Šeštadienio programą popiežius užbaigė Rabato arkivyskupijos Caritas centre, kuriame susitiko su migrantais. Rabato Caritas organizacija vienokia ar kitokia forma paremia per 8000 migrantų, kurie sudaro didžiąją arkivyskupijoje gyvenančių katalikų dalį. Popiežių pasveikino Tanžero arkivyskupas Santiago Agrelo Martínez O.F.M, o vienas iš migrantų pasakė liudijimą. Šventasis Tėvas sveikino susitikimo dalyvius.
Savo kalboje jis priminė, jog prieš keletą mėnesių būtent Maroke pasirašytas Pasaulinis susitarimas apie saugią, tvarkingą ir teisėtą migraciją buvo žingsnis pirmyn tarptautinėje bendruomenėje.
„Kalbama apie tai, kokį veidą norime suteikti sau, kaip visuomenės, ir kokią vertę kiekvienam gyvenimui“, – sakė popiežius Pranciškus, prieš tai pažymėjęs, jog šiandien dažnai asmeniui tampant migrantu jo teisės, jo orumas tarsi užšaldomi. Migrantas tampa tarsi nebe žmogus ar mažiau žmogus.
Migracijos klausimas, pabrėžė Šventasis Tėvas, nėra vien technologinis ir ekonominis. Turime leistis būti „pajudinami“ širdyje ir gyvenime tų, kurie beldžiasi į mūsų duris, neatstumti jų dėl stabų, kurie žada iliuzinę laimę, kai kiti kenčia. Miestas be užuojautos tampa dykuma, o visuomenė be širdies sterilia. Migracija yra vienas iš pagrindinių XXI amžiaus reiškinių ir tuo pat metu viena iš didžiausių žmonijos žaizdų, kuri tarpsta abejingume ir tyloje.
„Priimti, saugoti, remti ir integruoti“ – šiais keturiais veiksmažodžiais migracijos reiškinys buvo aptartas 2018 metų Pasaulinės migranto ir pabėgėlio dienos žinioje. Pranciškus dar kartą priminė jų prasmę šiame kontekste.
„Priimti“ reiškia praplėsti teisėtus migracijos kanalus. Tai būtina, kad „prekeiviai žmonių mėsa“ nespekuliuotų migrantų svajonėmis ir poreikiais. Kolektyvinio atmetimo priemonės, kurios korektiškai neatsižvelgia į atskirus atvejus, neturi būti taikomos.
„Apsaugoti“ pirmiausia reiškia migrantų kelionėje saugumą. Jų kelias dažnai tampa žiaurumo spektakliais, visų formų išnaudojimo ir piktnaudžiavimo vietomis. Tuo tarpu tarp migrantų daug moterų ir nelydimų nepilnamečių. Antra, apsauga reiškia tokių vietų, kuriose prarastas orumas bent iš dalies sugrąžinamas, egzistavimą. Rabato Caritas centras yra viena iš tokių vietų.
„Remti“ reiškia sąmoningumą, jog migrantas nėra „šiukšlė“, tačiau asmeniškai, kultūriškai ir savo kompetencijomis turtingas žmogus, kuris gali įnešti įnašą jį priimančioje visuomenėje. Tam reikia sąlygų. Viena iš pagrindinių yra galimybė išmokti kalbą, pažinti vietos kultūrą, papročius ir įstatymus.
Tai jau žingsnis į „integravimą“, kuris nėra vienpusis, tačiau dvipusis. Integracija iš kiekvienos pusės reikalauja „atsistoti į kito batus“, neatsisakyti susitikti, neišsigąsti, neapsistatyti kliūtimis, pasiryžti kartu kurti orų gyvenimą.
Teisė migruoti, kuri yra susijusi su teise į gyvenimą ir teise į ateitį, turi žengti kartu su teise nemigruoti, nebūti priverstiems migruoti, pabrėžė popiežius.
„Brangūs draugai migrantai, Bažnyčia pripažįsta kančias, kurios ženklina jūsų kelią ir kenčia su jumis. (…) Noriu padėkoti visiems asmenims, kurie tarnauja migrantų ir pabėgėlių poreikiams visame pasaulyje“, tokiu būdu liudydami gailestingą Dievo meilę, – pažymėjo Pranciškus, melsdamas visiems Dievo palaimos ir linkėdamas pirmiausia tarpusavyje būti „saugiais svetingumo uostais“.
Po susitikimo Rabato Caritas organizacijos centre popiežiaus laukė privati vakarienė ir nakties poilsis apaštalinėje nunciatūroje.
