lemti Lietuvos ateitį, neradau nei vieno, kuris pabrėžtų tautos ir šeimos vaidmenį šiame procese. Tarp jų neradau nei pvz. tautinio tapatumo nykimo, nei prigimtinės šeimos struktūros irimo veiksnių. O mano galva, tai du kritiniai neapibrėžtumai (naudojant dokumento autorių terminologiją), kurie lems ne tik valstybės ateitį, bet ir jos buvimą ar nebuvimą.
Beje, ar man tik atrodo, ar dokumento rengėjai išties nesupranta prigimtinės šeimos instituto vietos ir funkcijos visuomenės ir valstybės architektūroje? Priskirdami rūpestį prigimtine šeima autoritarizmui, o įvairių šeimų puoselėjimą progresui? Šis konceptas gražiai blizga, bet valstybės nekuria, o dabartinė takoskyra tarp valdžios ir visuomenės vyksta būtent šiuo pagrindu.
Jei mūsų valstybė „pasirašys” po „Šiaurinės žvaigždės” vizija, jos įgyvendinimas neabejotinai pareikalaus represinių priemonių. Iš tiesų link ten ir einama. Privalomas lytinis švietimas mokyklose, kova su lyčių stereotipais darbe, neapykantos kalbos įstatymai viešojoje erdvėje, sąžinės ir religijos laisvė tik privačiame gyvenime. Būtent todėl Šiaurinės žvaigždės scenarijus (demokratija plius pažanga, kaip ji ten aprašyta) yra neįmanomas.
Galvoju, kad jei sveiko proto trūksta nacionaliniam lygmenyje, kažką būtina padaryti savivaldos lygmenyje.
Visų pirma, turim saugoti, tai ką turim. Konsoliduoti turimus resursus, o ne gąsdinti žmones globaliais projektais. Vykdyti mažų žingsnelių politiką. Per šimtą metų pakankamai nukraujavom. Per trisdešimt metų gana daug neišsaugojom.
Šios mažų žingsnelių politikos pirmasis elementas galėtų būti šeimos gerovės deklaracija savivaldoje.
Šeimos gerovės deklaracija – tai politinis įsipareigojimas savivaldybės politiką orientuoti į šeimos ekonominės gerovės užtikrinimą ir jos tapatybės apsaugą. Tai darant savivaldoje galimais būdais ir priemonėmis.
Būtent tokią deklaraciją ketina inicijuoti Nacionalinio susivienijimo nariai, išrinkti į Trakų raj. savivaldybės tarybą. Ją kviesime pasirašyti ir kitas politines partijas.
Konkretus šeimos gerovės deklaracijos turinys išryškės prie jos dirbant, bet jau dabar turime keletą praktinių pasiūlymų, kurie gali nugulti jos tekste. Greitu laiku juos paviešinsime.
Manome, kad tai leis mūsų bendruomenei tapti stipresne.
#TapkimeStipresni
#SeimosGerovesDeklaracija
Politinė reklama, skleidžiama neatlygintinai.
Siųlau pasvarstyti:
1. Finansinė valstybės parama vaikus auginančioms šeimoms kad vakų auginimas visiškai nekainuotu
2, Greitai didinti MMA su tikslu sulyginti su vakarais minimumą, kad nustotu lietuviai emigravę dėl algų. Esame vienoje eknomikoje su ES. Neleistina kad būdas rasti tinkamai apmokamą darbą būtų palikti savo tėvynę.
„Tautos tęstinumas ir šeimos tvermė yra du fundamentalūs ir kritiniai kriterijai, nuo kurių sinergijos priklauso Lietuvos ateitis.” Tai labai svarbūs kriterijai, bet ne tik nuo jų priklauso Lietuvos ateitis.
Kodėl lietuvai išsilakstė po pasaulį? Suveikė fundamentalus gamtos dėsnis – gradientai visada išsilygina. Neįmanoma psasikvėpinus Šanel 5 amžinai kvepėti – kvepalų molekulės išsilaksto. Įkaitinus vieną geležinio virbo dalį, įšyla ir kitas. Temperatūros gradientas išnyksta. Kol buvo geležinė uždanga, gyvenimo kokybės gradientą tarp Vakarų šalių ir sovietijos palaikė sovietinė kariuomenė, saugumas, sienos. Išnykus joms, gyvenimo kokybės gradientas neišvengiamai lyginasi – žmonės važiuoja gyventi ten, kur geriau. Kova prieš gamtos dėsnius yra bergždžia. Tik susilyginus gyvenimo kokybei tarp kaimyninių šalių žmonės liausis bėgti iš Lietuvos.
Mielas Kolega,
gyvenimo kokybė – tai ne vien tik fizinio kūno poreikių tenkinimas. Yra ir dvasia žmoguje . Jos vedami žmonės tuneliavo per sovietinus barjerus. Tad žmogaus elgesną valdo ne tik išorinės bet ir vidinės jėgos- suprantana, jei jos yra pakankamai stiprios. Manyčiau jog zmogui labiau taikytinas – jei taikytinas išvis – sudėtigesnis fizikinis modelis, pvz. krūvio pernašos mechanizmas kietajame kūne su giliais centrais („namais”), kuriuos palikęs elektronas difunduoja „iš namų” („emigruoja”, valdomas gradiento, kaip Jūs aprašote) bet difuzija sukuria vidinį elektrinį lauką ir šis laukas grąžina elektroną „į namus”. Nusistovi pusiausvyra. Ji įsivyrautų greičiau, jei” Tautos tęstinumo ir šeimos tvermės” kriterijai būtų tvirtai susiformavę žmogaus sąmonėje. Tad teisus japonas medikas, teigdamas kad ” visos ligos prasideda žmogaus galvoje” …
ielas Kęstuti, nerašiau, kad gyvenimo kokybė – tai ne vien tik fizinio kūno poreikių tenkinimas. Žinoma, kad ne. Teisinis nihilizmas, požiūris į žmgų, valdžios pseudoelito elgesys ir daugybė kitų dalykų taip pat skatina emigraciją, dabar jau ne tuneliavimą, o difuziją.
Atsiprašau, Mielas Kęstuti.