Lietuvos skaitytojus šį mėnesį pasieks naujai išleista verstinė JAV politikos analitiko dr. Paulo Kengoro knyga „Išardymas“ (Takedown) apie kairiųjų karą prieš santuoką ir šeimą. Atsekdamas kairės siekį sunaikinti prigimtinę šeimą nuo ankstyvųjų komunistų iki šiandieninių progresyvistų, knygoje jis siekia parodyti Vakarų visuomenėse dažnai nutylimą istorijos pusę: marksizmo kvietimą panaikinti šeimą, Lenino įvykdytą seksualinę revoliuciją SSRS, pokario naujosios kairės įtaką JAV universitetuose ir galiausiai Vakarų šalių įstatymams. Siūlome interviu su knygos autoriumi, JAV žiniasklaidoje skelbtą po knygos pasirodymo. Primename, kad knygą galite rezervuoti, paprasčiausiai parašydami info@propatria.lt.
– Dr. Kengorai, ar galėtumėte mus trumpai supažindinti su jūsų knyga „Išardymas: Nuo komunistų iki progresyvistų – kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą“?
– Kaip matote, aš vengiu provokuojančių temų. Kalbant visiškai rimtai, aš parašiau šią knygą dėl savo unikalios biografijos – dešimtmečių praleistų tyrinėjant, studijuojant, rašant ir skaitant paskaitas apie ideologijas, ypatingai apie radikaliąsias ideologijas, tokias kaip komunizmas, socializmas ir sekuliarusis progresyvizmas. Aš žinau, kaip komunistai, socialistiniai utopistai ir (paskutiniu metu) sekuliarūs progresyvistai ilgą laiką siekė pakeisti prigimtinės, tradicinės, biblijinės, kaip bevadinsime, šeimos ir santuokos formą bei apibrėžimą, o galiausiai ir jas išardyti. Tai yra ilgas, maždaug du šimtmečius besitęsiantis žygis.
Aš pažįstu ideologinę praeitį ir matau kaip ji prisitaiko dabartyje. Tačiau to nesupranta dauguma žmonių, tarp kurių ir tie, kurie šiandien yra ryžtingai nusiteikę pakeisti istorinės vakarietiškos arba judeo-krikščioniškos vyro ir moters santuokos apibrėžimą. Daugybė tai padaryti siekiančių žmonių neturi supratimo apie gilesnes ir tamsesnes ideologines-istorines jėgas, kurios ilgai veikė šiame platesniame judėjime. Jie – žino tai, ar ne – sutinka su tuo, kas yra reikšmingai susiję su gerokai senesniais ir piktesniais kraštutinės kairės bandymais pakeisti šeimos ir santuokos apibrėžimą.
Taigi, mano knyga detaliai aprašo tą ilgesnį kairųjų siekį. Joje rašoma apie asmenybes nuo Karlo Markso, Friedricho Engelso, Roberto Oweno ir Charleso Fourierio iki tokių kaip Margareta Sanger [Planuotos Tėvystės Federacijos įkūrėja], Wilhelmas Reichas, Herbertas Marcuse, Betty Friedan, Kate Millett, bolševikai, kultūrinių marksistų Frankfurto mokykla, Naujoji kairė ir įvairūs septinto dešimtmečio radikalai, tokie kaip Billas Ayersas ir Bernardine Dohrn ar Markas Ruddas bei Tomas Haydenas.
– Kokie yra trys pagrindiniai dalykai, kuriuos jūsų skaitytojai turėtų suprasti perskaitę knygą?
– Pirmiausia, du amžius kraštutinė kairė – nuo komunistų iki socialistų – siekė išardyti prigimtinį šeimos ir santuokos supratimą. Marksas ir Engelsas „Komunistų partijos manifeste“ atvirai kalbėjo apie „šeimos panaikinimą“, kurį net tuomet, 1848-aisiais, jie galėjo pagrįstai apibūdinti kaip „begėdišką komunistų sumanymą“. Šie du vyrai nemėgo nei santuokos, nei šeimos. „Palaimintas yra jis, kuris neturi šeimos“, – Marksas rašė Engelsui, kuris, nenorėdamas vesti daugybės savo kenčiančių meilužių, pilnai su tuo sutiko.
Antra, mūsų dienomis pirmą kartą kraštutinė kairė pagaliau rado būdą, kuris leistų įgalinti šį ilgai siektą šeimos ir santuokos išardymą: homoseksualų santuokas. Ši XXI a. naujovė yra absoliučiai beprecedentė žmonijos istorijoje. Nors komunistai, socialistai ir net pirmieji progresyvistai niekada nebūtų įsivaizdavę tos pačios lyties asmenų santuokos idėjos, dabar jie ryžtingai pritaria šiai fundamentaliai santuokos ir šeimos transformacijai. Neįtikėtina tai, jog JAV Komunistų partija (JAV KP), jos svarbiausias leidinys People‘s World ir net kadaise prieš homoseksualus kovingai nusiteikusi Fidelio Castro Kuba dabar palaiko jų santuokas.
Trečia, vyraujanti Amerikos politikos kryptis ir net pati homoseksualų bendruomenė neturi nė menkiausio supratimo, jog tos pačios lyties asmenų santuokos įgalina kraštutinius kairiuosius išardyti santuoką – padaryti tai, ko jie taip ilgai troško. Labiausiai šiurpina tai, jog jie nesuvokia, kad pritardama homoseksualų santuokoms kraštutinė kairė gali pulti ilgai keiktą priešą – religiją; ir daryti tai tokiu būdu, kuris atrodė neįmanomas, t.y. su plačiu visuomenės pritarimu. Jie nesuvokia senesnių, gilesnių su tuo susijusių jėgų.
– Ką manote apie Aukščiausiojo teismo sprendimą dėl homoseksualų santuokų?
– Manęs tai nestebina – tai buvo neišvengiama. Ši šalis ir kultūra turėjo pakeisti santuokos apibrėžimą. Tokios Amerikos, kokią kadaise pažinojome, jau seniai nėra. Dabar ji sudaryta iš žmonių, kurie mano, jog gali reikalauti teisės pakeisti bet kokio dalyko apibrėžimą. Jei pasakytume šiandieninei amerikietei, jog jos šuo yra šuo, tačiau ji nori, kad tai būtų katė, tuomet, po velniais, tai yra katė. Nuo 1973 m. sausio 22-osios mes suteikėme sau teisę pakeisti paties gyvenimo apibrėžimą. Kiekviena Amerikos moteris gali nuspręsti, ar jos įsčiose esantis kūdikis yra vaikas, ar ne.
Aš vis galvoju apie teisėjo Anthony Kennedy apgailėtiną pareiškimą byloje Planned Parenthood prieš Casey (1992), kuriuo abortą visose 50-yje valstijų jis patvirtino esant „konstitucine teise“. Jis rašė: „Laisvės šerdyje yra teisė pačiam apsibrėžti gyvybės, prasmės, visatos ir žmogaus gyvenimo paslapties koncepciją.“
Jei Anthony Kennedy laisvę supranta kaip kiekvieno amerikiečio ar amerikietės teisę apibrėžti gyvybę, prasmę, visatą ir patį gyvenimą, tuomet kodėl ir ne santuoką? Jei žmonės gali pakeisti paties gyvenimo apibrėžimą ir sugalvoti savo pačių prasmės prasmę, tuomet santuokos apibrėžimo pakeitimas tėra smulkmena.
Teismo sprendimas taip pat reiškia ilgą ir tamsią tikinčiųjų, kurie drįsta remtis savo tikėjimu prieš naujai sugalvotą homoseksualų santuokų konstitucinę „teisę“, kovą. Jie pakliuvo į didelę bėdą. Šis sprendimas dabar pilnai įgalins religinį persekiojimą. Neįtikėtina, jog šie penki teisėjai priėmė tokį sprendimą net po to, kai kelis metus stebėjo, ką „tolerancijos“ vardu liberalai darė tiems, kurie nepritarė apibrėžimo keitimui. Šio stulbinančio naujo konstitucinio „homoseksualų santuokos“ išradimo pagalba sekuliarioji kairė galės talžyti su ja nesutinkančius tikinčiuosius.
2015 m. birželio 26-ąją buvo pradėtas ilgas religingų amerikiečių persekiojimas.
