Prof. Jonas Grigas. Žurnalistai skelbia dezinformaciją apie elektromagnetinę spinduliuotę.

Share

Mokslininkai dažnai susiduria su dilema. Jų darbas yra daryti atradimus, paaiškinti juos ir informuoti visuomenę, ką jie atrado. Atradimams reikia finansavimo, o informacijos sklaidai reikia ryšių.

Finansavimas ir ryšiai turi nenumatytų pasekmių, kurios ne visada tarnauja mokslui. Ši problema tampa grėsminga, kai mokslas susiduria su galingais verslo interesais. Siekiant išvengti platinamos dezinformacijos, reikalingas budrumas.

Istoriškai dezinformacija yra sena ir tęsiasi iki šiol. Neracionalus tikėjimas kyla ne tik todėl, kad žmonių sugebėjimas protauti yra ribotas, bet ir dėl informacijos plitimo tarp žmonių.

Žmonės gali veikti kaip aido kambariai, sustiprindami klaidingas žinias. Problemą blogina tai, kad mums dažnai labiau rūpi, kaip faktai derinasi su pripažinta nuomone, nei tiesos atskleidimas.

Interesų grupės dažnai slepia tiesą. Pavyzdžiui, tabako kompanijos ilgai finansavo tyrimus, kurie neigė rūkymo žalą plaučių vėžiui. Panašiai buvo su asbestu, DDT, pesticidais ir t.t. Klimato kaitos neigėjai skelbia, kad žmonių poveikis klimato kaitai tėra tik teorinis.

Dabar Lietuvoje ruošiamasi diegti 5G ryšių sistemą. Nesu nei jos priešininkas, nei šalininkas. Ji pasitarnaus verslui, dėl didesnių dažnių padidins informacijos perdavimo, priėmimo ir įrašymo spartą. Tačiau kartu labai padidins aplinkos elektromagnetinę taršą.




Ši 5G ryšių pusė žiniasklaidos nutylima. Yra šimtai mokslinių straipsnių, įrodančių, kad nejonizuojanti mikrobanginė spinduliuotė sukelia įvairias ligas, įskaitant vėžį (žiūr. pvz. www.esmogas.lt), tačiau Lietuvos telekomunikacijų bendrovių ir valstybinių institucijų atstovai, net kai kurie universitetų mokslininkai, nepaskaitę tų straipsnių, neigia elektromagnetinės spinduliuotės žalą žmonių sveikatai.

Portalas lrt.lt pašalino 53 pasaulio mokslininkų pasirašytą rezoliuciją, įspėjančią apie elektromagnetinės spinduliuotės žalą žmonėms, kaip „neatitinkančią bendruomenės interesų.“

Kokios bendruomenės? Verslo ar žurnalistų? Portalų 15min.lt ir lrt.lt žurnalistai skelbia dezinformaciją apie elektromagnetinę spinduliuotę. Taip verslo finansinė įtaka korumpuoja mokslą.

Ar verta 5G ryšius skubėti diegti, nepasitarus su visuomene, kurios sveikatą jie labai įtakos? Gal vertėtų surengti referendumą visus paliesiančiu klausimu? Pasaulyje vyksta protestai prieš 5G ir diskusijos, o Lietuvoje minėtosios institucijos ir žiniasklaida klaidina žmones.

Dezinformaciją labiausiai platina socialiniai tinklai. Sprendimų priėmimas priklauso nuo to, su kuo žmonės bendrauja, kokia informacija yra prieinama. Mūsų politinį gyvenimą kamuoja nuomonių poliarizacija.

Seime vasario 26 d. buvo surengta diskusija apie elektromagnetinę spinduliuotę ir 5G ryšius, tačiau Seimo nariai ją ignoravo, kadangi ne tos partijos narys ją inicijavo.

Žodis iš patikimo šaltinio yra vertingesnis už tūkstantį kažkieno nepatikimų žodžių. Bet išvada atrodo naivi, kai politikai ir verslininkai ignoruoja mokslinius faktus.

Ši įžvalga kelia didesnę problemą: kiek įrodymai yra svarbūs žmonėms? Tai klausimas, kaip žmonės galvoja?

Psichologai sako, kad žmonėms labiau rūpi nusistovėjusi nuomonė nei tiesa. Daugelio gravitacijos supratimas apsiriboja Galilėjaus rutulio mėtymu nuo pasvirusio Pizos bokšto. Ir kol tiesos jėgos nepaveikia žmonių — kol jie ar jų artimieji nesuserga vėžiu nuo pesticidų, rūkymo arba mobiliųjų ryšių ir telefonų spinduliuotės, kol jų tiesiogiai nepaliečia klimato kaita, kol mokslo ignoravimas neskelia antausio — tol jie yra akli faktams. Tikėjimas dažnai priklauso nuo to, kuo tiki kiti, nepriklausomai nuo to, ar tas tikėjimas pagrįstas.

Dabartiniu politiniu momentu dezinformacijos grėsmė didelė dėl modernių technologijų. Gyvename laisvoje „idėjų rinkoje“, tačiau informacija turi būti valdoma taip, kad ji atitiktų faktus.

Deja, informaciją žiniasklaidoje dažnai valdo žmonės, neturintys mokslo žinių. Mokslu paremtų straipsnių žiniasklaida neskelbia, jei jie neatitinka verslo interesų, pažymėdami, kad tai „neatitinka bendruomenės interesų“. Tuo tarpu mokslu nesidomintys žurnalistai ir verslo atstovai dažnai skleidžia neatitinkančias faktų žinias, prieštaraujančias mokslo įrodytiems faktams, veidmainiškai laikydami, kad jie atitinka bendruomenės interesus.

Žmonės yra pažeidžiami dezinformacijos manipuliavimo, kad galėtų palaikyti demokratiją. Demokratija yra moralinis imperatyvas, bet reikia institucijų, kurios leistų priimti sprendimus, pagrįstus įrodymais, o ne neišmanymu. Šias nemalonias išvadas reikia pakęsti, jei norime labiau informuotos visuomenės, kuri priimtų išmintingesnius sprendimus.

Komentarai :

  1. Kažkaip Jonas Grigas labai jau vienas su teorijom savo.

    Ar VU fizikos fakultetas palaiko jo teorijas? Kiek girdėjau ne. Galėtų ir pasisakyt jie, o ne įvairiausi komentatoriai sąmokslų teorijų mėgėjai.
    Mano manymų, kenksmingas telefonas, ne antena. Kažkada tekę matuot daugybę tele2 ir kitų operatorių antenų. Spinduliuotės viršijimų jokių ant žemės nebūna. Gali ieškot valandų valandas aplink anteną nerasi taško, kuriame fiksuotum ne nulius jei antena aukštai. Jei tele2 antena būtų žemai tada gali būti visko. O prie telefono ar maršrutizatoriaus.. tai tikrai būna viršijimų pagal lietuvos normą, bet ar tai kenkia žmogui?

  2. Prof. Jonas Grigas.uz kie persidavei ,kalnui,isigimeli. ar as ce ko nesupratau ,jius sakot kad 5G
    nekensminga ,nepasakiciau kad jius profesorius jei tai sakote ,panasu i dunduka

    1. to: tokia tiesa
      pirma perkaityk, paskui rasinek vejus, asile.

    2. Nemandagumas nesuteikia žavesio,Mokslas nustumtas nuo žinių teikimo, verslas improvizuoja dėl pelno, lieka patiems ieškoti tikslių žinių, apie tai šitas straipsnis.

  3. Deja, daug žmonių domisi ne moksliniais faktais, bet yra valdomi žiniasklaidos masiškai pateikiamų tariamai visuotinai priimtų tiesų, dar pakomentuodami, kad tai neva įrodė mokslas. Tai yra labai sudėtinga psichologinė problema, o ne tai, kad dalis visuomenės beraščiai. Tiesiog žmonės per didelį skubėjimą ir užimtumą nesigilina į sudėtingesnius dalykus, o lengviau priima paviršutinišką portalų, laikraščių informaciją, tarsi greitą maistą. 5G žalą sveikatai įrodyti nėra labai paprasta, nes šios spinduliuotės poveikis gali būti po kažkurio ilgesnio laiko, o be to, paskęsta daugybėje kitų rūšių poveikių: cheminė tarša, nekokybiškas maistas, klimato kaitos sutrikdyti organizmo žmogaus bioritmai (jų yra keli šimtai!), kitos rūšies elektromagnetinė spinduliuotė, ypač WiFi ir t.t. Sutinku, su kito skaitytojo komentaru, kad 5G gali ypač paveikti mūsų nervų sistemą ir psichiką. Todėl būtų gerai, kad tuo daugiau domėtųsi psichologai, psichiatrai. Beje, malonu, kad tarp pasirašiusių tarptautinę peticiją https://www.5gspaceappeal.org/the-appeal, didelis procentas Lietuvos psichologų (mokslininkų žymiai mažiau). Žmonės labai skirtingai mąsto, ir niekada nebus vieningos nuomonės, kad ir dėl 5G, daugelis mano, kad modernios technologijos būtinos. Tiesiog tenka pasikliauti sveiku protu ir pasidaryti savo išvadas, ir bandyti gyventi kuo sveikiau, ir savo žiniomis pasidalinti su kitais.

  4. Kiek teko domėtis, ryškus 5G trūkumas – didelis dažnis. Ta prasme, kad daug kas trukdo tokių bangų skleidimui erdvė. Kad nekelti galio reik dažniau statyt antenas. Pagrindinis 5G privalumai prieš kitas xG yra tas, kad naudojant tokį dažnį, labai ženkliai padidėja perduodamų duomenų greitis, reiškia – kiekis per laiko vienetą, dėl to nepalyginamai smarkiai sumažėja komunikacijos delsa (pavadinkim taip). Tai labai svarbu, praktiškai vienoj srity – technologijų automatizavimo. Paprastam žmogui, kad atsisiųst greičiau filmuką tokio greičio tikrai nereikia ir tokių tinklų nereikia. Bet mušamas “ant to” kad eiliniam IT vartotojams jau bus “interneto rojus”.
    Čia panašiai, kaip su garso aparatūros reklama, kai pateikiami grafikai garso bangų, kurias gali sukurt kolonėlė. Nors dalies to spektro ausis negirdi. Bet girdi kūnas, ląstelės. Galima rast tyrimų, kaip garso bangos veikia psichiką, dar nuo I pasaulinio karo musiau.
    Nukrypau.
    Mašinų valdyme laba svarbu kuo greitesnė reakcija į komandinį signalą ir grįžtama ryšys. Kaip ir tarp žmonių, beja . Aš įsivaizduoju, kad vietinis vielinis (o gal ir ne vielini) 5G jau yra atskirose įmonėse. Tai gi 5G technologinių požiūriu labai svarbus daugeliui ūkio šakų: automobilių pramonė (išmanus autonominis transportas, staklių ir gamybos procesų valdymas naudojant dirbtinį intelektą), maisto pramonė (procesų valdymas), žemės ūkis (technikos valdymas) ir pan. Tai gi, suinteresuotų turtingų klientų o go go. Sutinku su fizikų Domu, kad 5G technologijų progreso svarstyklių pusei sukurs su nieko nepalyginamą persvarą. Ir jie tikrai gins pozicijas. Ta karta, kuri užaugusi “ant” IT juos palaikys , bent nemaža dalis jų. Tie, kurie dar galėtumėm be jų (sunkokai jau), nes dar prisimenam kaip buvo., burbėsim. Dalis imsis konkrečių veiksmų.
    Mane neramina kad mes priprasim ir prie šito. shit’o. Jau pačio pimojo radio ryšio bangos darė įtaką, yra duomenų. Tik “prisitaikė” protėviai vardan progreso. Kažkas ne prisitaikė. Tada aišku, info sklaida (teisingos ir neteisingos) buvo palyginus niekinė. Žmogus musiau yra tokia išmanai sistema, kad sugeba prisitaikyt, pamutuot su tam tikrom pasėkmėm. Čia kaip su varlė pamažu šildoma vandeny. 3G, 4G taip nesveiki. Prisitaikėm, vardan patogumo. Kažkas “biškį” suserga. Maža nuo ko serga žmonės. O kad kitą kart neadekvačiai kur pasielgti, tai maža ką suvalgai.
    Mokslinius straipsnių skaito dažniausiai ne plačiosios masės. Straipsniai spausdinami specializuotuose žurnaluose, jei rimti duomenys, dažnai su mokama prieiga. Tokia dabar yra praktika mokslinių tyrimų sklaidos, nes žino yra pinigai, biznis. Taigi, rimti patikimi duomenys dažnai yra ne taip paprastai prieinami ir specialiai ieškant.
    Tai gi, kas neramina dar, be 5G poveikio fiziniam kūnui. Poveikis psichikai. Tiesioginis banginis. Ne vienas esam pajutę klausydami muzikos yvarias nuotaikas. Juk tai ne vien dėl mūsų vaizduotė, bet ir dėl vibracijų. Labai mažai kas žino,, aš ir gi, o kam to reikia tikrai žino, aukštų dažnių poveikį psichikai. Mūsų kūnas yra sudėtinga ir labai vieningą sistemą. 5G tikrai įtakoja mūsų ląstelės. Tam įrodymų pateikė rof. J. Grigas, didžiulė Jam pagarba. Jei keičiasi kas ląstelės lygmenį, keičiasi ir charmonaliniam lgmeny, jei charmonaliniam, tai ir psichiniai. Yra tyrimai, ne nauji, tik vėl gi, po tam tikrų kodu dažniausiai.
    Nebanginis poveikis. Dabartinės situacijos pavyzdys. Ar mes tikrai ramiai sėdim krantinė, psichologinė prasme. Klausimas, ar didžioji visuomenės dalis pasiruošus, paruošta extra pokyčiams? Ir ar ta dalis, kuri mano yra pasiruošus, tikrai pasiruošus? Ar tikrai sklandžiai tapsime tai vadinama 6 intelektinė visuomenė. Nes pilnai įvedus 5G technologijos keisis žaibiškai, darbo rinką žaibiškai. Panašiai, kaip dabar ir prieš karantiną. Technologijos tam paruoštos, reik tik duot startą.
    Dabar sąmokslo teorijai. Tos 5G mikro ir makro celės pažiūrėkit konstrukciją, yra daugiamodulinės.T. y., jos gali skleisti ne vieną dažnį ir ne to paties galingumo. Kam? Tam pačiam geresniam išmanios išmanaus miesto, technikos valdymui. Viešasis transportas, pradžiai, galės važinėt be vairuotojo, pagal GPS. Vairuotojai galės eit žvejot, medituoti ir pan. Kaip žmogus jausis po poros savaičių jau gali pasakyt dabar tie, kas negali kol kas dirbt per nuotolį.
    Čia ne diskusijai, čia pokalbis su savim

  5. Klausimas kitas, kam reikalingas toks didelis interneto duomenų perdavimas?

  6. Norėčiau paklausti profesoriaus, o kodėl jūs akcentuojat tik vieną šio reiškinio (mikrobangų fono) pusę? Aš esu fizikas (jūsų buvęs studentas) ir manau kažkiek suprantu šiuos reiškinius. Visiškai sutinku su tuo, kad mikrobangos veikia gyvus organizmus (nesvarbu 5G, 4G, 3G ar visos kitos). Kiek smarkiai veikia (veikia – tai nebūtinai kenkia) yra didelis klausimas ir mokslo visuomenė negali užtikrintai pasakyti kur yra ta “kritinė” riba. Čia galima analogiją su paprasta šiluma padaryti: šiluma yra būtina žmogui išgyventi, bet per didelis šilumos kiekis žudo. Tad kur čia riba yra? Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Šiauriečiai prie 40 C jau krenta kaip musės, o pietiečiams – vienas juokas. Šilumos kenkimo poveikis yra subjektyvus, jei ta šiluma nėra labai didelė. Tas pats ir su mikrobangom: jei sėdit prie 500W galios šaltinio- tikrai iškepsit, bet jei sėdit prie 1W šaltinio tai matyt neiškepsit, nes dar niekas neiškepė. Bet ar tas 1W sukelia ilgalaikį poveikį? Aš nežinau. Tikriausiai kažkiek kenkia. O gal kaip tik yra naudinga pasėdėti prie silpno mikrobangų šaltinio? Šito klausimo irgi niekas negali atsakyt. Yra žinomas tik akivaizdus faktas, kad silpnų mikroabangų poveikis žmogui nedaro kritinio poveikio (kitaip per 20 metų visi jau būtume išmirę). Jūsų pateikti straipsniai rodo, kad GALBŪT yra šioks toks žalingas poveikis. Visiškai su tuo sutinku. Bet yra ir kita šio reiškinio pusė. Gal galėtumėt taip pat parašyti apžvalgą (ypač tiems jūsų sekėjams, kurie šventai klausosi jūsų žodžio) ką žmonijai davė tos ore sklandančios mikrobangos. Kiek jos prisidėjo bendrai prie mokslo ir atskirai prie medicinos vystymosi? Ką mokslui duoda greita informacijų sklaida? Kiek ligų tos mikrobangos padėjo išgydyti (netiesiogiai ir tiesiogiai). Ir jei pasaulyje yra padidėjusių tam tikrų susirgimų dėl mobilaus telefono poveikio (kas manau yra neginčijama), aptarkite kaip šiuolaikinė medicina su tais susirgimais tvarkosi (pvz. palyginus su tuo kaip medicina tvarkėsi su panašiomis ligomis prieš mikrobangų išsiplėtojimą). Tada viską reikia sudėti ant svarstyklių lėkštučių ir žalą pasverti su mokslo progresu. Ir manau rezultatas bus akivaizdus. Jūs ir pats tą tikrai gerai suprantat. Bėda yra tame, kad jūsų didžioji dalis auditorijos ir sekėjų yra samokslo teorijų mylėtojai, antivaxeriai, moksliniai crackpotai (prisiminus tą veikėją iš spaudos konferencijos) ir kai jūs teigiate, kad mikrobangų spinduliuotė kenkia žmogui, jiems tai yra penas ausims ir jų protams ir jie nesugeba suprasti ką tos mikrobangos duoda, o vien tik Corona tipo virusus sukuria. Aš nebijau mikrobangų spinduliuotės, nes jos yra labai naudingos mūsų visų progresui, bet aš nelaikau ir Wifi stotelės po lova, nes viskam yra sveikas protas.

    1. Klasikinis liberal propagandisto komentaras, be jokiu kontrargumentu ir logikos. Jums visi mokslininkai , kurie perspeja del 5G keliamos zalos zmogaus sveikatai, yra anitvaxeriai, moksliniai ceackpotao ir samokslo teoriju myletojai. Deje be izeidinejimu ir viso kito BS jus nieko daugiau ir nesugebate nepateikti savo pozicijai pagrysti. Jus esate tikrieji dezinformatoriai ir samokslo teoriju platintojai.

      1. Atsiprašau, bet kurioje vietoje jūs čia matot įžeidinėjimus? Jūs ta prasme, galvojat, kad prof. J.Grigas, nesugebėtų, parašyti apie tai ką aš šnekėjau? Sugebėtų visai šauniai. Ir jis apie tai rašo. Tik ne čia, tik ne tam kontekste, o jūs to neskaitot.. Nes jums neįdomu. Norite kontrargumentų? Perskaitykit tas nuorodas į tyrimus, kurias profesorius pateikė. Ne pavadinimus perskaitykite, o pačius straipsnius perskaitykite ir jų išvadas perskaitykite ir pabandykite suprasti, ką ten perskaitėte. Paskaitykit, ne kaip aklas šalininkas, o kaip skeptikas. Ir kai jau perskaitysite, va tada turėsit pilną teisę turėti savo nuomonę ir ją ginti. O dabar, nepykit, bet jūs esat tik ėriukai einantys kur varpelis skamba.

    2. Domas papilste is tuscio i kiaura.”Fizikas” beje?Na as ne fizikas brt manau,kad po puse laso cianido i bulkutes tikrai nepakenktu…

    3. Kada tamsta “fizikas” tiek pragyvensite kiek gerb,Prof. Jonas Grigas tada galesite teorijas savo destyti kas kenkia o kas ne..Jeigu tu turi diploma fiziko tada jis yra negaliojantis ir tu ne fizikas.Nes pakutinemis dienomis visokie delfi ir lrt atliko “tyrima”ir nustate kad 5G bangos nekenkia.Vadinasi profesorius ne profesorius o jus ne fizikas.

    4. Kritine riba yra ten, kur matai kad 200 kart stipriau nei 4g, jau neskaitant dar viena riba uzsides ten, kur tavo vaikas susisukes gims. Ar tyrimus skaitei? Duok paskaityt, adrenalino megejau.

    5. Labiau panašu, kad bandote demosnstruoti asmeninę ambiciją bandydamas “užbaninti” autoritetą. Jūs buvote profesoriaus studentas, juo ir liksite. Atvirkštinės sekos nebus.
      Atleiskite neprisistačiau: Aš vadybos mokslų atstovas. Autoritetą formuojantys veiksniai, strateginis valdymas, vertės grandinė – mano sritys.

      Žmonijai teikiama vertė neturi susifokusuoti vien tik į gamybinių inovacijų evoliuciją. Visos dimensijos yra svarbios. Tad geriau padirbėkite prie tyrimų ilgiau mielieji fizikai, kuo mažiau ištarsite frazę “aš nežinau” tuo saugiau bus visai žmonijai.

      1. Pritariu. Ypač paskutinei Nerijaus minčiai.

  7. Ačiū už dalinimasi teisinga informacija, tai tikrai labai svarbu:)

  8. Sveiki,
    Visi kalba, net ir mokslininkai bei gydytojai, kad kenkia TV, mobilūs telefonai ir stotys, PC, mikrobangės ir t.t.
    Kodėl – keliamos įvairios versijos be rimto mokslinio pagrindo. Tai įrodo ukrainiečių akademikas N.V. Suržin’as /Н. В. Суржин savo videoįrašuose youtube. Istorija ten tokia: savo laiku Ukrainoje, Kijeve veikė keli torsioninių laukų tyrimo institutai. Kai pradėjo mirti mokslininkai, pradėjo tirti – kur to priežastys. Beje, neilgai gyveno ir akademikas Akimov’as, pirmasis pradėjęs tyrinėti torsioninius/sukūrinius procesus fizikoje. Kijeve ištyrė,kad torsioninis spinduliavimas, kai prietaiso aktyviosios dalies sukinys yra prieš laikrodžio rodyklę – yra žudantis, neigiamas. Kai prietaiso akt. dalies sukinys vyksta pagal laikrodžio rodyklę – tai veikia teigiamai ir atstato sveikatą. Lietuvoje torsioniniais laukais niekas dar neužsiiminėjo,( išskyrus pavienius tyrinėtojus ). Taigi, akad. Suržinas V.N.https://www.youtube.com/watch?v=_iq6Mmz9Wbo&t=15s sugalvojo ar gavo informacijos, kaip neigiamą visų mūsų elektros prietaisų sukinį performuoti į teigiamą. Jis sukūrė prietaisus ir leido panaudoti jo schemas. Šios jo schemos yra įdėtos Feisbuko forume “Energetinė nepriklausomybė”. Jeigu tokias schemas, anot jo ir kitų tyrinėtojų, sudėti į mob. stočių siuntimo siųstuvus, TV siųstuvus, – tai erdvė būtų pilna gerųjų spindulių,tai mums būtų į sveikatą. Primenu, kad Saulė spinduliuoja teigiamus mums spindulius. Visų virusų, bakterijų torsioniniai laukai mums yra neigiami, – prieš laikrodžio rodyklę…Austrų fizikos prof. F.Ehrenhaftas dar 1945 m. nustatė, kad Saulės spinduliai suka mažas daleles. Aišku, šias schemas galima pritaikyti ir individualiai savo namuose: krauti mobilius, pajungti TV ir kitą elektrinę įrangą.

    1. kas yra torsioninė pakaba žinau. Peugeot, Citroen –prancūzai ją mėgsta. o kas yra torsioninis laukas?

  9. 35 metus dirbu suvirintojų ir,įsivaizduokit,iki šiol gyvas ir dar tebedirbu…

    1. Pone Kazimierai, prie ko čia darbas suvirintoju? Tai garbingas ir sunkus darbas.

      1. kaip ir minėjote savo pranešime kuomet žmogus neturi elementarių žinių, jis tampa viską ”žinančios” žiniasklaidos auka. Ponas Kazimieras galvoja kad elektros lankas kurį jis mato kazdien tai tas pats, kas 5g spinduliotė.

    2. Stiprus senjoras būsit, o gal ir esat,p.Kazimierai, Sėkmės ir sveikatos artėjančioje G5 mikrobangėje 🙂

    3. Kai tu segioji tik armatura tai nieko blogo tau ir nenutinka. Man uztenka ir 14 metu suvirintoju, ir galiu pasakyti apie sveikata daug daugiau, nei tu fia ismanai

  10. Paskaitykite, ir pasidarykite išvadas:
    Lönn et al., Long-term mobile phone use and brain tumor risk, Am. J. Epidemiol. 161, 526–535 (2005).

    Christensen et al., Cellular telephones and risk for brain tumors. Neurology 64, 1189–1195 (2005).

    Schüz et al., Cellular phones, cordless phones, and the risks of glioma and meningioma, Am. J. Epidemiol. 163, 512–520 (2006).

    T. Takebayashi, S. Akiba, K. Kikuchi et al., Mobile phone use and acoustic neuroma risk in Japan, Occup. Environ. Med. 63, 802–807 (2006).

    Hepworth et al., Mobile phone use and risk of glioma in adults: case–control study, BMJ 332, 883–887

    (2006).

    . Klaeboe et al., Use of mobile phones in Norway and risk of intracranial tumours, Eur. J. Cancer Prev. 16 158–164, (2007)

    Takebayashi et al., Mobile phone use, exposure to radiofrequency electromagnetic field, and brain tumour, Br. J. Cancer 98, 652–659 (2008).

    Morgan LL. Estimating the risk of brain tumors from cellphone use. Pathophysiology (Apr 6 2009)

    1. Lönn et al., Long-term mobile phone use and brain tumor risk, Am. J. Epidemiol. 161, 526–535 (2005).
      “.”

      Christensen et al., Cellular telephones and risk for brain tumors. Neurology 64, 1189–1195 (2005).
      “<RESULTS:
      There were no material socioeconomic differences between cases and controls or participants and non-participants. Use of cellular telephone was associated with a low risk for high-grade glioma (OR, 0.58; 95% CI, 0.37 to 0.90). The risk estimates were closer to unity for low-grade glioma (1.08; 0.58 to 2.00) and meningioma (1.00; 0.54 to 1.28).
      CONCLUSION:
      The results do not support an association between use of cellular telephones and risk for glioma or meningioma."

      Schüz et al., Cellular phones, cordless phones, and the risks of glioma and meningioma, Am. J. Epidemiol. 163, 512–520 (2006).
      ", Cordless phone use was not related to either glioma risk or meningioma risk. In conclusion, no overall increased risk of glioma or meningioma was observed among these cellular phone users; however, for long-term cellular phone users, results need to be confirmed before firm conclusions can be drawn."

      profesoriau norite pasakyti kad 5G nekenkia???

  11. Paskaitykite ir spręskite: 4. Lahkola et al., Meningioma and mobile phone use, Int. J. Epidemiol. August 2 (2008). 6. Lahkola et al., Mobile phone use and risk of glioma, Int. J. Cancer 120, 1769–1775 (2007). 7. Lönn et al., Mobile phone use and the risk of acoustic neuroma, Epidemiology 15 (6 Nov 2004). 8. Christensen et al., Cellular telephone use and risk of acoustic neuroma, Am. J. Epidemiol. 159, 277–283 (2004). 9. Lönn et al., Long-term mobile phone use and brain tumor risk, Am. J. Epidemiol. 161, 526–535 (2005). 10. Christensen et al., Cellular telephones and risk for brain tumors. Neurology 64, 1189–1195 (2005). 11. Schüz et al., Cellular phones, cordless phones, and the risks of glioma and meningioma, Am. J. Epidemiol. 163, 512–520 (2006). 12. T. Takebayashi, S. Akiba, K. Kikuchi et al., Mobile phone use and acoustic neuroma risk in Japan, Occup. Environ. Med. 63, 802–807 (2006). 14. Hepworth et al., Mobile phone use and risk of glioma in adults: case–control study, BMJ 332, 883–887 (2006). 15. Klaeboe et al., Use of mobile phones in Norway and risk of intracranial tumours, Eur. J. Cancer Prev. 16 158–164, (2007) 16. Takebayashi et al., Mobile phone use, exposure to radiofrequency electromagnetic field, and brain tumour, Br. J. Cancer 98, 652–659 (2008). 18. Morgan LL. Estimating the risk of brain tumors from cellphone use. Pathophysiology (Apr 6 2009). 21. Cell Phones, Invisible Hazards in the Wireless Age, An Insiders Alarming Discoveries About Cancer and Genetic Damage, Dr. G. Carlo and M. Schram, Carrol & Graf Publishers, Inc. N. Y. (2001). 22. Hardell et al., Case–control study on radiology work, medical X-ray investigations, and use of cellular telephones as risk factors for brain tumors, MedGenMed. 2 (2000). 23. Muscat et al., Handheld cellular telephone use and risk of brain cancer, J. Am. Med. Assoc. 284, 20 (2000). 24. Inskip et al., Cellular-telephone use and brain tumors, N. Engl. J. Med. 344, 79–86 (2001). 25. Muscat et al., Handheld cellular telephones and risk of acoustic neuroma, Neurology 58, 1304–1306 (2002). 26. Auvinen et al., Brain tumors and salivary gland cancers among cellular telephone users, Epidemiology 13, 356–359 (2002). 27. Schüz et al. Cellular Telephone Use and Cancer Risk. J. Nat. Cancer Institute, 98, No. 23 (2006). 28. Hansson M. et al., Studies on the use of mobile and cordless telephones and the risk of brain tumours during 1997–2003, Int. J. Occup. Safety Ergon. 13, 63–71 (2007). 29. Hardell et al. Studies on use of cellular and cordless telephones and the risk for malignant brain tumours diagnosed in 1997–2003. Int. Arch. Occup. Environ. Health 79, 630–639 (2006). 30. Hardell and Carlberg. Mobile phones, cordless phones and the risk for brain tumours. Int. J. Oncology 35, 5-17 (2009). 31. Kundi M. The Controversy about a Possible Relationship between Mobile Phone Use and Cancer. (http://dx.doi.org/ (2008). 32. Hardell et al., Use of cellular telephones and brain tumour risk in urban and rural areas, Occup. Environ. Med. 62, 390–394 (2005). 33. Hardell et al., Studies on the use of cellular and cordless telephones and the risk of benign brain tumours during 1997–2003, Int. J. Oncol. 28, 509–518 (2006). 34. Hardell et al., Cellular and cordless telephone use and the association with brain tumors in different age groups, Arch. Environ. Health 59, 132–137 (2004). 38. Cell Phone Warning: Nations Warning against and Banning Cell Phone Use in Children (www.chetday.com/cellphonewarning.htm, 2009) 39. French government bans advertising of mobiles to children, 2009 (http://sn.im/k14u1). 40. Bremner Ch., Mobile phones to be banned in French primary schools to limit health risks, The Times, (May 27, 2009). 41. Radiation and Nuclear Safety Authority: Children’s mobile phone use should be limited, 2009 (http://www.stuk.fi/stuk/tiedotteet/en_GB/news_527/). 42. Cell Phone Ban in Korea (http://www.koreatimes.co.kr/www/news/nation/2009/07/117_48198.html. 45. The text adopted by the European Parliament can be found at http://sn.im/k2tjz (2009). 46. Phillips et al., Electromagnetic fields and DNA damage. Pathophysiology (Mar 3 2009).

  12. Paskaitykite daugiau kaip 10 m straipsnius apie elektromagnetinės spinduliuotės sukeliamas ligas ir auglius ir patys spręskite, ar 5G žalininkai yra teisūs: 4. Lahkola et al., Meningioma and mobile phone use, Int. J. Epidemiol. August 2 (2008). 6. Lahkola et al., Mobile phone use and risk of glioma, Int. J. Cancer 120, 1769–1775 (2007). 7. Lönn et al., Mobile phone use and the risk of acoustic neuroma, Epidemiology 15 (6 Nov 2004). 8. Christensen et al., Cellular telephone use and risk of acoustic neuroma, Am. J. Epidemiol. 159, 277–283 (2004). 9. Lönn et al., Long-term mobile phone use and brain tumor risk, Am. J. Epidemiol. 161, 526–535 (2005). 10. Christensen et al., Cellular telephones and risk for brain tumors. Neurology 64, 1189–1195 (2005). 11. Schüz et al., Cellular phones, cordless phones, and the risks of glioma and meningioma, Am. J. Epidemiol. 163, 512–520 (2006). 12. T. Takebayashi, S. Akiba, K. Kikuchi et al., Mobile phone use and acoustic neuroma risk in Japan, Occup. Environ. Med. 63, 802–807 (2006). 14. Hepworth et al., Mobile phone use and risk of glioma in adults: case–control study, BMJ 332, 883–887 (2006). 15. Klaeboe et al., Use of mobile phones in Norway and risk of intracranial tumours, Eur. J. Cancer Prev. 16 158–164, (2007) 16. Takebayashi et al., Mobile phone use, exposure to radiofrequency electromagnetic field, and brain tumour, Br. J. Cancer 98, 652–659 (2008). 18. Morgan LL. Estimating the risk of brain tumors from cellphone use. Pathophysiology (Apr 6 2009). 21. Cell Phones, Invisible Hazards in the Wireless Age, An Insiders Alarming Discoveries About Cancer and Genetic Damage, Dr. G. Carlo and M. Schram, Carrol & Graf Publishers, Inc. N. Y. (2001). 22. Hardell et al., Case–control study on radiology work, medical X-ray investigations, and use of cellular telephones as risk factors for brain tumors, MedGenMed. 2 (2000). 23. Muscat et al., Handheld cellular telephone use and risk of brain cancer, J. Am. Med. Assoc. 284, 20 (2000). 24. Inskip et al., Cellular-telephone use and brain tumors, N. Engl. J. Med. 344, 79–86 (2001). 25. Muscat et al., Handheld cellular telephones and risk of acoustic neuroma, Neurology 58, 1304–1306 (2002). 26. Auvinen et al., Brain tumors and salivary gland cancers among cellular telephone users, Epidemiology 13, 356–359 (2002). 27. Schüz et al. Cellular Telephone Use and Cancer Risk. J. Nat. Cancer Institute, 98, No. 23 (2006). 28. Hansson M. et al., Studies on the use of mobile and cordless telephones and the risk of brain tumours during 1997–2003, Int. J. Occup. Safety Ergon. 13, 63–71 (2007). 29. Hardell et al. Studies on use of cellular and cordless telephones and the risk for malignant brain tumours diagnosed in 1997–2003. Int. Arch. Occup. Environ. Health 79, 630–639 (2006). 30. Hardell and Carlberg. Mobile phones, cordless phones and the risk for brain tumours. Int. J. Oncology 35, 5-17 (2009). 31. Kundi M. The Controversy about a Possible Relationship between Mobile Phone Use and Cancer. (http://dx.doi.org/ (2008). 32. Hardell et al., Use of cellular telephones and brain tumour risk in urban and rural areas, Occup. Environ. Med. 62, 390–394 (2005). 33. Hardell et al., Studies on the use of cellular and cordless telephones and the risk of benign brain tumours during 1997–2003, Int. J. Oncol. 28, 509–518 (2006). 34. Hardell et al., Cellular and cordless telephone use and the association with brain tumors in different age groups, Arch. Environ. Health 59, 132–137 (2004). 38. Cell Phone Warning: Nations Warning against and Banning Cell Phone Use in Children (www.chetday.com/cellphonewarning.htm, 2009) 39. French government bans advertising of mobiles to children, 2009 (http://sn.im/k14u1). 40. Bremner Ch., Mobile phones to be banned in French primary schools to limit health risks, The Times, (May 27, 2009). 41. Radiation and Nuclear Safety Authority: Children’s mobile phone use should be limited, 2009 (http://www.stuk.fi/stuk/tiedotteet/en_GB/news_527/). 42. Cell Phone Ban in Korea (http://www.koreatimes.co.kr/www/news/nation/2009/07/117_48198.html. 45. The text adopted by the European Parliament can be found at http://sn.im/k2tjz (2009). 46. Phillips et al., Electromagnetic fields and DNA damage. Pathophysiology (Mar 3 2009).

  13. Čia tas straipsnis (nuoroda), kuriame prof. Algimantas Kežionis sako, “kad 5G technologijos baimė yra neracionali”:
    m.kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/5g-rysiu-gasdinama-kaip-ir-xix-isradus-automobili-955852

    1. Akivaizdu, kad prof. Algimantas Kežionis neskaitė nei vieno aukščiau išvardyto straipsnio, arba jis sąmoningai meluoja.

  14. Popierinė “Kauno diena ” 2020.03.05 taip pat paskelbė straipsnį “5G ryšiu gąsdinama, kaip ir ХIХ a. išradus automobilį” , Str.autorė korespondentė Alia Zinkuvienė. Straipsnye pasisakoma už 5G, kad tai labai gerai… :((

  15. Portalų 15min.lt ir lrt.lt žurnalistai skelbia mane 5G ryšių priešininku. Nesu nei priešininkas, nei 5G ryšių šalininkas, skleidžiu tik mokslo žinias apie didėjančią potencialią elektromagnetinės spinduliuotės žalą žmonėms ir didinamą leistinos šios spinduliuotės normą, paruoštą 5G ryšių diegimui. Tą norma bus 50 000 kartų didesnė už mokslininkų (ne mano) nustatytą saugią normą. Skleisti visuomenei mokslo žinias yra kiekvieno mokslininko pareiga, slėpti jas ar skleisti dezinformaciją – yra nedora ir negarbinga.

      1. Duok Dieve daugiau tokių žmonių kaip Jūs Jonas Grigai, nes jau net ne 5G taip baisu kaip žmonių tuštumas bandant įrodyti netiesą bet kokią kainą. Nesuprantu, negi jie nesuvokia, kad jei kenkia spinduliuotė tai joks mokslo progresas nepadės. Paprasčiausiai nedayvensim. Aš siūlyčiau netikintiems žala, padaryt eksperimentą. Uždaram rajone paskleisti tą 5G ryšį ir stebėti kas vyksta. Patys galėtų ir būt tais bandomais triušiais. Juk šitaip teigia, kad viskas gerai.

    1. Tada reikia skelbti karą ir mikrobangem, reikia rašyti peticijas JAV, Rusijai, Kinijai, nes jų kariniai žvalgybos ir ryšio palydovai, seniai naudoja 20 40 60Ghz bangų diapazonus

  16. Faktas: Lietuva yra integrali dalis ES ekonomikos ( nėra pervežimo muitų, kainos išsilyginusios, tas pats euras)
    Mitas: Lietuvoje valdžia nustato MMA pagal “Lietuvos ekonomikos” VDU.
    Iš tikrųjų nustatinėja pagal bereikšmį matą kurio atskiro esamoje ekonomikoje nėra. Tikslas darbuotojus apgauti. Faktinis matas bent 3 kartus augščiau.





Comments are closed.

Share