2025-05-25, Sekmadienis
Tautos Forumas

Prof. Jonas Grigas. Ar suprantame klimato kaitą?

Nors trumpam atšalo, Žemės klimatas pastebimai šyla, žiemos tapo šiltesnės ir žmonės nevisiškai supranta kodėl, kaltindami daugiausia iškastinio kuro deginimo įtaką. Tačiau yra ir kosminės jėgos, kurios veikia Žemės klimatą. Panagrinėkime jas.

Saulės sistemos planetos yra tarsi kosminio baleto šokėjai aplink Saulę. Šie šokiai nėra nuspėjami. Žemės orbita laikui bėgant patiria reikšmingų pokyčių, kurie turi įtakos klimatui. Kaip mažas akmenukas gali sukelti bangavimą tvenkinyje, taip ir nedideli Žemės orbitos poslinkiai gali turėti didelės įtakos mūsų pasauliui.

Prof. Jonas Grigas

Žemės orbita yra elipsės formos. Dėl jos atstumas tarp Žemės ir Saulės kinta. O serbų mokslininko Milutino Milankovičiaus vardu pavadinti ciklai apibūdina Žemės orbitos posvyrio pokyčius. Yra trys pagrindiniai komponentai: ekscentriškumas, ašinis posvyris ir precesija. Ekscentriškumas turi įtakos Žemės orbitos formai, ašinis posvyris – sezonams, o precesija keičia lygiadienių ir saulėgrįžų laiką. Šie ciklai prisideda prie natūralių klimato pokyčių.

Žemės ašinis posvyris yra kampas tarp jos sukimosi ašies ir orbitos plokštumos. Šis posvyris yra atsakingas už sezonų kaitą. Jis gali svyruti nuo 22,1 iki 24,5 laipsnių ir lemti klimato pokyčius.

Precesija yra laipsniškas Žemės sukimosi ašies orientacijos pokytis. Šis lėtas svyravimas keičia ašies kryptį per 26 000 metų ciklą. Precesija turi įtakos sezonų laikui ir lemia klimato pokyčius. Šis subtilus poslinkis gali turėti reikšmingų pasekmių Žemės klimatui ir aplinkai.

Per visą Žemės istoriją ledynmečiai buvo susiję su planetos orbitos pokyčiais. Manoma, kad šiuos šalčio ir apledėjimo laikotarpius sukelia Žemės ekscentriškumo, ašies posvyrio ir precesijos pokyčiai. Kai padidėja posvyris, ledas gali uždengti didelę planetos dalį.

Žemės orbitos pokyčiai gali turėti didelį poveikį klimatui ir metų laikams. Kai vasarą Žemė yra arčiau Saulės, ji gali būti šiltesnė, o žiemos tampa šaltesnės, kai Žemė yra toliau. Šie svyravimai gali turėti įtakos oro sąlygoms ir vandenyno srovėms.

Saulės ir kitų planetų gravitacinės jėgos formuoja Žemės orbitą. Jos gali sukelti nedidelius orbitos formos ir orientacijos pokyčius. Jupiteris ir Saturnas daro didžiausią įtaką dėl savo didžiulio dydžio ir gravitacinės traukos. Per milijonus metų šios jėgos gali pakeisti kelią, kuriuo Žemė sukasi aplink Saulę.

Nors išorinės jėgos vaidina svarbų vaidmenį formuojant Žemės orbitą, žmogaus veikla taip pat gali turėti įtakos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir miškų naikinimas įtakoja klimatą. Dabartinis CO2 didėjimas dėl iškastinio kuro deginimo yra precedento neturintis. CO2 vaidmuo sulaikant šilumą ir šildant planetą yra gerai dokumentuotas. Jis yra panašus į papildomo svorio pridėjimą vienai svarstyklės pusei.

Sąveika tarp dangaus kūnų, klimato modelių ir žmogaus veiklos sukuria kintamųjų tinklą, kurį sunku išpainioti. Tyrinėdami praeitį ir naudodami pažangius modelius, mokslininkai prognozuoja Žemės orbitos poveikį klimatui.

Ryšys tarp Žemės orbitos ir klimato yra dinamiška sąveika, kuri formuoja planetos aplinką. Orbitos pokyčiai gali turėti įtakos klimatui, o klimato pokyčiai savo ruožtu gali turėti įtakos planetos orbitai. Ši grįžtamojo ryšio kilpa yra tarsi šokis tarp partnerių, kurių kiekvienas reaguoja į kito judesius. Šios sąveikos supratimas yra labai svarbus norint nuspėti ilgalaikes klimato tendencijas.

Žemės rezonansas su kitomis planetomis gali pakeisti jos orbitą. Orbitinis rezonansas atsiranda, kai du ar daugiau dangaus kūnų periodiškai veikia vienas kitą. Tai tarsi sinchroniškai siūbuojančių švytuoklių rinkinys, kiekvienas paveikiantis kitų judėjimą.

Žemės orbitos ir jos kintamumo supratimas turi svarbių pasekmių visuomenei. Daugelį mūsų gyvenimo aspektų įtakoja klimatas ir oro sąlygos. Suprantant Žemės orbitos dinamiką, galima geriau susidoroti su ateities iššūkiais.

Nepaisant pastangų numatyti Žemės orbitą, jos kitimas yra nenuspėjamas. Sąveika tarp dangaus kūnų, klimato modelių ir žmogaus veiklos sukuria sudėtingą kintamųjų tinklą, kuris nuolat kinta. Nors galima daryti prognozes, nuolat kintanti Žemės orbitos dinamika primena mums apie mūsų planetos ateities nenuspėjamumą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Žemės orbita yra dinamiškesnė ir sudėtingesnė, nei mes suvokiame. Sudėtingas dangaus jėgų šokis, formuojantis mūsų planetos kelią aplink Saulę, primena apie Visatos paslaptis. Kaltindami tik iškastinio kuro deginimą ir ignoruodami kosmines jėgas, ar nešvaistome veltui šimtų milijardų eurų ar dolerių? Tyrinėdami ir suprasdami šiuos reiškinius, įgyjame gilesnį supratimą apie subtilią pusiausvyrą, kuri lemia Žemės klimatą ir palaiko gyvybę Žemėje. Pagal „Weather Fox“.

4 KOMENTARAI

  1. Prof. Jonui Grigui su kitais šiandieniniais „mokslininkais”- ” Nors trumpam atšalo, Žemės klimatas pastebimai šyla.. Saulės sistemos planetos yra tarsi kosminio baleto šokėjai aplink Saulę. Šie šokiai NĖRA NUSPĖJAMI… „.. Grigas, pasitelkęs žmogui žinomus dalykus,- ” Žemės orbita yra elipsės formos.. Saulės ir kitų planetų gravitacinės jėgos formuoja Žemės orbitą…”
    Gerai, kad prof. Grigas straipsnelio pabaigoje padaro bent adekvačią išvadą – „Nepaisant pastangų numatyti Žemės orbitą, jos kitimas yra NENUSPĖJAMAS…Apibendrinant galima pasakyti, kad Žemės orbita yra dinamiškesnė ir sudėtingesnė, NEI MES SUVOKIAME…”
    Tiesa, „protingiausias trečias brolis JONAS” „SUVOKIA” daugiau nei Grigas ir kiti „strategijų neišmanėliai”, todėl jis jiems „tiesiai šviesiai” dėl klimato, orbitų poveikio klimatui, visuomenei, durnių dvasinei būsenai…, savo komentare ” trenkia” – ” ..mūsų supratimo ir reagavimo strategijose būtina atsižvelgti į natūralius ir antropogeninius veiksnius.”..
    Paskaitęs „mokslininkų” pasakojimus apie klimato kaitas, planetų apie Saulę nenuspėjamus „šokius”…, jų „poveikį visuomenėms, valstybėms…”, senų laikų kaimo „išminčius” pasakytų, kad šiuolaikiniai mokslininkai net konkrečiai nesuformuluoja ko jie už žmogaus pažinimo gebėjimų ribų „ieško ir niekaip neranda, kaip akla višta grūdo”..
    Dar XVII a. pirmoje pusėje išmintingas „dėdė” sakė, kad ieškant kokių nors „TIESŲ”- reikia turėti ir taikyti „metodą”.. Kaip ir įmanoma žmogui kokią nors „TIESĄ” atrasti tik tuomet, kai žmogaus (nių) turimas protas, žinios.. yra pakankamos šias „TIESAS” suvokti-atpažinti „AKIVAIZDŽIAI IR AIŠKIAI” savo INTUICIJA, arba jas ” IŠMĄSTYTI, IŠPROTAUTI, ĮRODYTI..” teisingai ir nenuginčijamai intelekto pagalba..
    1980 metų krizės laikais Vakarų „mokslininkai” pasakojo, kad 2000 metais išseks naftos atsargos, prieš 2000 visokio „plauko” pranašai, pusiau mokslininkai žmonėms pasakojo, kad visokie senoviniai, viduramžių indėnų kalendoriai ir tuometinių „mokslininkų tiesos” rodė, kad 2000 metais bus „pasaulio pabaiga, „nukris” ant Žemės didelis meteoritas, asteroidas.. Po 1990 metų pralaimėjęs JAV prezidento rinkimus buvęs viceprezidentas Goras pradėjo kelti po vieno kito dešimtmečio „visą žmoniją pražudysiančią ekologinę grėsmę”.. Visiškai pamiršta garsioji, turėjusi psicho problemų Švedijos Tumberg, dirbo „gelbėdama žmoniją ir planetą” su kitais „mokslininkais”..
    Kaip „mokslininkai” yra bejėgiai ką nors iš tiesų atrasti, nieko kito nelieka kaip „moksliškai” ką nors nuotaikingo skaitytojams papasakoti…, „reikiama kryptimi paformuoti” jų nuomonę….

  2. Nors natūralūs klimato ciklai vaidina svarbų vaidmenį formuojant Žemės klimatą, jų poveikį reikia vertinti žmogaus sukeltų pokyčių kontekste. Kadangi ir toliau susiduriame su klimato kaitos iššūkiais, mūsų supratimo ir reagavimo strategijose būtina atsižvelgti į natūralius ir antropogeninius veiksnius.

  3. Esant grėsmingai ir nenuspėjamai padėčiai, geriau apsirikti iš per didelio atsargumo negu iš per mažo. O žmonija apnikta manijos kuo greičiau įsisavinti „be naudos” tūnančius planetos resursus ir rezervus. Labiausiai neatsargumą ir trumparegiškumą liudija žmonių besaikis ir godus pasidauginimas ,per 200 metų nuo 1 iki 8 mlrd.

    1
    3
    • O pats nemanai, kad jie dar ir tyčia skatinami ten neatsakingai, besaikiai daugintis, kad būtų galima jais pasinaudoti ir galutinai Europą supartalinti. Sunaikinti europiečius, baltuosius žmonės – europiečius pakeisti ne europiečiais arba dirbtinai sumaišyti, kad Pasaulio Vyriausybei ir jos Kunigaikščiui nebekiltų rūpesčių dėl galimo būsimo konkurento užgimimo? Juk tokie galimi pastebėti konkurentai dar lopšyje uždusinami, nežinai? O pseudo ekspertai dar ir klykia, kad konkurencija ir privati oligarchų nuosavybė savaime viską išspręs. Primenu, kad aš ne prieš laisvą, atsakingą ir sąžiningą konkurenciją. Konkurencija, varžybos ir turgus, rinka, visada buvo ir bus, kaip ir nuosavybė būtina žmogui, kad jis galėtų laisvu būti, o ne vergu, kaip dabartiniai lietuviai, gyvenantys dėžutėse, iš kurių dar ir tas dėžutes raudonieji oligarchai žada atimt – išmest į gatvę ir paverst bedaliais, beturčiais tos pačios pseudo monopolinės rinkas ikanomikas sąlygomis, anot Uspaskio ir co. Keista, bet tokia pragaištinga, Europą naikinantis padėtis patinka rinkėjams ir jie uoliai balsuoja už saviapgaulę ir savižudybę rinkimuose. Gal negali suprasti Niccolò Machiavelli ir Benjamin Disraeli raštų – jų palikimo esmės, ką manai?

Komentarai nepriimami.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Vilniaus festivalio simfoninėje scenoje – Prancūzijos horizontai su Maurice’u Raveliu

Birželio 6-ąją Vilniaus festivalio publikos lauks muzikinė kelionė po prancūzų genijaus Maurice’o Ravelio pasaulį. 150-ųjų kompozitoriaus gimimo metinių...

Edvardas Čiuldė. Kur padėti Salomėjos Nėries paminklą, arba, kas jie tokie yra, tie kauniečiai?

Po teismų sprendimo, įpareigojančio pašalinti S. Nėries paminklą iš Vilniaus miesto erdvių ir tokiu būdu ideologiškai apsivalyti bei...

Vytautas Sinica. Nepritariau jūrinio vėjo jėgainių parko statyboms

Praėjusią savaitę Seime priimta nemažai sprendimų, kuriuos laikau žalingais Lietuvai ir teisingumo principams. Vienas jų, dar nepakomentuotas, yra...