Elitinės gimnazijos sostinėje direktorius siūlo redukuoti lietuvybę: skamba keistai ir grėsmingai
Tenka pritarti Vilniaus Licėjaus direktoriaus nuomonei, jog valstybinis lietuvių k. egzaminas pastaraisiais metais buvo viena iš ryškesnių NEC padarytų nesąmonių visoje šios kontoros klaidų virtinėje.
Gimnazistai, gavę 90-100 balų už matematiką, anglų kalbą, kažkodėl gaudavo 35-55 balus už Lietuvių kalbą. Visi kraipė galvas, spjaudėsi… Klausimas, kas „durni“ – patys talentingiausi mūsų vaikai, ar egzaminuotojai – retorinis.
Tarkime, anglų k. egzamino užduočių įvairovės nesunku prisižvejoti internete, lingvodidaktinėje literatūroje. Matematikos taip pat. Na, o užduotis lietuvių kalbos egzaminui NEC pasamdytiems „gramatiejams“ reikėjo kurti patiems. Nusirašyti, atsipumpuoti iš interneto nėra kaip. Iš čia ir NEC invalidumas, negebėjimas organizuoti lietuvių k. egzaminą tinkamai.
Visgi siūlymas naikinti abiturientams vien tik Lietuvių kalbos valstybinį egzaminą yra kirtis lietuvybei. Šis egzaminas turi būti naikinamas pats paskutinis. Ir ne vien dėl entocentristinės pasaulėžiūros motyvų.
Kaip mokslininko mano ir dalies mano doktorantų tema buvo edukacinė diagnostika – „Educational Measurement&Assessment“. Iš šios tyrimų krypties istorijos yra kai kas svarbaus žinoma.
JAV apie 1920-1940 m., o Europoje, ypač Vokietijoje iki pat 1970 m. buvo atlikta begalė empirinių studijų. Jų metu buvo tiriama, kiek patikimi yra mokytojų rašomi mokykliniai pažymiai ir mokyklų išstatomi atestatai?
Nuosekliai domėtasi, kiek patikimai jie leidžia prognozuoti ugdytinių sėkmę/nesėkmę, studijuojant universitete ar kitoje pomokyklinėje švietimo pakopoje?
Iš daugybės koreliacinių studijų paaiškėjo, kad didžiausia prognostine galia pasižymi būtent gimtosios kalbos (anglų, vokiečių) ir matematikos pažymiai. Jei norima vertinti abituriento akademinį pasirengimą, jei norima prognozuoti mokymosi sėkmę aukštojoje, geriausia iš matematikos ir kalbos egzaminų įverčių sudaryti jungtinį (adityvinį) indeksą.
Dar, pasirodo, jog užsienio kalbos įvertis kai ką prognozuoja. Tai štai, būtent tie keli dalykai, jų prognostinė galia nei iš tolo nelygintina su jokių kitų mokyklinių dalykų pažymiais.
Gerbiamas Vilniaus Licėjaus direktoriau Sauliau Jurkevičiau, vertinu, žaviuosi Jūsų pilietine drąsa, kritikuojant ydingus centrinės valdžios sprendimus švietime. Ir pats tokį vaidmenį dažnokai prisiimu. O ir sąjungininkų, vykdydami šią misiją, ne per daug turime. Dauguma kolegų nori pastovėti po medžiu.
Vis dėlto, Jūsų siūlymas pradėti brandos egzaminų reformą būtent nuo lietuvių kalbos statuso sumenkinimo, manyčiau, yra klaida net keliais aspektais – ir tautiniu-patriotiniu požiūriu, ir edukacinės diagnostikos požiūriu. Verčiau reikalaukime adekvačios brandos egzaminų ir imatrikuliacijos reformos, tarkimės, kaip spręsti šias problemas pandemijos metu. Visgi lietuvių kalbos ir lietuvybės nelieskime. Tie dalykai globalizmo, nepatriotiškos mūsų valdžios ir taip klaikiai trypiami.
Tema labai aktuali ir turi būti kiekvieną dieną kalama ir kalama Vyriausybei, Seimui, Prezidentūrai, savivaldybėms, kariuomenei, saugumui, verslininkams, vertelgoms ir kt. Lietuva ir lietuvių kalba PIRMIAUSIA (kaip sako Trumpas „first”)! Kai Lietuvos valstybės institucijose – Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje, ministerijos, tarnybose, policijoje ir kariuomenėje bei savivaldybėse taip gausu kitataučių, kurie tokiais siaubingais sakinių struktūros sakiniais ir tarsena tiesiog išprievartauja lietuvių kalbą, sunku tikėtis, kad valdžiažmogių pavaldiniai neims mėgdžioti tų kalbos išsigimimų! O dar ir pati Lietuvių kalbos komisija su kažkokia iš-ga-ma Smetoniene paleido visokias Raseinių Magdės išperas: Budres-pliūdres, Staškes-bliaškes, Zvonkes-bonkes, Adašumes-piktašunes, Sipares-niekdares, Skvarneles-durneles ir t.t.
Lietuva Tėvyne mūsų. Tai kodėl mes pataikauja užsienio kalboms. Buvome rusinami. o dabar esmė anglinami. Tai gal mes kokie bestuburiai, bedvasiai, priimantys tai, ką mums pasiūlo. Esu pedagogė ir kreipiuosi į visus pedagogus prašydama, kad neprarastume savasties.
Ačiū gerbiamam autoriui už įžvalgumą. Nors ir ne lituanistas, bet rūpinuosi lietuvybės puoselėjimu. Nors kartais ir iš artimos aplinkos patiriu: matau esi radikalas… Ir aš pastebėjau Jurkevičių lyg ir normalų pilietį, bet… Jei tai – tiesa, esu nuviltas. Atsipeikėkite direktoriau!
https://www.youtube.com/watch?v=R2DU85qLfJQ&list=PLvahqwMqN4M0GRkZY8WkLZMb6Z-W7qbLA&index=7
Ačiū Dievui, kad yra dar Pilietiškų ir įžvalgių žmonių, kurie nestovi po medžiu ir neleidžia laidoti neomarksistams dar gyvos Lietuvybės
.
Bet kuris mūsų kalbos pastūmimas į šalį, net į užribį, dargi Lietuvoje (!) yra nesusipratimas, nenuovoka arba dar blogiau. Jei galimybės kalbos kokybei stiprėti menkinamos, nesirūpinama kalbos savitumu, dažnai kalbama vertalais iš kitų kalbų, kyla klausimas, kam tuomet tauta? Negi šia prasme kelsime sau pavyzdžiu airius, kuriems primesta anglų kalba vyrauja, o keltiškąją airių kalbą tenka vargais negalais gelbėti, gaivinti, neleisti visai nunykti?
Kas kita egzaminai, kaip metodas. Galbūt visų dalykų visą vidurinės mokyklos laikotarpį reikia mokyti(s) sąžiningiau, nuosekliau, reguliariau, nesutelkiant tiek dėmesio į šį sprigtą – egzaminą, kuris bet kurio dalyko dažnai tampa neatitikmeniu tikrajam abituriento įgytam išmanymui?
Apgailėtina. To nesitikėjau iš Jurkevičiaus, maniau, kad jis brandesnis. O pasirodo pučia į tą pačią liberalmarksistų dūdą. Degradacija.
Ačiū autoriui už pilietiškumą. Net tokios šalys kaip Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir kt, kurios karantino metu galvoja apie savo jaunimo saugumą ir neorganizuoja valstybinių egzaminų, atestatus išduodamos pagal įvairaus laikotarpio pažymių vidurkius, neatsisako gimtosios kalbos egzamino, galvoja apie priimtiną formą žodžiu. Ar mažai dar beraščių?
Labai ačiū už komentarą. Jau greitai visai prarasime savo tautinį orumą ir tapatumą, kai tokie „edukologai” pradės tobulinti sistemą, Ta „anglėjimo” ideologija jau taip baigia užmušti mūsų vaikų ir anūkų sąmones, savimonę ir kalbą.