Praeitame straipsnelyje rašiau, kaip tiksliai kai kurie autoriai numatė ateitį. Tačiau ateities numatymui reikia gilių žinių, išminties ir patirties. Jų neturint, nepriklausomai nuo titulų, prognozės sukelia tik šypseną:
Skraidančių mašinų niekada nebus
Profesorius Džozefas le Conte XVIII a. gale žurnalui „Popular Science Monthly“ sakė: „Savaime kylantis skraidantis aparatas fiziškai neįmanomas.“ Skraido lėktuvai, sraigtasparniai, dronai.
Britai niekada nesinaudos telefonu
Britų inžinierius Williamas Preecas teigė, kad britai niekada nesinaudos telefonu, nes „turime daug pasiuntinių berniukų“.
Niekada nenaudosime elektros lempučių
Konsultuodamas 1870-aisiais dujų apšvietimo akcininkus mokslininkas Johnas Henry Pepperis pasakė: „Nesivarginkite parduoti savo dujų akcijų. Elektros šviesa neturi ateities.“ Ji šviečia visur.
Bus tik nuolatinė elektros srovė
Nuolatinės elektros srovės šalininkas Tomas Edisonas nesutarė su kintamosios srovės šalininku Nikolu Tesla. 1889 m. Edisonas sakė: „Kvailiojimas su kintamąja srove yra tik laiko švaistymas. Niekas jos niekada nenaudos.“ Dabar naudoja visi.
Automobiliai niekada nepakeis arklių
Henrio Fordo „Ford Motor Company“ investuotojas Horacijus Rackhamas prieš investuodamas nuėjo į Mičigano banką paklausti patarimo. Banko prezidentas jam pasakė: „Arklys yra ir bus, o automobilis yra tik mada ir arklio niekada nepakeis“. Pakeitė.
Lėktuvai neskraidins daugiau nei 10 žmonių
Po pirmojo 10 vietų „Boeing 247“ skrydžio bendrovės inžinierius prognozavo, kad daugiau nei 10 žmonių lėktuvai niekada neskraidins. Skraido šimtus.
Radijas pavers karus neįmanomais
Radijo išradėjas Guglielmo Markonis 1912 m. sakė, kad radijas pavers karus neįmanomais, nes geriau bendraujantiems žmonėms karų nereikės. Autoritarams, kad išliktų poste, reikia vis žiauresnių.
Branduolio energijos niekada neišlaisvinsime
A. Einšteinas 1932 m. pareiškė, kad „nėra nė menkiausių požymių, kad branduolinė energija kada nors būtų pasiekiama. Tam reiktų sudaužyti atomą.“ Po šešerių metų fizikai tai padarė.
Gyvensime povandeniniuose miestuose
Mokslinės fantastikos autorius Izaokas Asimovas prognozavo, kad iki 2014 m. žmonės gyvens didžiuliuose povandeniniuose namuose.
Televizorius išnyks
Kino studijos „20th Century Fox“ vadovas Darylas Zanuckas 1946 m. sakė, kad žmonės „pavargs kiekvieną vakarą spoksoti į faneros dėžę“. Spokso vis daugiau.
JAV ir Rusiją sujungs požeminis greitkelis
1959 m. Karen Rose knygoje „Closer Than You Think“ rašė, kad amerikiečiai savo prekių vežimui į Aziją ir Europą nuties povandeninį greitkelį. Nenutiesė.
Lėktuvus paleis katapultai
Karen Rose ten pat prognozavo, kad naudosime daug mažesnius apskritus lėktuvų kilimo ir tūpimo takus, kuriuose į katapultą panašūs įrenginiai pakels lėktuvus į orą.
Ryšiui palydovų nenaudosime
JAV Federalinės ryšių komisijos vadovas 1961 m. sakė, kad „praktiškai nėra jokios galimybės, kad kosminiai ryšių palydovai bus naudojami geresnėms telefono, telegrafo, televizijos ar radijo paslaugoms teikti“. Šiandien palydovai visa tai daro.
Namai pakils į orą
Mokslinės fantastikos rašytojas Arturas C. Klarkas 1966 metais rašė, kad iki 2001 metų namai bus visiškai autonomiški, jų nereikės prijungti prie elektros ir vandens, todėl jie galės skraidyti aplink Žemę. Skraido tarptautinė kosminė stotis.
Po 1996 m. interneto nebebus
Vienas „Ethernet“ išradėjų Robertas Metcalfas pranašavo, kad „iki 1996 m. internetas žlugs“. Jis tik labiau įsigali.
„Apple“ kompiuterių neliks iki 2000 m.
1997 m. „The Economist“, „The New York Times“, „Business Week“, „Microsoft“ ir „Dell“ atstovai prognozavo, kad „Apple“ kompiuteriai netrukus taps dinozaurais. Netapo
„iPhone“ bus nesėkmė
„Microsoft“ generalinis direktorius Stevas Ballmeris sakė: „Nėra tikimybės, kad „iPhone“ telefonai užims reikšmingą rinkos dalį“. Jie užėmė.
Gyvensime Mėnulyje
Nuo šeštojo dešimtmečio žmonės prognozavo apgyvendinti Mėnulį. Astronautas Chrisas Hadfieldas vis dar mano, kad žmonės ten apsigyvens per jo gyvenimą. Abejotina.
Šios prognozės vertos tiek pat, kiek lietuviškų portalų redaktorių pamėgti Palmiros horoskopai.
Pavadinime turi būti ,,neišsipildžiusios” prognozės, o norai būtų neišsipildę. Nereikia painioti vyr. ir mot.giminės.
Nieko baisaus. Kalba genda kitose vietose
Atsiprašau už klaidą.
Žavu 🙂
„Profesorius Džozefas le Conte XVIII a. gale žurnalui „Popular Science Monthly“ sakė“
XVIII amžiuje toks žurnalas neegzistavo.
Egzistavo nuo 1872 m.
1872 metai buvo ne XVIII amžiuje; ar pamiršau aritmetiką, profesoriau?
Tokiu atveju reikia pataisyti suklydusį, ir viskas. O ne demonstruoti savo pranašumą „aritmetikos” moksluose
Atsiprašau, supainioja amžius.
Daugiau mažiau raštingam žmogui, Grigui „neišsipildžiusios prognozės”, gali būti „moksliškai įdomios” kaip Palmiros pranašystės buvusioje Komjaunimo Tiesoje, kaip kariuomenės vado „prognozė”,kad dieną „X” Lietuvos visokio „politinio” plauko „moksliniai prognozuotojai, rizikų valdytojai…” voliosis negyvi grioviuose gausiau kaip voliojasi šiandieniniai banderherojai Ukrainoje… Realiame pasaulyje „moksliškai” kliedesiniame „prognozių” svarstyme neturi jokios reikšmės nei amžių painiojimas, kaip ir buvusių ir šiuolaikinių „pranašų” prognozių, senarijų… „išsipildymas”-neišsipildymas…
Neišsipildžiusios mokslininkų ir specialistų prognozės yra pamokančios
Tai tik rodo, kad mokslininkams reikėtų rūpintis savo atestacijomis, o pranašų vaidmens nesiimti, nes labai lengva apsijuokti.
Nesureikšmink apsijuokimų. Jie tik rodo kad mes, žmonės, nežinome ateities. Kada ateities spėjimas pasiteisina (taip irgi būna) nereikia galvoti kad toks spėjikas žinojo ateitį, skirtingai nuo apsirikusio
,,,neissipildziusios…