Šiaurės Italijoje gyventojai dėl klimato ekstremumų raginami taupyti vandenį, o Vokietijoje dėl Rusijos ekstremumų – taupyti energiją apskritai. Dėl Rusijos dujų tiekimo ypatumų Vokietijai jau trūksta šilumos ir elektros, o netrukus trūks dar labiau.
Kokie tie ypatumai? Ką Lietuva, Latvija ar Ukraina patyrė dar pirmąjį mūsų amžiaus dešimtmetį, tą neseniai patyrė Suomija, o dabar ir Vokietija. Tai grasinimai atjungti žaliavų (šiuo atveju dujų) tiekimą dėl to, jog šalies politiką neatitinka Rusijos užgaidų. Kai nuo to kentėjome mes, mes pasimokėme ir tapome kiek įmanoma nepriklausomi nuo Rusijos, nes supratome: pirkdamas iš Rusijos visada esi jos įkaitas, ji sieja ne tik kainas, bet ir tiekimą apskritai su politiniais sprendimais.
Vokietija ir daug kitų šalių (ta pati Vengrija) iš mūsų patirties visiškai nesimokėti ir tik didino savo priklausomybę. Dabar jos yra didieji sankcijų Rusijai stabdžiai – jos priklausomos ir pačios negali atsisakyti Rusijos žaliavų. Bet dar įdomiau tai, kad galbūt net nereikės laukti, kol Vokietija ryšis toms sankcijoms – dabar Vokietijoje bijoma, kad Rusija pati pirmoji nutrauks tiekimą, o Vokietiją paliks sušalti.
Mes sakėme, bet jie tiesė Nord Streamus.
Vienintelė išeitis? Nenorint būti įkaitais, nuo Rusijos atsijungti vis tiek reikės, šitas šantažas geriausiai rodo, kodėl. Tad net iš pragmatinio Vokietijos taško žiūrint, geriau ieškoti būdų galutinai atsijungti dabar, tuo pačiu laimint ir politinę pergalę, negu dabar ieškoti nuolaidų, kad galėtum toliau gyventi įkaitu.
Birželio 1-ąją įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams, fiziniai asmenys išduoti didelę dalį įgaliojimų ir perįgaliojimų galės ir internetu.
Fiziniams asmenims, norintiems leisti sudaryti verslo sutartis ar kitaip atstovauti jų interesus, nebereikės nuolat pravėrinėti notaro biuro durų.
Manoma, kad šios naujovės padės sutaupyti nemažai laiko ir kaštų, taip pat supaprastins procesus versle. Svarbu ir tai, kad artimiausioje ateityje laukia ir daugiau verslui naudingų permainų.
Neatitiko šiandieninių poreikių
Teisingumo ministerijos sumanytų pokyčių prireikė kone natūraliai – augant informacinių technologijų (IT) įtakai, iki šiol galiojusi tvarka, kai visi fizinių asmenų išduodami įgaliojimai, su retomis išimtimis, privalėjo būti tvirtinami notaro, nebeatitiko šių dienų poreikių.
Prieš įsigaliojant kodekso pakeitimams, fizinių asmenų įgaliojimus elektroninėmis priemonėmis buvo galima išduoti tik darbo užmokesčiui, kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ir viešosioms bei administracinėms paslaugoms ir korespondencijai – pinigams ir pašto siuntiniams – gauti.
Pakeitus Civilinio kodekso nuostatas, atsirado galimybė plačiau pritaikyti technologinius sprendimus ir atsisakyti notaro dalyvavimo ten, kur jis nėra būtinas.
Taigi, dabar didžioji dalis fizinių asmenų išduodamų įgaliojimų gali būti išduodami elektroniniu būdu. Jie, prisijungus su elektroniniu parašu, pasirašomi ir įregistruojami Įgaliojimų registre, o įgaliotam asmeniui suteikiamas įgaliojimą nustatantis ir atstovavimo faktą įrodantis išskirtinis numeris.
Patogu ir tai, kad tokiam įgaliotam asmeniui dabar nebereikia su savimi nešiotis popierinio įgaliojimo.
Itin svarbu, kad įgaliojimas gali būti suteikiamas nepriklausomai nuo įgaliotojo buvimo vietos – tereikia tik prieigos prie interneto ir minėto elektroninio parašo.
Taigi, nauja tvarka leidžia fiziniams asmenims įgalioti kitus asmenis veikti įgaliotojo vardu esant bet kurioje valstybėje.
Tai turėtų pagreitinti civilinius santykius tarp asmenų ir praplėsti galimybes kitiems asmenims veikti įgaliotojo vardu, nes įgaliojimus bus galima išduoti greičiau ir paprasčiau: nebereikės derinti laiko ar įgaliojimo turinio su notaru ir vykti į jo biurą patvirtinti įgaliojimo.
Šios naujovės ypač svarbios kvalifikuotą e. parašą ir verslo santykius Lietuvoje turintiems, bet joje retai apsilankantiems fiziniams asmenims.
Civilinio kodekso pakeitimai suteikia galimybę tokiems asmenims paprasčiau sudaryti verslo sandorius, įgaliojant trečiuosius asmenis veikti jų vardu.
Yra ir papildomų sąlygų
Visgi, ne visi fizinių asmenų įgaliojimai galės būtų pasirašomi elektroniniu parašu vietoj notarinio tvirtinimo.
Motyvuojant didesniu kai kurių sandorių pavojaus lygiu ir įstatyme numatytais griežtais tokių sandorių formos reikalavimais, dalis įgaliojimų vis dar negalės būti pasirašomi be notaro įsitraukimo – kitaip jie būtų laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo akimirkos.
Visų pirma, Civilinis kodeksas šiuo metu nustato, kad notarine tvarka turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius.
Taip pat – uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 proc. ar daugiau akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų.
Notarinės formos taip pat reikia sudarant vedybų sutartis – ikivedybinę, povedybinę ir kitus civiliniame kodekse numatytus sandorius, kuriems keliamas notarinės formos reikalavimas.
Galioja ir perįgaliojimams
Šie Civilinio kodekso pakeitimai taip pat numato, kad elektroniniu būdu išduoti įgaliojimai gali numatyti ir perįgaliojimo teisę.
Visgi perįgaliojant, jeigu šia teise pasinaudojama, privaloma išlaikyti tokią pačią formą, kokia buvo išduotas ir įgaliojimas.
Kitaip sakant, jei įgaliojimas pasirašomas elektroniniu būdu, taip pat turi būti pasirašomas ir perįgaliojimas.
Perįgaliojimo teisė paprastai suteikiama įgaliotam asmeniui tuomet, kai įgaliotojo suteikiami įgaliojimai nėra labai asmeniškai nukreipti į įgaliotą asmenį.
Pavyzdžiui, teisininkui išduodamas įgaliojimas, į kurį įtraukta perįgaliojimo teisė, Registrų centre atstovauti įgaliotą asmenį, bet teisininkas išeina atostogų arba suserga.
Tuomet jis gali perįgalioti savo kolegą atlikti tuos pačius veiksmus ir tokia pat apimtimi, kurią savo vardu jam suteikė įgaliotojas.
Taigi, civiliniai santykiai nesustoja tam laikotarpiui, per kurį įgaliotas asmuo dėl kažkokių priežasčių negali atlikti įgaliojimu jam suteiktų veiksmų.
Tiesa, kad pasinaudoti šia galimybe reikia, kad pirminiame įgaliojime būtų nurodyta, jog įgaliotas asmuo gali perįgalioti bet kurį kitą asmenį.
Daugiau pokyčių – jau netrukus
Žadama, kad jau kitų metų sausį tokia pat tvarka bus galima išduoti ir prokūras – juridinio asmens įgaliojimą, kuris suteikia teisę jo vardu ir interesais atlikti visus su juo susijusius veiksmus.
Taip pat Vyriausybė pateikė Seimui Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo bus suteikiama galimybė akcininkų susirinkimo protokolus pasirašyti e. parašu. Tiesa, šį projektą dar turi patvirtinti šalies parlamentas.
Tiek įsigalioję, tiek ir naujai įsigaliosiantys pokyčiai supaprastins bei pagreitins įvairių įgaliojimų išdavimo ar sprendimų priėmimo tvarką, leis greičiau ir paprasčiau pasinaudoti atstovavimo teise, suteiks daugiau lankstumo bei veiksmingumo, tai atitinkamai pagerins ir verslo vystymąsi.
Tikimasi, jog IT ir jų saugumas ateityje tobulės bei jų pritaikymas verslo ir kituose civiliniuose santykiuose vis dažnės.
Tad galime pasidžiaugti įstatymų leidėjo sprendimu naująsias technologijas įdarbinti jau dabar, suteikiant galimybę fiziniams asmenims išduoti įgaliojimus naudojantis elektroninėmis priemonėmis.
Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Evaldas Dūdonis ir vyresnioji teisininkė Laura Matuizaitė
Liepos 6-osios vakarą antrasis tarptautinis festivalis „LNOBT Open“ atsisveikino su publika koncertiniu Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ atlikimu. Planuojama, jog kitąmet, Vilniui švenčiant 700 metų sukaktį, Valdovų rūmų kieme žiūrovai išvys jau pilną, visas scenines priemones didingam meniniam įspūdžiui sukurti pasitelksiantį Valstybės dienos minėjimo tradicija tapusios operos pastatymą.
„Lietuvių“ partijas scenoje atliko solistai Sandra Janušaitė (Aldona), Vytautas Juozapaitis (Arnoldas), Arūnas Malikėnas (Vitoldas), Liudas Norvaišas (Albanis) ir Mickaelis Spadaccini (Valteris/Konradas).
Italų kompozitoriaus A. Ponchielli kūrinio, parašyto pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, pasaulinė premjera 1874 m. įvyko garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Opera, pasakojanti apie lietuvių didvyriškumą karų su kryžiuočiais laikais, sulaukė nepaprasto pasisekimo: Italija tuo metu dar buvo okupuota Austrijos, tad italai šį kūrinį suprato kaip ženklą kovoti už savo laisvę ir nepriklausomybę. Taip „Lietuviai“ netikėtai tapo laisvės kovų simboliu italams.
Simboliška, kad šįmet šią operą Valdovų rūmų Didžiajame kieme dirigavo Ukrainos nacionalinės operos vyriausiasis dirigentas Mykola Diadiura. Jam tai buvo pirmoji sceninė pažintis su „Lietuviais“, tačiau ukrainiečių maestro tikino italų kompozitoriaus muzikoje aiškiai girdintis lietuviškas intonacijas.
Sandra Janušaitė._nuotr.Martyno Aleksos
„Labiausiai mane nustebino, kad A. Ponchielli, nors ir neturėdamas ryšių su Lietuva, kažkokiu paslaptingu būdu sugebėjo savo operoje perteikti lietuvišką charakterį. Šiame kūrinyje, ypač pirmajame jo chore, girdžiu intonacijų, kurios būdingesnės lietuviams, o ne italams. Lietuvą ir kitas Baltijos šalis su Ukraina, mano manymu, sieja ypatingas dėmesys chorinei kultūrai. Didžiuojuosi man suteikta garbe, nes matau, kaip reikšmingai Lietuva palaiko Ukrainą. Nuostabu, kad tokioje mažoje šalyje gyvena tokios didelės dvasios žmonės“, – kalbėjo ukrainiečių dirigentas M. Diadiura.
„Matau čia daug prasmingų sąsajų: itališka opera apie lietuvių didvyriškumą, dainuojama lietuviškai, diriguojama ukrainiečio, sukurta pagal Adomo Mickevičiaus, kurio kūryba kultūriškai vienija visą LDK arealą, poemą. Esu įsitikinęs, kad kitąmet tai bus nebe koncertinis, o sceninis pastatymas, praturtinsiantis mūsų festivalį, – teigia „LNOBT Open“ rengiančio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Supamas ošiančių miškų ir srovenančios Šešupės, saugantis prisiminimus apie kažkada žaliavusias sengires ir jose gyvenusias meškas, savo ketvirtąjį šimtmetį pradėjo skaičiuoti Šunskų miestelis. Už dešimties kilometrų nuo Marijampolės įsikūręs, jis kasdien vis labiau garsėja tarp mūsų tautiečių, ieškančių įdomybių savo gimtojoje šalyje. Kas gi taip traukia smalsuolius čionai atvykti?
Vietovė, pasislėpusi už žalių girių
Dideliu Šunskų istorijos žinovu, daug rašiusiu apie šį miestelį, laikomas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, teologijos mokslų daktaras Kęstutis Žemaitis. Pasak šio garbaus dvasininko, nėra užfiksuota itin tiksli data, kada šis miestelis „gimė“, sklando įvairios jo amžiaus versijos, bet kad 310 metų jis turi – tai tikrai (būtent tokia sukaktis buvo minima prieš porą metų). Juk yra išlikę užrašyti prisiminimai apie Šunskuose siautėjusį 1710 metų marą. Tuos prisiminimus paskelbęs pedagogas Jurgis Vencius mini savo tolimas, kažkurios kartos giminaites, kurios, likusios vienut vienutėlės, iš Paežerių traukė į Šunskus. Čia jos aptiko keletą tuštut tuštutėlių namų, o kituose gulėjo daugybė mirusių žmonių kūnų. Turbūt nebuvo kam jų palaidoti… Prie bažnyčios moterys pastebėjo apskurusį elgetą, kurį parsikvietė kartu apsigyventi viename iš Šunskuose stovėjusių tuščių namų.
nuotr. sunskubendruomenes.lt
Vienu metu šis miestelis vadintas Šumskais, o dabartinis jo pavadinimas – Šunskai – įsitvirtino tik nuo praėjusiojo amžiaus pradžios. Iš Šunskų yra kilę nemažai garsių žmonių: vieni iš 1863 metų sukilimo vadų – broliai Simonas ir Antanas Katiliai, rašytojas Vincas Pietaris, tapytojas Vytautas Ciplijauskas, garsus pedagogas Tomas Ferdinandas Žilinskas, išeivijos dailininkė Magdalena Birutė Stankūnienė… Šunskų parapijai priklausiusiame Bebrininkų kaime 1887 metais gimė Telšių vyskupas, kankinys Vincentas Borisevičius, NKVD karo tribunolo nuosprendžiu sušaudytas kaip pavojingas sovietinei valdžiai. Šio dvasininko portretas dabar kabo Šunskų šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje. Šunskiečiai tikisi, kad V. Borisevičius bus paskelbtas palaimintuoju – mat jo beatifikacijos byla jau yra pasiekusi Romą.
Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 – 1940) metais Šunskai vadinti Vietove, pasislėpusia už žalių girių. Tačiau, nepaisant nuošalumo, miestelyje būta ir savivaldybės tarnybos, ir mokyklos, ir pašto. Kaip ir visur, klestėjo prekyba, tvarką prižiūrėjo policija, o žmonės būrėsi po įvairių organizacijų (tautininkų, jaunalietuvių, šaulių, pavasarininkų ir kt.) vėliavomis. Žodžiu, miestelis gyveno ramų nepriklausomos valstybės miestelio gyvenimą. Nors istorikai turbūt pridurtų: gal ir ne visai jau tokį ramų, nes, būdami maištingos prigimties, šunskiečiai neketino taikstytis su tuo, kas gyvenime jiems ne visai patiko. Šunskai – socialdemokratų kraštas, čia vyko jų partinė konferencija, ją menantis pastatas tebėra išlikęs… Kai kurie šaltiniai teigia, kad atsistojęs ant akmens, stūksančio prie miestelio bažnyčios vartų, kalbą susirinkusiesiems yra rėžęs Vincas Mickevičius – Kapsukas. Tiesa tai, ar ne – kas dabar supaisys, bet kad šunskiečiai linkę pakovoti už savo interesus – faktas neginčijamas, siekiantis dar carizmo laikus. Štai spaudos draudimo metais Šunskuose veikė slapta „Sietyno“ draugija, aprūpindavusi miestelio gyventojus lietuviškomis knygomis. Deja, žandarai sužinojo apie jos egzistavimą ir ėmėsi represijų. Apie 40 minėtosios draugijos narių buvo ištremti į Sibirą.
Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios statinių kompleksas
Tačiau tai neišgąsdino šunskiečių, tebetęsiančių kovą už lietuvybę. Per 1905 metų revoliuciją miestelio gyventojai rinko lėšas revoliucionieriams paremti, organizuodavo viešus susirinkimus, plėšydavo nuo sienų caro portretus. Kunigo J. Totoraičio rūpesčiu lietuvių kunigai Šunskuose vėl įsteigė slaptą draugiją, kovojusią už gimtąjį žodį ir tautinius interesus.
Taigi turbūt neverta priminti, kad šunskiečiai buvo vieni iš pirmųjų, 1919 – 1920 metais stojusių į kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Iškiliausių kovotojų vardai šiandien iškalti akmenyje, stovinčiame miestelio skvere.
Savojo herbo paieškos
Tad ar ne keista, kad išdidūs ir kovingi Šunskų gyventojai per visą miestelio gyvavimo istoriją neturėjo savojo herbo? Neįtikėtina, tačiau taip. Jis atsirado tiktai 2008 metais, po ilgų ieškojimų ir ginčų, kas jame turėtų būti pavaizduota.
Pirmiausia buvo pasiūlyta į jį įtraukti skroblus, kurių didžiuliai masyvai driekiasi nuo Šunskų iki Lenkijos. Dailininkai pateikė vertintojams heraldikai atliktus skroblų lapų piešinius, tačiau šie pastebėjo, jog skroblų lapai nėra kažkuo išskirtiniai, pavyzdžiui, beveik nesiskiria nuo liepos lapų, taigi šių piešinių buvo atsisakyta.
Vėliau rekomenduota į herbą įterpti mešką, bet juk šis žvėris – Žemaitijos simbolis, taigi buvo paliktas Telšiams. Tada kažkuriam šovė į galvą mintis herbe įkurdinti… vyskupo kepurę. O ką – juk Šunskai – palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio tėviškė! Deja, tokio herbo nieks neleido patvirtinti. Pasakė: net ir Vilniaus, turinčio savo katedrą, simboliu vyskupo kepurė nėra tapusi, o čia jūs…
Tada kažkas patarė pasirinkti fazanus, nes su jais Šunskuose tikrai daug kas buvo ir tebėra susiję… Dėl jų kandidatūros ginčų pernelyg nebūta – ir štai pagaliau Heraldikos komisijos patvirtintame herbe atsirado trijų auksinių fazanų atvaizdai. Jie simbolizuoja tris dorybes – tikėjimą, viltį ir meilę. Puikuojasi jie juodame fone, kuris irgi pasirinktas neatsitiktinai, o atspindi vietinių žemių derlingumą. Juk netoliese esančio Obelynės kaimo žmonėms nustatytas pats didžiausias derlingumo koeficientas šalyje.
Sparnuočiai, tapę miestelio simboliu
Dar sovietmečiu, apie 1970-uosius, netoli Šunskų esančiame Gustabūdžio kaime buvo įsteigtas fazanynas, tuo laiku vienintelis Lietuvoje. Mat to laikotarpio partinė valdžia buvo susigalvojusi sau pramogą – organizuoti fazanų medžiokles, į kurias galėtų pasikviesti ir aukštesnius nomenklatūros atstovus, atvykusius iš Maskvos. Deja, laikai pasikeitė, Lietuva atgavo nepriklausomybę ir poreikis turėti fazanų medžioklės ūkį su tūkstančiais auginamų paukščių nustojo būti aktualus.
Vincento Borisevičiaus portretas Šunskų bažnyčioje
Tačiau fazanyną Šunskai tebeturi. Tiesa, ne tą, medžioklei skirtą, o kaip pažintinį objektą, tarnaujantį edukacijai ir poilsiui. Tai – savotiškas zoologijos sodas, kurį mielai lanko visi, norintys susipažinti su šiais įdomiais paukščiais. Atvyksta šeimos su vaikais, moksleiviai su pedagogais, ištisi darbo kolektyvai. Vieni sparnuočius apžiūri patys, kiti užsisako ekskursijas, kurių metu juos vedžioja gidai. Apžiūrėti patogu – paukščiai įkurdinti apskritimo formos paukštidėje, suskirstytoje į skyrius. Eini sau ratu ir skaitai informacinius stendukus su žiniomis apie čia gyvenantį paukštį.
Oficialiai fazanynas buvo atidarytas 2018-aisiais, taigi jo lankytojai turi retą progą išgirsti tai, ko nėra girdėję apie šių sparnuočių gyvenimo būdą ir ypatumus.
Pasak Šunskų seniūno Rimanto Lekecko, fazanai – gana karingi paukščiai, nelinkę įsileisti svetimųjų į savo valdas. Jeigu įmestum kitos veislės fazaną į aptvarą, kuriame gyvena ne tos pačios veislės fazanai – jis bus negyvai užkapotas. Vieni fazanai gyvena tiktai stabiliomis poromis ( ir tokie „monogaminiai“ neretai nepakelia savo gyvenimo draugo žūties ir patys netrukus iškeliauja į dausas). Kitų gi šeimas sudaro vienas patinėlis ir kokios 5 – 6 patelės. Vienos rūšies fazanų patinėlį sunku atskirti nuo patelės, kitų gi – „vyriškiai“ žymiai spalvingesni už savo kuklias drauges. Fazanai, kaip ir povai, po poravimosi laikotarpio linkę mesti plunksnas, ir kurį laiką vaikšto tarsi apipešioti, o aptvaruose guli krūvos plunksnų. Į rudenį jų „apdarai“ atauga.
Šunskuose laikomos ir alpakos
Beje, Šunskų fazanyne laikomi ne tik fazanai, čia gyvena ir povai, perlinės vištelės, papūgos, balandžiai, didieji apuokai. Atskirai laikomos alpakos, gyvena porelė voveraičių. Ne visi paukščiai patys išperi savo atžalas – dalį kiaušinių fazanyno darbuotojai surenka ir perina inkubatoriuje.
Fazano skulptūra puikuojasi ir miestelio skvere, stūksančiame priešais Šv. Marijos Magdalietės bažnyčią.
Čia viskas susiję su krašto istorija
Jei jau užsiminiau apie skverą, negaliu nepaminėti, kad jo puošmenos – ąžuolinės skulptūros – čia atsirado entuziastingo ir kūrybingo Šunskų seniūno Rimanto Lekecko iniciatyva. Seniūnui kilo mintis jų pagalba atskleisti gimtojo krašto praeitį, kultūrą, legendas. Taigi jis susikvietė visoje Lietuvoje žinomus medžio drožėjus į plenerą, ir netrukus jau galėjo džiaugtis jo rezultatais: puikiomis ąžuolinėmis skulptūromis. Plenero metu darbavęsi garsūs meistrai – jurbarkietis Juozas Videika, alytiškis Artūras Zienka, vilkaviškietis Raimundas Blažaitis ir kalvarijietis Antanas Lastauskas savo drožiniuose įamžino Šunskams būdingus akcentus. Vienas iš darbų, pavyzdžiui, skirtas jau uždarytos miestelio mokyklos atminimui.
Mokyklą – žinių skleidėją – simbolizuoja į storo medžio kamieną įkeltas pelėdos drožinys bei įkomponuota lauko bibliotekėlė, kurios lentynose nuolat vyksta knygų mainai. Ąžuolinė meška taip atsirado neatsitiktinai. Kažkada, senovėje, šiose vietovėse augo tankiausi miškai, kuriuose gyventa meškų. Jos ateidavo pasiganyti į avižų laukus pamiškėje. Pasėlių šeimininkas kas rytą liūdnai apžvelgdavo šių žvėrių ištryptas avižas. Taigi įsibrovėles dabar simbolizuoja graži skulptūra.
Viena iš skverelį puošiančių skulptūrų
Minint miestelio 310 metų jubiliejų, Sūduvos tautodailininkas Vidas Cikana padovanojo originalią skulptūrą, skirtą iš šio miestelio kilusios išeivijos dailininkės Magdalenos Birutės Stankūnienės atminimui. Viena iš skvero skulptūrų yra skirta Tautodailės metams prisiminti, kita kalba apie miestelį garsinančias silkes ir jų kasėjus. Bet apie pastaruosius verta prabilti atskirai, juk jie kuo toliau, tuo labiau tampa išskirtiniu Šunskų akcentu.
Šunskų vizitinė kortelė – silkių kasyba
Silkės ir jų kasyba – unikalus, miestelį garsinantis dalykas. Iš pirmo žvilgsnio jis – paradoksalus ir jumoristinis, bet jau spėjęs tapti rimtu turistiniu „brendu“, viliojančiu čionai atvykti smalsuolius iš tolimiausių Lietuvos kampelių.
Silkės patiekalus gamina pats seniūnas
Kaipgi susiformavo ir pasklido šis keistas gandas – kad Šunskuose silkės…kasamos?
Pasirodo, kažkada miestelyje gyveno sumanus prekeivis – žydas Feigė, turėjęs ir krautuvėlę, ir karčiamą. Į pastarąją Šunskų vyrai neretai užsukdavo ir taurelės išlenkti, ir kortomis „durnių“ sulošti. O kaip užkanda prie degtinėlės labai tiko silkės, taigi Feigė jų visuomet turėdavo. Tiesa, kartais ne visas jam pavykdavo išparduoti – gal kainą žydelis per aukštą užkeldavo, o gal per didelę šių sūdytų žuvelių partiją užsisakydavo… Tik silkės, kaip ir kitos žuvys, yra linkusios gesti, taigi neišparduotomis reikėdavo atsikratyti. O kurgi rasi geresnę vietą joms užkasti už Šunskų durpyną? Taigi Feigė jas su statinaitėmis čia ir atgabendavo.
Tačiau vienąsyk šunskiečiai, prasimanę prisikasti durpių troboms apšildyti, ėmė ir aptiko nelemtąsias statines. Atidarė – ogi jose silkės! Keistu radiniu pasigyrė artimiesiems – ir neužilgo po Šunskus ėmė sklisti gandai, jog durpyne galima ne tik durpių, bet ir silkių prisikasti…
„Istoriją apie iškastas silkes kažkada man papasakojo kaimynas, kuriam dabar būtų suėję 125 – eri, – pasakojo Rimantas Lekeckas. – Bet esama ir kitų „silkių iškasimo“ versijų. Esą į Šunskų miškus bačkas apgedusių silkių mėgdavo atvežti ir Marijampolės žydeliai, turėję savo kromelius. Jas rasdavo į miškus išėję grybauti šunskiečiai. Išlikęs ir prisiminimas apie tai, kaip dvi silkių statinaitės buvo aptiktos kasant pamatus Martiniškių kaime statomai trobai“.
Silkės specialiam patiekalui turi būti apdegintos
Žodžiu, į Šunską atvykstantys ekskursantai būtinai nori paragauti tų „iškastinių“ silkių, ir tą galimybę jie turi. Tiesiog čia pat, fazanyno teritorijoje, galima pasimėgauti legendinio žydelio Feigės foršmaku, į stalą atnešamu… ant kastuvo; galima pasigardžiuoti ir kilkėmis su karštomis bulvėmis ir svogūnais bei specialia šalta silkių sriuba.
Kaip ji gaminama, regėjome savo akimis. Pasirodo, šiam patiekalui naudojamą silkę būtina apdeginti specialiu prietaisu (panašiu į tą, kurį kaimo gyventojai naudoja paskerstai kiaulei svilinti; o gal tai ir tas pats, nežinau). Po to į gabalėlius suplėšyta silkė užpilama rūgpieniu, dar šio bei to įdedama ir… gero apetito! Visų nuotaika puiki, degustacija vyksta, klausantis šmaikščių seniūno pasakojimų. Tik jis priminė, jog tokią degustaciją atvykstantieji turėtų užsakyti iš anksto, kad šeimininkai spėtų „silkių prisikasti“. „Beje, ateityje gal organizuosime ir pačią „silkių kasimo“ pramogą; o gal įsirengsime ir stilizuotą „silkių kasyklą“, kurioje vyks įvairiausi edukaciniai užsiėmimai. Tereikia tik pinigų, o jau idėjų mums netrūksta“, – dalijosi mintimis seniūnas.
Kneipo takas – ir Šunskuose
Visi, besidomintys sveiku gyvenimo būdu, žino vokiečių filosofo ir dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatingumo teoriją, kurioje daug dėmesio skiriama kūno grūdinimui. Pasak šio žmogaus, kiekvienam iš mūsų privalu daug judėti, ir ypač sveika tą daryti basomis kojomis liečiant skirtingus paviršius. Daugelis Kneipo teorijos sekėjų yra sukūrę specialius takus su skirtinga danga, masažuojančia padus su juose esančiais taškais, suaktyvinančiais įvairių kūno organų veiklą. Tokį taką įsirengė ir šunskiečiai.
Tiesa, seniūnas juokauja, kad šis takas yra kur kas šiuolaikiškesnis, mat atskiros jo atkarpos yra dirbtinės. Pavyzdžiui, juo žengiantis žmogus gali pajusti, koks yra sintetinės futbolo maniežo dangos paviršius. Būtent tokia danga yra išklota garsios Marijampolės futbolo komandos „Sūduva“ aikštė. Gabalėlį savojo maniežo dangos marijampoliečiai ir perleido Šunske kurto Kneipo sveikatos tako tiesėjams. Beje, takas leidžia pajusti, ką reiškia keliauti ir senuoju Marijampolės grindiniu.
Natūralūs paviršiai – įvairaus dydžio akmenys, grikių lukštai, granitas, mediena, biokuro atliekos, kankorėžiai ir kt. – čia kaitaliojasi su asfalto skalda. Einant ja, pravartu prisiminti, kad pro Šunskus driekiasi garsioji „Via Baltica“ magistralė, padengta būtent tokia asfaltine skalda. Esama čia ir kitos skaldos rūšies – tos, kuri naudojama „Rail Baltica“ geležinkelio ruože, besidriekiančiame per Marijampolę. Rimantas Lekeckas prisimena, kaip daugybė tonų šios skaldos rūšies buvo saugojama jų seniūnijos ribose, tad tiesiog negalima buvo neišprašyti kelių maišelių jos vienai iš kuriamo Kneipo tako atkarpų.
Įvairūs paviršiai – padų išbandymui
88 metrus ilgio turintis takas turi ir vieną ekstremalų ruožą, padengtą butelinio stiklo šukėmis. Ne visi išdrįsta juo žengti, nors tako įrengėjai tikina, kad tai nėra pavojinga. Mat pačios aštriausios butelių dalys – dugnai ir kakleliai – nenaudotos. Tiesiog reikia tvirtai prispausti koją prie stiklo ir žengti drąsiai!
Ant kastuvo – foršmakas
„Kneipo takų Lietuvoje yra ne vienas, ir visi skirtingi – ir trumpi, vos penkis metrus tesiekiantys, ir kilometriniai, bet štai tokio, kaip Šunskuose, nėra. Aš galiu jį vadinti XXI-ojo, plastiko amžiaus, simboliu“, – sako seniūnas.
Savo kojomis išbandę visus Kneipo tako paviršius, turime dar šiek tiek laiko pasigrožėti rūpestingai tvarkoma teritorija. Seniūno iniciatyva čia kuriama šluotelinių hortenzijų alėja ir sakurų kalnelis, kuriame kiekvienas medelis paženklinamas specialia kortele. Šitaip pagerbiami žmonės, Šunskams padarę gerų darbų. O be geradarių, pasak seniūno, nė iš vietos, juk seniūnijos tvarkymui skiriamų lėšų tikrai nebežtenka. „Aplinka privalo būti graži, kad ja gėrėtųsi ir savieji, ir iš kitur atvykstantieji, kad renginių organizatoriams kiltų noras čia rengti koncertus, prekybininkai susirinktų į muges, vyktų įvairios šventės. Šunskai turi tapti turistų traukos vieta“.
Kad tokia ji taps, neabejojame. Žavėdamiesi neeiliniu seniūno darbštumu, kūrybiniais sumanymais, atsisveikindami to jam ir palinkėjome. Juk graži pradžia jau padaryta: Šunskų vardas vis dažniau nuskamba tarp tų vietovių, kurias aplankyti tiesiog privalu kiekvienam, besidominčiam Lietuvos regionų įdomybėmis. Tą teigė ir Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ darbuotojai, suorganizavę apsilankymą čia.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
Kiekvieną vakarą girdime Ukrainos prezidento V. Zelenskio pasisakymus apie padėtį jo šalyje, pasaulio įvykių vertinimus. Kai kas nuo sofos replikuoja: na kam taip aštriai, kam taip tiesmukai, galima buvo diplomatiškiau, ramiau, mandagiau?!..
Tarsi turėtų reikalų su draugiško vizito atvykusiais cilindruotais britų džentelmenais.
Su tais „džentelmenais”, kai 1919-1920 m. jie brovėsi į Lietuvą ir bandė ją pavergti, mes irgi turėjome reikalų. Ir jau tada buvo suprasta, kad jokie gražūs žodžiai, jokie užkalbėjimai, jokie diplomatiniai reveransai čia negali padėti ir nepadės. Vienintelis dalykas, kurio jie paiso, tėra jėga, jeigu jos įveikti bolševikai neįstengia.
Na, paskaitykite Lietuvos gynimo komiteto atsišaukimą. Ten viskas apie tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, jau pasakyta buvo prieš 100 metų!
Čia tik pridursiu, kad Lietuvos gynimo komiteto pirmininkas buvo Mykolas SLEŽEVIČIUS (valstiečių liaudininkų atstovas), vicepirmininkas – kunigas Mykolas KRUPAVIČIUS (krikščionių demokratų atstovas), iždininkas – Oskaras BIUCHLERIS (Büchleris) (vokiečių atstovas), sekretorius – Petras RUSECKAS (valstiečių liaudininkų atstovas), narys su sprendžiamuoju balsu – kunigas Juozas VAILOKAITIS (krikščionių demokratų atstovas), narys su sprendžiamuoju balsu – Ozeris FINKELŠTEINAS (žydų atstovas).
Lietuvai 1920 m. apsiginti pasisekė. Tikėkimės, kad Ukrainai 2022 m. pasiseks taip pat.
* * *
Lietuvos Piliečiai!
Plėšrūs rusai, norėdami atimti iš mūsų duoną, atimti laisvę, perėjo Lietuvos sienas ir naikina mūsų šalį. Jie, padarę badą Rusijoje, atėjo padaryti badą ir pas mus.
Pirmiau bolševikai sakėsi esą darbininkų reikalų gynėjai. Dabar patys pamatėte, kad bolševikams ne darbininkai rūpi, bet savo delmonus [kišenes – V.V.] prisikrauti, svetimo gero prisilupti, svetimą prakaitą čiulpti. Bolševikai gyrėsi rojų padarysią, o padaro peklą.
Jiems atėjus laisvė tik plėšikams svetimą gerą grobti, o ramiems žmonėms – tai kulka į kaktą. Duonos gauna ne darbininkai, o prisiplakę prie bolševikų vertelgos ir spekuliantai. Vokiečių kaizerio bernai nė kiek ne žiauresnes rekvizicijas darė, kaip dabar Kapsuko atvesti bolševikų būriai.
O tai tik pradžia, toliau šimtą kartų bus blogiau. Bolešvikai Rusijoje tiek visiems daėdė, kad jų visi nekenčia ir jau Petrapilio darbininkai sukilo prieš juos.
Piliečiai! lr Lietuvoje bolševikų lėbavimas neilgas. Lietuvos kariuomenes skaičius kasdien auga. Šimtai jaunų vyrų plaukia stoti į Tėvynės gynėjų eiles.
Piliečiai! Nuo Jūsų priklauso, ar bolševikams Jūsų apylinkėje ilgiau tverti ar ne. Patys matote, kad didelės kariuomenės bolševikai neturi. Be to Urale juos sumušė sibiriokai, ties Petrapiliu sukūlė suomiai, įgauniai [estai – V.V.] ir latviai. Patį Trockį, bolševikų vadą, paėmę į nelaisvę. Iš viso ko matyti, kad bolševikams ir Rusijoje arti galas.
Nejaugi duosime mes jiems Lietuvoje viešpatauti?! Niekados! Piliečiai! Badu marinkime bolševikus! Duoną, mėsą, bulves slėpkime, kad jie už jokius pinigus nieko negautų pirkti. Tada patys turės iš mūsų išbėgti, nes neturės savo kariuomenei maisto.
Pastokime kelią bolševikams! Užimtose bolševikų vietovėse ardykime gelžkelius, tiltus, pjaustykime telefonus, telegrafo stulpus, ir bolševiką armija pabirs, kaip supuvęs kelmas.
Naikinkime bolševikus! Visur, kur tik bolševikai užeina, visi vyrai imkite ginklus ir susibūriavę naikinkite bolševikus. Žus vienas bolševikas, kiti nedrįs eiti į Jūsų kaimą, liks Jums ir arkliai, ir sėkla, ir duona.
Siųskite savo sūnus ir brolius į Lietuvos kariuomenę. Kuo daugiau kariuomenės bus, tuo greičiai mes bolševikus išvysime, tuo mažiau prasilies kraujo, mažiau bus vargo.
Lietuvos Darbininkai ir Ūkininkai! Visi kas gyvas, vykime bolševikus!
Šalin rusų jungas.
Šalin bolševikai iš Lietuvos.
Šalin badą ir netvarką, kurią bolševikai neša.
Tegyvuoja nepriklausoma Lietuvos darbo žmonių respublika! Šalin karą, kuri sukėlė bolševikai.
G20 valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas įvyko, tačiau nepavyko. Žiniasklaida iki šiol aptarinėja, kas su kuo fotografavosi, kodėl nesifotografavo, kas ką sakė, ko nepasakė, nors tai – visiškos smulkmenos. Valstybėms nepavyko priimti jokio bendro komunikato dėl karo Ukrainoje.
Padėties pasaulyje sudėtingumą ir diplomatų tikrą ar apsimestinį naivumą tiksliausiai išreiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, kuris tiesiogiai kreipėsi į Rusiją ir paragino Maskvą leisti ukrainietiškiems grūdams patekti į pasaulį: ” – Mūsų kolegoms rusams: Ukraina nėra jūsų šalis. Jos grūdai nėra jūsų grūdai. Kodėl jūs blokuojate uostus? Turėtumėte išleisti grūdus”.
Tuo tarpu Rusijos užsienio terorizmo reikalų ministras S. Lavrovas išėjo iš pirmo posėdžio ir neatvyko į antrąjį, demonstruodamas, kad „dėjo skersą“ ant pasauliui gresiančio bado ir viso pasaulio apskritai. Būtent dėl tokios parodijos Lavrovas ir atvyko į Indoneziją.
Ukraina kaltino Rusiją žaidžiant „bado žaidimus“ o Vokietija kreipėsi į Rusiją, ragindama baigti karą.
Nors daugeliui mūsų skaitytojų gali atrodyti, kad maisto problemos ne tokios svarbios, tačiau, mūsų įsitikinimu, tai – karo dalis, tik ne taip matoma, kaip karo veiksmai „ant žemės“ Ukrainoje. Maisto stygius ir augančios kainos kirs per visas maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo grandines. Rusijos sukeltas badas gali išjudinti iki 250 milijonų badaujančių Afrikoje ir Azijoje, o Europą užplūsti iki šiol nematytos išbadėjusių pabėgėlių armijos.
Energetinės krizės purtomai Europai, kuriai iš Rytų gresia Rusijos ordų antplūdis, tai gali tapti santykinės tvarkos ir demokratijos tvarumo iššūkiu. Nenorime būti blogais pranašais, tačiau turime ruoštis visiems scenarijams. Turime suvokti ir tai, kad Maskva sąmoningai destabilizuoja padėtį pasaulyje, siekdama kraujo, baimės ir chaoso. Kremlius viską neblogai apskaičiavo, tačiau nenumatė vieno pagrindinio dalyko – sukeltas chaosas bumerangu smogs pačiai Rusijai, net tuo atveju, jei ją laikinai parems Kinija ir kitos BRICS šalys.
Tuo tarpu Putinas įspėjo, kad sankcijos prieš Rusiją gali sukelti „katastrofišką” energijos kainų kilimą, dėl kurio namų ūkiai visoje Europoje patirs daug didesnes energijos kainas.
„- Visa tai dar kartą parodo, kad sankcijų apribojimai Rusijai daug daugiau žalos padaro jas įvedusioms šalims. Tolesnis sankcijų taikymas gali sukelti dar sunkesnių, neperdedant, net katastrofiškų pasekmių pasaulinei energetikos rinkai”, – sakė Putleris. Jis paragino Rusijos energetikos įmones būti pasirengusias naftos embargui.
Gegužės mėnesį Europos Sąjunga susitarė dėl embargo 90 proc. iš Rusijos importuojamos naftos. Putinas teigia, kad „Rusijos rinka stabili, naftos gavybos lygis viršijo praėjusių metų lygį 3,5 proc., o dujų gavyba sausio-gegužės mėnesiais sumažėjo tik 2 %”.
JAV prezidento Džo Baideno administracija naujausiame saugumo pagalbos pakete Ukrainai suteiks dar keturias HIMARS sistemas, atsargines dalis, šaudmenis. Naujausio krovinio vertė – 400 mln. JAV dolerių. Teigiama, kad jame ir naujausio tipo ginkluotė, kurios iki šiol JAV Ukrainai netiekė. JAV iš viso yra suteikusios Ukrainai 12 HIMARS, įsipareigodamos pristatyti šias keturias papildomas sistemas. Teigiama, kad Kremliaus pranešimai apie dvi sunaikintas HIMARS artilerijos sistemas, yra melas. Ukrainos kariuomenė paskaičiavo, kad siekiant esminio lūžio fronto linijoje, reikia apie 100 HIMARS sistemų.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą prasidėjo ekonominė krizė Egipte, gresianti peraugti į masinius neramumus. Dėl infliacijos žmonės nebeišgali nusipirkti maisto produktų, buities prekių, ženkliai sumažėjo pajamos. Birželio mėnesį. oficialus Egipto infliacijos lygis siekė 14,7 %, palyginti su maždaug 5 % tuo pačiu metu pernai. Karas Ukrainoje įnešė sumaištį į pasaulines grūdų rinkas ir pakėlė kainas. Egiptas, kurio 80 % kviečių importo priklauso nuo Rusijos ir Ukrainos, dabar už toną moka 435 JAV dolerius, o ne 270 JAV dolerių, kaip pernai, teigia Egipto vyriausybė.
Severodonecko gubernatorius Serhijus Haidajus teigia, kad miestas ant humanitarinės katastrofos slenksčio. Okupantai sugriovė visą infrastruktūrą ir nieko neatkūrė. Mieste nėra nei vandens, nei elektros, nei veikiančios kanalizacijos sistemos, o mirusiųjų kūnai pūva įkaitusiuose daugiabučiuose.
Dvidešimt pirmo amžiaus dvikojų skėrių ordos pasižymi tuo, jog siaubia viską beatodairiškai, negalvodamos apie pasekmes.
Rusija pagrasino ES ir Lietuvai „griežtomis priemonėmis” dėl Kaliningrado tranzito. Marija Zacharova pareiškė, kad klausimo sprendimas užtruko „per ilgai“. Višta (teatleidžia kilnus naminis paukštis) nesuvokia demokratinių Vakarų veikimo principų.
Kanada paskelbė naujas sankcijas Rusijai, įtraukdama į paketą 29 asmenis, kaltinamus „valstybės remiamos dezinformacijos ir propagandos agentais”, ir 15 Rusijos vyriausybės kontroliuojamų subjektų, „dalyvaujančių dezinformacijos veikloje”.
Australija, kuri yra didžiausia ne NATO karinės pagalbos Ukrainai teikėja, paskelbė apie didesnę paramą Ukrainos kovai už laisvę: bus skiriama 99,5 mln. dolerių daugiau karinės pagalbos nei planuota anksčiau – iš viso 388 mln. dolerių.
Rusija jokios jokios „pauzės“ kare nepadarė, niekas niekur „nesiilsėjo“ – tai buvo eilinė ordos klasta. Naudojant išdegintos žemės taktiką ir toliau naikinami miestai ir kaimai. Rusai iki šiol neužėmė visos Luhansko srities, nepavyksta užimti Bilogorivkos.
Atsakydama Rusijai į ankstesnius grasinimus, Ukrainos pusė pareiškė, kad ir ji rimto karo taip pat dar nepradėjo. Ukrainos gynėjai savo dėmesį sutelkė trimis kryptimis – rengiamasi puolimo veiksmams pietuose ties Chersonu, stengiamasi išlaikyti atkovotas teritorijas šiaurės rytuose prie Charkivo bei stabdomas rusų skverbimasis gilyn į vakarus Ukrainos rytuose.
Šiauriniame fronto ruože vyksta rusų karių ir geležių naikinimas, panašus į vykusį pirmosiomis karo dienomis. Netoli Sviatohorsko ukrainiečių kariuomenė sunaikino 12 tankų ir kitų skardinių bei juos valdžiusių dalį karių.
Šįryt rusų okupantai apšaudė Kryvyj Riho Inhuleckio rajoną, nužudė 41 metų moterį dar du žmones sužeidė.
Kramatorsko kryptimi rusai apšaudė civilinę infrastruktūrą netoli miesto esančiose gyvenvietėse. Grigorivkos gyvenvietės rajone rusas bando kruvinu ir šūdinu batu žengti į priekį, mūšiai tęsiasi.
Bachmuto kryptimi tęsiasi artilerijos apšaudymas, rusai naudoja aviaciją nesirinkdami taikinių.
Pietų Buho kryptimi orda ruošiasi puolimui ir toliau sistemingai apšaudo civilinę ir karinę infrastruktūrą iš statinių ir reaktyvinės artilerijos sistemų išilgai fronto linijos.
Ukrainos aviacijos ir raketinės artilerijos daliniai toliau sėkmingai apšaudo okupantų gyvosios jėgos sankaupas, karinę techniką ir šaudmenų sandėlius. Priešas patiria neskelbiamus nuostolius.
Rusijos žiniasklaida praneša, kad du Bundesvero kariai (Vokietijos ginkluotosios pajėgos) ruošėsi susprogdinti Krymo tiltą. Ruošėsi jie tą daryti Vokietijoje, grobdami ginklus ir sprogmenis, dėl ko buvo sulaikyti. Neabejojame, kad daugybė karių visame pasaulyje ruošiasi susprogdinti tą nelemtą tiltą ir tikrai tą padarys rytoj arba poryt. Tikrai tikrai. Juolab, kad ir JAV atsargos generolas pakvietė kuo greičiau tą padaryti, panaudojant Harpoon raketas.
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso flangas
Charkiv. Be esminių pakitimų – tęsiasi lokalios atakos, abi pusės apsikeičia netiesioginės ugnies smūgiais, agresorius pagrinde atakuoja su artilerija ir aviacija.
Izyum. Dėka sėkmingų ukrainiečių veiksmų (tvirta gynyba, lokalios kontratakos ir juvelyrinis artilerijos darbas) orkų manevrinių vienetų atakos nusilpo. Vakarykštis agresoriaus BTG sutriuškinimas prie Bohorodychne kuriam laikui nuramino jo bandymus pulti. Tačiau jie prikaupė naujos mėsos ir nusprendė “pavtarit”. Pavyko anoligiškai kaip vakar, visos atakos Krasnopyllia – Dolyna – Bohorodychne ruože gynėjų pastangomis buvo atmuštos.
Syversk. Susidaro įspūdis, kad agresoriui nepakanka pajėgų pralaužti naujos ukrainiečių gynybos linijos, tad jie kasdien vis labiau koncentruoja tam pastangas. Prieš tris dienas aktyviausiai atakuotas Spirne, vakar – Verkhnokamenske.
Šiandien atakuota Hryhorivka, nors neliūdna ir kituose ruožo vietose. Neatmestina, kad taip agresorius trukdo ukrainiečiams įsitvirtinti kuo geresnėse gynybos pozicijose bei tuo pačiu vykdo žvalgybą mūšiu. Tai rodo, kad bandymas didesnėmis pajėgomis judėti Syversk link ne už kalnų. Taip, agresorius vykdo reorganizaciją, tačiau ji nebūtinai gali užtrukti. Argumentai: po Severodonetsk, Lysychansk puolimas prasidėjo beveik be pauzės;
Lyman grupuotė vis dar tyli, t.y. neaišku kiek ten pajėgų ir ar jos nebus mestos Syversk link, bandant forsuoti Severskyi Donec nuo Yampil (šiaurės vakarai) arba permetant šviežias pajėgas puolimui nuo Lysychansk (rytai).
Bakhmut. Ukrainiečiai toliau daro stebuklus ir atmušinėja orkų atakas Soledar – Spirne linijoje. Tokiu būdu neleidžia apeiti Bakhmut iš šiaurės. Toks agresoriaus pasiekimas ženkliai pablogintų Syversk gynybą, tad džiugu, jog ukrainiečiai laikosi.
Svitlodarsk ruože agresorius vėl pabandė išlyginti kontaktinę liniją ir savo kairįjį flangą pritraukti arčiau prie dešinio. Kaip ir anksčiau – nesėkmingai. Neatmestina, kad agresorius čia laikinai atsisakys šių, jiems nesėkmingų pastangų pulti palei kelią Svitlodarsk – Bakhmut. Galimai puolantieji pajėgas ims koncentruoti Soledar – Spirne ruože tam, kad: 1) apeiti priešakinę ukrainiečių gynybos liniją Hrihorivka – Verkhnokamenske – Spirne iš pietų ir 2) artėti prie Syversk iš pietų ir pietvakarių.
*****
Didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos M142 (HIMARS) šaudo iš neskelbtos vietos Ukrainoje [Pavlo Narozhnyy per Reuters]
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Putinas perspėjo Vakarus ir Ukrainą, pareikšdamas, kad karas gali tęstis „iki paskutinio ukrainiečio”. ” – Šiandien girdime, kad jie nori mus nugalėti mūšio lauke. Na, ką aš galiu pasakyti? Tegul pabando. <…> Nuolat girdime, kad Vakarai pasirengę su mumis kovoti tol, kol bus gyvas paskutinis ukrainietis. Tai yra Ukrainos žmonių tragedija. Tačiau atrodo, kad viskas krypsta į tai”.
21 amžiaus fiureris labai gerai išstudijavęs nacių strategų ir vykdytojų ideologiją. Pastarieji taip pat masiškai žudė žmones gelbėdami Trečiąjį reichą nuo vidaus ir išorės grėsmių, o vaikus naikino dėl būsimų pavojų. Putlerio pareiškimai ir iš jų išplaukiantys veiksmai turi būti vertinami ir kaip terorizmas, ir kaip nusikaltimai žmogiškumui bei ukrainiečių genocidas. Visiškai nėra jokių abejonių, kad šių veiksmų sumanytojai, sprendėjai, įsakymų ir nurodymų davėjai bei vykdytojai turi būti teisiami taip pat, kaip nacių nusikaltėliai.
Putinas taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė „dar nieko rimtai nepradėjo”, o žiniasklaidoje paskelbti pranešimai, kad Rusija kare daro “pauzę”.
Žiūrime į tai skeptiškai. Žmonės visada labai linkę priimti norima už gryną pinigą. Eilinė ordos klasta, kurią nusičiupo ir vakarų karybos apžvalgininkai – mūšio lauke niekas nesustojo, civiliai ir kariai žūsta taip pat, o spaudimas link Slovjansko ir Kramatorsko nesumažėjo.
Krito stiprus Ukrainos ir Lietuvos draugas, lyderis ir moralinių vertybių politikas Borisas Johnsonas. Politikas traukiasi iš Konservatorių partijos ir premjero pareigų. Maskvai švenčia didelę “pergalę”, apie ką suskubo pareikšti Zacharova, sakydama, kad Boriso kova su Rusija apsisuko “bumerangu, kurį paleido (jis) pats”.
JK vyriausybės griūtis tikrai ne vietoje ir ne laiku. Tačiau Johnsonas premjero pareigas eis iki vyriausybės krizės pabaigos ir, tikėkime, tęs pradėtus darbus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskambino Borisui po jo paskelbimo apie atsistatydinimą ir išreiškė „liūdesį” išgirdus tokią žinią. Ukrainos prezidentūra padėkojo politikui už paramą „sunkiausiu metu”.
JAV generolas Markas Milley paskambino savo kolegai iš Kinijos Li Zuochengui ir pabrėžė, kad reikia „atsakingai valdyti konkurenciją” tarp Vašingtono ir Pekino.
Šiuo metu didėja įtampa tarp JAV ir Kinijos dėl grasinimų Taivanui, prie jos prisideda Rusijos (ir Baltarusijos) invazija į Ukrainą. JAV prezidentas Joe Bidenas užsitraukė Kinijos pyktį, kai pareiškė, kad JAV ateis Taivanui į pagalbą karinėmis priemonėmis, jei salą užpuls. Kinija įspėjo, kad JAV „naudoja Taivano kortą, kad sulaikytų Kiniją, ir pati nudegs”. Pekinas teigia, kad Taivanas yra Kinijos provincija; Vašingtonas palaiko šiltus ryšius su Taivanu, tačiau oficialiai vykdo „vienos Kinijos” politiką.
Vašingtono užsienio politikoje pirmenybė teikiama varžyboms su Kinija. JAV ir toliau stiprina savo įtaką regione: sudarė sutartį su Jungtine Karalyste dėl branduolinių povandeninių laivų tiekimo Australijai, nusiuntė į Pietų Korėją pažangius naikintuvus F-35 dalyvauti bendrose karinėse pratybose, kas įsiutino Kiniją.
Atsargiai esame linkę kol kas laikytis nuomonės, kad Kinija nepradės karo su Taivanu, nes vadovaujasi žalos-naudos valstybei principu, o karas su sala atneštų daugiau žalos, nei naudos.
Rusijos valdžios institucijoms sustabdžius Novorosijsko terminalų, per kuriuos dešimtys milijonų tonų Kazachstano naftos buvo gabenama į užsienio rinkas, veiklą, A. Tokajevas nurodė diversifikuoti naftos eksporto maršrutus.
Euras smuko žemiau 1.01 JAV atžvilgiu ir artėja pariteto link. O, kur gi tie 1.5 JAV dolerio už eurą laikai? Pradingo, kaip rusų išvogti ukrainiečių grūdai.
Kremliaus teroristinių aktų (gynybos) ministerija teigia, kad kovose Ukrainoje dalyvavusiems Rusijos kariniams daliniams buvo suteikta laiko pailsėti. Padaliniai, kurie per specialiąją karinę operaciją vykdė kovines užduotis, imasi priemonių savo koviniams pajėgumams atkurti. Kariškiams suteikiama galimybė pailsėti, gauti laiškų ir siuntinių iš namų, – sakoma pareiškime.
Mes siūlytume netikėti nė vienu Kremliaus žodžiu apie pauzes, derybas, norimą sudaryti taiką, saugų pasaulį ir tuo, kad bent vienam trogloditui rusofašistui rūpi vaiko gyvybė. Bet kokie pareiškimai apie baltus taikos balandžius turi būti vertinami kaip a) klasta ir b) ordos išteklių ir resursų atstatymas kitam žingsniui.
Ukrainiečių jungtinės pajėgos pietuose yra pasirengę Chersono išvadavimui, tačiau tam reikia atkirsti rusų pajėgas į pietus, rytus bei šiaurės rytus nuo Chersono, tada užrakinti miestą ir derinant veiksmus su partizanais apsupimo žiedo viduje tikėtis, kad orda pati pasitrauks; arba pradėti skausmingai lėtą miesto valymo nuo šiukšlių operaciją, kai judama namas nuo namo, kvartalas po kvartalo. Vėlgi, atsargiai spėjame, kad ukrainiečiai šiuo metu dar nepasirengę tokiai operacijai.
Rusijos 144-oji divizija yra Belgorodo regione ir yra pasirengusi pulti Charkivą. O kol kas Charkivo apylinkėse okupantai apšaudo rajono gyvenvietes.
Ukrainos kariai atrėmė rusų puolimą Dementijivkos kryptimi.
Okupantas smarkia ugnimi bando skintis kelią Bachmuto, Avdijivkos, Zaporižės kryptimis, tačiau didesnių postūmių neleidžia pasiekti ukrainiečių gynėjai. Kalbama, kad ypač sėkmingai darbuojasi užsieniečių legiono vienetai.
Per Rusijos raketų smūgį Kramatorske žuvo 1 žmogus, 6 sužeisti.
Pietų Buho kryptimi priešas kausto Ukrainos pajėgų bandymus pulti.
Zaporižės regione, laikinai okupuotoje Naujojoje Kachovkoje buvo smogta rusų amunicijos sandėliui ir priešlėktuvinei gynybai. Vietos žiniasklaidos duomenimis, mažiausiai 44 rusofašistai žuvo, kiti buvo sužeisti.
Ukrainos aviacijos ir raketinės artilerijos daliniai toliau daro ugnies žalą rusų okupantų gyvajai jėgai, karinės technikos ir šaudmenų sandėliams.
Per pastarąsias savaites Ukrainos kariuomenė sunaikino 16 pozicijų, kuriose buvo įsikūrę rusų daliniai ir amunicijos sandėliai.
Indonezijos aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantys G20 šalių užsienio reikalų ministrai atsisakė daryti tradicinę grupės nuotrauką dėl Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo kadre.
*******
Locked N’ Loaded
Charkiv. Not great, but not terrible. Vyksta grumtynės parteryje. Šiaurė ruože aktyvesni agresoriaus manevriniai vienetai, o šiaurės rytų – ukrainiečių.
Izyum. Ukrainiečiai toliau demilitarizuoja Bohorodychne atakuojančius orkus. Rusijos pajėgos ne tik nepasiekia taktinių laimėjimų ant žemės, t.y. nepralaužia gynybos linijos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne, bet neįgyvendina vieno iš puolimo operacinių tikslų – laikyti prikaustytus ukrainiečių rezervus. Panašu, kad besiginančių pajėgų pastiprinimas pasiekė Syversk sektorių.
Syversk. Priešakinėje gynybos linijoje Hrihorivka – Verkhnoksmenske – Spirne, šioje kontakto linijoje (priešakinėje gynybos linijoje) toliau tęsiasi sunkūs mūšiai. Orkai sukoncentravo pastangas į centrinį ruožo tašką – Verkhnokamnske. Gynybos linijos pralaužti nepavyko, tačiau agresorius šiek tiek pasistūmėjo į priekį. Tuo pačiu atsinaujino Spirne puolimas, tačiau agresoriaus vienetams jis nieko gero neatnešė. Ukrainiečių pajėgos Bilohorivka taip pat dar laikosi.
Bakhmut. Svitlodarsk ruože orkai koncentruoja pastangas pulti palei kelią Svitlodarsk – Bakhmut. Agresoriaus kairys flangas ženkliai atsilieka, ten tęsiasi sunkūs mūšiai aplink vandens telkinių rajoną. Todėl puolantieji smūgiais iš dešinio flango (Roty – Midna Rruda) atakuoja ne tik dešinėje kelio pusėje (Klynove), bet ir bando kompensuoti nesėkmes rytiniame flange (nuo Roty per kelią atakuoja Vesela Dolyna). Visa ši ekvilibristika rezultatų orkams neatnešė – jų atakos atmuštos.
Tai tokia ta „operacinė pauzė”. Svarbu pasakyti, kad per ją ukrainiečiai sunaikino rekordiškai daug tankų – net 35. Didžioji dalis jų būtent šiauriniame Donbaso flange. Kodėl Kremlius vakar skalambijo apie „pauzę” – sunku pasakyti. Gali būti įvairios priežastys:
Galimai bando parodyti, jog jie kaip ir linkę stabdyti aktyvius veiksmus, bet va blogieji ukrainiečiai toliau klastingai atakuoja ir trukdo „taikai”.
Galimai tokiu būdu bandoma paskatinti vakariečius Ukrainai uždavinėti kvailus klausimus ar net spausti ukrainiečius „tinkamai perskaityti Rusijos siunčiamus signalus”.
Tikėtina, kad iš tiesų Rusijos pajėgos šiuo metų negali tęsti platesnio masto puolimo veiksmų ir jiems reikia atsigauti, persiorganizuoti, atstatyti vienetų kovinę galią, ypač po Lysychansk paėmimo.
Galimi visi trys bei dar kiti variantai, kurių mes nepaminėjome.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Jungtinės Karalystės premjeras ir vienas stipriausių pasaulio lyderių, Borisas Johnsonas ketina atsistatydinti, praneša vietinė Albiono žiniasklaida. Kol kas nekomentuosime.
Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo Jungtines Valstijas, kad Vakarų šalių bandymai nubausti tokią branduolinę galybę kaip Rusija už karą Ukrainoje kelia pavojų žmonijai. Medvedevo teigimu, išgyvenama didžiausia Maskvos ir Vakarų santykių krizė nuo 1962 m. Kubos raketų krizės, kai pasaulis atsidūrė ant branduolinio karo slenksčio. Buvęs Rusijos prezidentas apkaltino JAV kruvinais karais ir vietinių indėnų pavergimu. „- Ar kas nors buvo patrauktas atsakomybėn už šiuos nusikaltimus? Koks tribunolas pasmerkė ten JAV pralietą kraujo jūrą?” – klausia Medvedevas. Naujasis Kremliaus klounas davė suprasti, jog bet koks bandymas teisti Rusiją sukels pasaulinę katastrofą.
Apsišvietę, vienok, tie Kremliaus strategai. Perskaitę knygas “Indėnai be tomahaukų”, “Vinetu”, pasidomėjo Minino ir Požarskio sukilimu. Tik šitieji gyvieji balvonai nesupranta vieno paprasto dalyko: laiko, kaip ir žemės rutulio atgal nepasuksi. Viso pasaulio neišgelbėsi, o ir Rusijos “pagalbos” niekam nereikia, nes tokia pagalba yra blogiau už stichines nelaimes, Covid’ą, klimato atšilimą ir kitas negandas. Mes šią dvikojų skėrių invaziją vadiname 21 amžiaus barbarų antplūdžiu. Tuo tarpu Rusija sako, kad tai, ką ji vadina „specialiąja karine operacija”, yra skirta Ukrainos kariuomenei pažeminti ir su šaknimis išrauti nacionalistus. Putino teigimu, JAV pasinaudojo Ukraina, kad sukeltų grėsmę Rusijai.
Matyt, ta proga, Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pagrasino JAV pradėti kitą „specialiąją operaciją“ ir susigrąžinti tai, kas teisėtai priklauso Rusijai – Aliaską. Iš vienos pusės, galime pasukioti pirštą prie smilkinio, iš kitos pusės, tokia „nepamatuota drąsa“ yra pasekmė to, kad kiaulė ne tik įleista į bažnyčią, ir altorius joje jau seniai kiaulės nudergtas. Kaip mūs bočiai sakydavo, ant palinkusio karklo visos ožkos, ėėė, lipa.
Susitikę Jungtinės Karalystės ir JAV saugumo tarnybų vadovai FTB direktorius Christopheris Wray ir MI5 vadovas Kenas McCallumas įspėja apie Kinijos keliamą grėsmę. Be to, kad Kinija tiesiogiai kišosi į JAV kongreso rinkimus, šios šalies vyriausybė, naudodama įvairias priemones, siekia pavogti naujausias technologijas. Kinija naudoja kibernetinį šnipinėjimą, siekdama „sukčiauti ir vogti plačiu mastu”, o jos įsilaužimų finansavimas yra didesnis nei visų kitų didžiųjų šalių kartu sudėjus. Jei Kinija jėga užgrobtų Taivaną, tai būtų vienas didžiausių ekonomikos sutrikimų, kokį pasaulis kada nors yra matęs. MI5 ketina padvigubinti išlaidas, kovai su destruktyvia Kinijos veikla.
Vietoj “Ukrainos demilitarizacijos” šalyje įvyko maksimali Ukrainos militarizacija. Teigiama, jog apie milijonas ukrainiečių jau įgijo kovinės ir karinės patirties. Ukraina sparčiai ginkluojasi pagal NATO standartus, kaupiamos naujausios technologijos. “- Per keturis mėnesius vietoj demilitarizacijos įvyko didžiausia militarizacija”, – teigia Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Danilovas.
Kaip tai keistai viskas Putinui gaunasi, tiksliau – visiškai aukštyn kojomis. Ukraina netapo “russkij mir”, o radikaliai antirusiška; NATO nenutolo, o dar labiau priartėjo prie Rusijos sienų; ES nesusiskaldė, o dar labiau susivienijo. Kam dirba Putinas? Kas galėtų paneigti, kad jis – CŽV agentas?
Rusijos sugriauto Mariupolio atstatymas kainuos daugiau kaip 14 mlrd. dolerių ir užtruks nuo septynerių iki dešimties metų, paskelbė Mariupolio miesto taryba. Mieste sugriauti arba apgadinti 1356 daugiabučiai namai, 40 proc. privačių namų subombarduoti. Daugumos atstatyti neįmanoma.
Per pastaruosius tris mėnesius Rusija iš naftos ir dujų pardavimų Kinijai ir Indijai uždirbo 24 mlrd. JAV dolerių. Džiugina tik viena, kad prekybos žaliavomis analitikų teigimu, naftos kaina artimiausiu metu kris, o iki meto galo gali pasiekti 55 JAV dolerius už barelį. O, nusimato ir vėl pigūs skrydžiai!
Be esminių pakitimų.
Ukraina teigia, kad šalies kariuomenė atsigauna, o Rusijos vandalai patiria daug nuostolių. Ukrainiečiai įnirtingai priešinasi Rusijos pajėgoms, bandančioms prasiveržti per rytinį Donbaso regioną, darydami milžiniškus nuostolius maskoliams. Teigiama, jog Lysičiansko šturmo metu žuvo apie 1000 rusų karių, tuo tarpu ukrainiečiai pasitraukė su minimaliais nuostoliais.
Rusijos pajėgos užėmė didžiąją dalį Luhansko srities, išskyrus kelis pasipriešinimo židinius, ir, nežiūrint kalbų apie kaži kokias operatyvines pauze, veržiasi link Kramatorsko ir Slovjansko. Beje, skalambindamas apie pilną Luhansko srities kontrolę, Šoigu meluoja per akis ir ausis – vis dar neužimta Belogorivka.
Mūsų vertinimu, artimiausiu metu rusai turėtų šturmuoti Siverskio ir Soledaro miestelius tam, kad atvertų priėjimą prie minėtų Kramatorsko ir Slovjansko. Beje, Soledaras yra mūsų bobučių pamėgtos „kamenaja“ druskos gavybos centras.
Rusai netoli Kramatorsko giriasi sunaikinę vieną HIMARS sistemą ir du amunicijos sandėlius, kuriuose buvo saugomos raketos šiai pažangiai toliašaudei salvinės ugnies artilerijai.
Okupantai artilerija apšaudė ir sraigtasparniais atakavo Sumų srities gyvenvietes.
Charkivo apylinkėse rusai ir toliau stengiasi išlaikyti užimtas linijas.
Okupantų puolimas Slovjansko ir Bachmuto kryptimis pristabdytas.
Kramatorsko kryptimi priešas iš statinės ir reaktyvinės artilerijos apšaudo Kriva Lukos, Kuzmynivkos ir Hryhorivkos vietoves.
Dobriankos rajone ukrainiečių kariai sunaikino priešo diversinę ir žvalgybinę grupę bei sėkmingai atrėmė po jos sekusį priešo puolimą.
Ukrainos artilerijos ir aviacijos daliniai toliau smogia priešo atramos punktams, susitelkimo vietoms ir sandėliams nustatytomis kryptimis.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė rusišką raketą Kh-31, paleistą iš Su-35 virš Juodosios jūros netoli Odesos.
Ukrainos kariuomenė numušė 2 rusiškas raketas „Kalibr” virš Mikolajivo srities.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Rusijos Valstybės Dūmos žemutiniuose parlamento rūmuose svarstomas teisės aktas dėl ekonominių priemonių Rusijos kariuomenės paramai. Kai jis bus priimtas, juridiniai asmenys Rusijoje privalės vykdyti sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.
Visa tai reiškia, kad Rusija de jure ims veikti karo ekonomikos pagrindu, kas iš esmės prilygsta karo padėties paskelbimui, kai pagrindiniai šalies resursai skiriami karui. Šie Kremliaus veiksmai signalizuoja, kad Rusiją intensyvus karas išsekino ir mulkinti šalies visuomenę apie kažkokią “specialiąją operaciją” režimui sekasi vis sunkiau. Tikriausiai greitai bus skelbiama ir visuotinė mobilizacija, “įpakuota” į kokį nors tėvynės gynimo įstatymo paketą.
Ukraina teigia, kad Rusija metė visas pajėgas mūšiams Rytų Ukrainoje. Patiriami didžiuliai nuostoliai, ligoninės perpildytos. Lysičianske liko apie 15 000 gyventojų. Okupantai ieško kolaborantų, derasi su jais kad parodytų proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų namus ir butus. Kariškių namai plėšiami, tempiami daiktai ir drabužiai.
Donecko gubernatorius ragina evakuoti 350 000 gyventojų, kad būtų išsaugotos gyvybės, o Ukrainos kariuomenė galėtų geriau ginti miestus. Donecko srityje taikos metu gyveno 1,6 mln. gyventojų
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Džonsonas antradienį kalbėdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasakė, kad tiki, jog Ukraina susigrąžins teritorijas, kurias neseniai užgrobė Rusija. JK premjeras informavo apie naujausią “siuntinį” – karinę įrangą, „įskaitant 10 savaeigių artilerijos sistemų”, kuri bus atgabenta artimiausiomis dienomis.
Bendrame pareiškime 35 Vakarų valstybės bei Japonija ir Pietų Korėja ragina nerengti jokių tarptautinių sporto renginių Rusijoje ir Baltarusijoje, o jų piliečiams uždrausti dalyvauti tarptautinėse varžybose. Naujose rekomendacijose šios valstybės paragino sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos valdymo organų narystę tarptautinėse sporto federacijose.
Vakar stipriai atpigo nafta. Teigiama, kad tai įvyko dėl recesijos baimės ir stiprėjančio JAV dolerio. Vakarų Teksaso naftos žaliava atpigo 8,6 % – iki 99,12 JAV dolerio už barelį, pirmą kartą nuo balandžio mėnesio žemiau 100. Sumažėjus pasaulinei naftos paklausai, kainos gali dar labiau nukristi – iki 65 JAV dolerių už barelį.
Rusijos naftos gavybos bendrovė „Vostok Oil”, vystanti naftos gavybą Arktyje, pasišovė “palengvinti pasaulinę energetikos krizę” ir mesti iššūkį JAV naftos gavybai. Praėjusį mėnesį bendrovė „Rosneft Oil” šį projektą palygino su Nojaus arka, kuri gali išgelbėti pasaulį.
Panašu, jog rusams “pasaulio išgelbėti” nepavyks, mat investuotojai užsuko pinigų kranelius. Du rėmėjai nutraukia 180 mlrd. dolerių vertės projekto finansavimą, o dėl sankcijų į šį regioną negali atvykti tanklaiviai, gręžimo ir kita įranga. Taip kad „Vostok Oil” telkinius pradės eksploatuoti 2029-aisiais, o ne 2024-aisiais, kaip buvo planuota. Jei iš viso pradės.
Šią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinken’as Balyje vyksiančioje G20 ministrų konferencijoje susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi ir nesusitiks su Rusijos užsienio teroro ministerijos vadovu Sergėjum Lavrovu.
Blinkenas ragins Kiniją neremti Rusijos invazijos į Ukrainą ir spausti Maskvą gražinti maistą ir trąšas į pasaulio rinkas. Spėjama, kad JAV pasiūlys Kinijai panaikinti kai kuriuos muitus.
Khm…. Kovoje prieš vieną drakoną, maitinamas kitas. Vakarai ir niekas kitas išaugino abu juos.
Kaip ir prognozavome, rusai, deja, ruošiasi Slovjansko puolimui ir priešingai, nei „karo ekspertai“ numatė, po Lysičiansko užėmimo sustoti neketina.
Artimiausiu metu (ne rytoj ir poryt, o artimiausiais mėnesiais) galime sulaukti tam tikrų pokyčių kare. Ukraina gali tapti pajėgi efektyviai stabdyti okupantą ir galvoti apie puolamąsias operacijas.
Būsima sėkmė fronte priklauso nuo logistikos, ginklų efektyvumo, pajėgų sąveikos, karių ir jų vadų profesionalumo bei sumanumo. Rusija resursų ordos aprūpinimui amunicija, kuru, degtine ir ėdalu turės dar ilgam, tačiau jau dabar susiduria su neefektyvios, pasenusios ginkluotės problemomis. Kariuomenė išsekinta, išretinta, o praradimams kompensuoti reikia šimtų tūkstančių žalių šauktinių – patrankų mėsos.
Tuo tarpu Ukraina jau dabar sugeba numušti daugumą į jos objektus skriejančių raketų ir efektyviai daužyti rusų pozicijas HIMARSais. JK ir kitose NATO valstybėse ruošiami ukrainiečių kariai naujos, modernios ginkluotės valdymui, kurie netrukus stos į mūšį.
Suprasdami kai kurių jūsų susirūpinimą ir komentarus, piktinantis, kad Vakarai duoda per mažai ginklų, norime darsyk pabrėžti, kad ukrainiečiai neturėtų ką veikti su naujausia NATO ginkluote, kad ir kiek jos būtų privežta į Ukrainą. Ginklu reikia išmokti naudotis. Tai užima daug laiko. Taigi, kantrybės. Karas – ne krepšinio varžybos ir ne kinas.
Okupantai Charkivo rajone tęsia apšaudymą iš sraigtasparnių, tankų, minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos.
Du žmonės žuvo ir septyni buvo sužeisti, kai Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską. Užsidegė centrinis miesto turgus, taip pat nukentėjo pats centras bei kiti rajonai.
Skėriai mėgina brautis link Bachmuto dvejomis kryptimis, tačiau nesėkmingai.
Avdijivkos – Zaporižės kryptimis tęsiasi apšaudymas palei visą fronto liniją.
Šaltiniai teigia, jog Ukrainos pajėgos po truputį stumiasi Chersono link.
Šiandien 3 val. 50 min. Rusijos laivai paleido 6 sparnuotąsias raketas. Taikytasi į Dnipro. Visos raketos numuštos.
Odesos rajone numuštos 3 rusų raketos.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų bombonešiai ir atakos lėktuvai sunaikino du lauko šaudmenų sandėlius, du okupantų įtvirtinimus ir daugiau kaip 10 vienetų priešo technikos.
Anksčiau skelbta apie sunaikintą okupantų karinę bazę Melitopolyje – patikslintais duomenimis žuvo apie 200 rusų karių, daugiau kaip 300 sužeista.
*******
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis
Šiaurinis Donbaso flangas
Charkiv. Toliau vyksta kautynės šiauriniame ruože, ukrainiečiai atmušė orkų ataką prie Prudyanka. Daugėja ženklų, kad patys ukrainiečiai ima rengti kontratakas. Siekdamas išlaikyti iniciatyvą, agresorius ne tik į kairę ir į dešinę daužo su artilerija, raketomis ir aviacija, bet ir aktyviai (kas ankščiau rečiau pasitaikydavo) naudoja elektroninės kovos priemones.
Izyum. Nors agresoriaus pajėgos išsekusios (tai rodo kelias dienas buvusi puolamųjų operacijų intensyvumo pauzė bei gynybinių pozicijų stiprinimas), visgi priešas nusprendė išlikti ištikimi sau ir nepaisant visko atnaujino puolimą Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože. Galimai tai susiję su agresoriaus siekiu neleisti ukrainiečiams nuimti rezervų ir permesti juos Syversk link, siekiant palengvinti iš Lysychansk pasitraukusių pajėgų persigrupavimą, reorganizaciją.
Syversk
Agresorius pasiekė ruožą Bilohorivka – Zolotarivka – Verkhnokamyanka ir toliau vysto puolimą Syversk link, tačiau ukrainiečių manevriniai vienetai ginasi. Tuo pačiu nesustoja orkų atakos link Spirne, tačiau čia agresorius sėkmės kol kas nepasiekė. Tai leidžia tikėtis, kad ukrainiečiai sugebės stabilizuoti kontaktinę liniją ruože Hryhorivka – Verkhnokamyanske (vakariau nuo Verkhnokamyanka). Reikia viltis, kad „neatsibus“ Lyman grupuotė ir nesmogs Syversk iš šiaurės vakarų (užnugario).
Pasirodė pranešimų, kad po atsitraukimo nuo Lysychansk ukrainiečiai gali užimti gynybą ruože Syversk – Fedorivka – Bakhmut. Tuo tarpu Ukrainos GŠ skelbia, kad į šias pozicijas juos siekia nustumti orkai. Kaip matome, pranešimai prieštaringi. Nesinori tikėti, kad ukrainiečiai nepabandys prieš tai minėtą ruožą ginti iš priešakinių pozicijų, išnaudodami į rytus esančias gyvenvietes (pvz.: Hryhorivka – Verkhnokamyanske – Vyimka). Priešingu atveju iš Lysychansk pasitraukusios pajėgos be atokvėpio vėl dalyvaus mūšiuose (gali būti, kad niekas pilnavertiškai nepridengs jų persigrupavimo ir neleis pailsėti) ir tada rezultatas gali būti ne koks. Tuo pačiu, jei bus atsitraukta į Syversk – Fedorivka – Bakhmut ruožą, ukrainiečiai turės palikti sėkmingai ginamas pozicijas Bakhmut – Berestove – Spirne, t.y. palei kelią Bakhmut – Lysychansk. Tai neatrodo itin logiška, jei paliks šias pozicijas, tikėtina paliks ir Soledar, o tai gali leisti priešui blokuoti Bakhmut iš šiaurės. Tad visgi manytume, kad ukrainiečiai bandys ginti Syversk – Fedorivka – Bakhmut ruožą priekyje esančioje gynybos linijoje: Hryhorivka – Verkhnokamyanske – Spirne – Berestove – Soledar – Bakhmut. Kaip bus, matysime.
Bakhmut
Ruože Bakhmut – Spirne ukrainiečiai atmušė agresoriaus atakas, taip palengvindami iš Lysychansk besitraukiančių savų pajėgų padėtį.
Svitlodarsk ruože ir vėl suaktyvėjo dešinysis agresoriaus flangas (atakuota Klynove link), bet ir čia atakos atmuštos.
Centras.
Agresorius suaktyvėjo, toliau siekia iš pietų apeiti Avdiivka įtvirtintą rajoną, bet eilinį kartą bandymas teigiamų rezultatų nedavė. Susidaro įspūdis, kad panašiai kaip prie Izyum, šis suaktyvėjimas tik tam, kad ukrainiečiai negalėtų permesti potencialių rezervų į Syversk ir Bakhmut sektorius.
Zaporizhia.
Analogiška situacija ir čia, daug lokalių atakų ir didelis orkų artilerijos aktyvumas, siekiant sektoriuje prikaustyti gynėjų vienetus.
Pietų kryptis. Pasirodė pranešimai, kad ukrainiečiai jau keli kilometrai nuo Cherson priemiesčių. Iki Cherson miesto dar gabalas, kol kas tik prie priemiesčių, tad nesusikelkime per daug lūkesčių. Taip, judėjimas yra, nors ir nedidelis. Orkai bando lokaliomis atakomis kituose ruožuose (ypač Kryvyi Rih) nukreipti ukrainiečių dėmesį, tačiau bent kol kas jiems tai nesiseka padaryti. Atakos atmuštos, o ukrainiečiai toliau po truputį artėja link Cherson.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Maskva skelbia, jog užėmus Severodonecką ir Lysičianską kontroliuojama visą Luhansko apskritis Tai ir buvo vienas iš operatyvinių einamųjų Kremliaus tikslų. Pasaulio žiniasklaida ir „ekspertai“ analizuoja padėtį ir svarsto, kas bus toliau. O gal Putinas apsiramins? Gal pasitenkins tuo, ką užgrobė?
Tuo tarpu Putinas nurodė savo karo nusikaltimų ministrui tęsti puolimą Ukrainoje ir paragino Rusijos ginkluotąsias pajėgas kituose frontuose siekti savo tikslų pagal „iš anksto patvirtintus planus”. O kad nepritrūktų motyvacijos, fronto dalyvius apdovanojo „Rusijos didvyrio ordinu” – aukščiausiu galimu apdovanojimu ordoje.
Europos Sąjunga įsteigs atstatymo platformą, kuri koordinuos Ukrainos atstatymą, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ši platforma bus naudojama investicijų poreikiams nustatyti, veiksmams koordinuoti ir ištekliams paskirstyti. Skaičiuojama, kad Ukrainos atstatymas kainuos 750 mlrd. dolerių. Ukraina reikalauja, jog pinigų atgavimo šaltinis būtų „Rusijos ir Rusijos oligarchų turtas”.
Labai gražūs ir kilnūs šie ir kiti panašūs tikslai, tačiau dabar visą energiją reikėtų skirti ne skambiems pareiškimams, selfiams ir fotografijoms, o priešo snukio daužymui fronto linijoje. Gražios besišypsančių, baltais marškinėliais pasipuošusių G7 ir ES vadovų fotografijos nieko nepakeis. Tai kas, kad visi šaiposi iš Putino BRICSo ir Kaspijos viršūnių susitikimo, kurio lyderiai it mietą prariję balvonai – orda juda toliau.
Ukraina dar sykį pakvietė Romos popiežių Pranciškų apsilankyti Ukrainoje, ragindama pontifiką toliau melstis už jos žmones. Popiežius sakė, kad tikisi, jog po kelionės į Kanadą galės nuvykti į Maskvą ir Kijevą, dėdamas pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
Tai, žinoma, nieko nepakeis, tačiau gal popiežius Pranciškus pats pasikeis, iš arti pamatęs šėtono veidą.
Didžioji Britanija įšaldė dar šešių asmenų ir vienos įmonės turtą, taip pat paskelbė apie ketinimą įvesti naujas ekonomines, prekybos ir transporto sankcijas Baltarusijai dėl šalies paramos Rusijos invazijai į Ukrainą. Naujasis paketas apims importo ir eksporto draudimus prekėms už maždaug 60 mln. svarų sterlingų, įskaitant naftos perdirbimo prekių, pažangiųjų technologijų komponentų ir prabangos prekių eksportą bei baltarusiškos geležies ir plieno importą. Planuojama kai kurioms Baltarusijos bendrovėms uždrausti leisti skolos vertybinius popierius ir prekiauti vertybiniais popieriais Londone.
Kremlius stebi Lietuvą pro didinamąjį stiklą ir tikisi, kad situacija dėl krovinių tranzito į Kaliningradą bus išspręsta. Atvirai grasinama, jog svarstomi „įvairūs scenarijai, jei blokada tęstųsi“.
Balandžio pradžioje Europos investicijų bankas Ukrainai pervedė 668 mln. eurų skubios pagalbos. Bankas papildomai Ukrainai skirs 700 mln. dolerių.
Tiek iš Severodonecko, tiek iš Lysičiansko ukrainiečiai pasitraukė dar prieš dvi dienas iki rusiškų batų pasirodymo miestuose. Tai buvo daroma sąmoningai, siekiant saugiai išvesti karinius dalinius, neprarandant nei vieno kario gyvybės. Tuo tarpu rusai dvi paras kariavo tuščiuose miestuose. Tokia taktika naudojama tam, kad rusus kuo ilgiau klampinti ilguose ir varginančiuose mūšiuose, laukiant sunkiųjų ginklų iš Vakarų.
Prezidentas V. Zelenskis savo naktiniame kreipimesi labai aiškiai įvardino einamuosius Ukrainos tikslus: „Mes atstatysime sienas, atgausime žemę, bet visų pirma reikia išgelbėti žmones”.
Teigiama, kad JAV suteiktos HIMARS, kurios jau veikia, gali iš esmės pakeisti konflikto pusiausvyrą. Laimėti daugiau laiko – reiškia gauti daugiau atsargų, o tai savo ruožtu nusveria svarstykles Ukrainos naudai, žinant, kad Rusijai šiuo metu sudėtinga atnaujinti sugadintą ir sunaikintą amuniciją. Nepaisant to, ordos nesustoja ir tęsia intensyvų puolimą visose fronto linijose.
Šįryt driskiai į Dnipro sritį paleido septynias raketas. Šešios numuštos. Puikiai dirba oro gynybos sistemos ir jas valdantys žmonės. Tai džiugina.
Išlieka grėsmė, kad driskiai gali atakuoti raketomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ir oro erdvės.
Rusai surengė antskrydį į Charkivo miestą.
Driskiai mėgino brautis link Slovjansko, tačiau buvo sustabdyti, tačiau pietvakarių kryptimi rusai pasistūmėjo ir užgrobė Klynove, 8 km iki Bachmuto.
Buvo skelbiama apie Potiomkino, Ivanivka ir kitų gyvenviečių praradimą, tačiau panašu, jog driskiai iš ten vėl išrūkyti.
Avdijivkos ir Zaporižės kryptimis rusai pliekia iš visų įmanomo kalibro ginklų palei visą fronto liniją. Avdijivkos gyvenvietė atakuota ir iš oro.
Rusija raketomis vėl smogė Mykolajivo uostamiesčiui.
Ukrainos aviacija ir raketų bei artilerijos daliniai toliau smogė priešo sandėliams ir užpuolikų susitelkimo vietoms, ypač Chersono srityje.
Gyvačių saloje plazda Ukrainos vėliava. Tai ne tik simbolinė, bet ir taktinė pergalė. Svarbiausia tai, jog driskiai su savo geldomis nedrįsta artintis link mažos lemtingos salos. Gyvačių.
Ukraina paprašė Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį krovininį laivą „Žibek Žoly“, gabenusį grūdus iš Rusijos okupuoto Berdjansko uosto. Šiame laive pakrautas pirmasis maždaug 4500 tonų grūdų krovinys, kuris priklauso Ukrainai.
Euras nukrito į rekordines 19 metų žemumas ir šiuo metu keičiamas FX rinkose į 1.03 JAV dolerio.
Šiuo metu visas pasaulis nori įlįsti į Putino galvą ir sužinoti, kokie gi tie Rusijos tikslai „pagal iš anksto patvirtintus planus“. Mums neatsibosta kartoti, tad pakartosime dar sykį: artimiausias Kremliaus tikslas – visos Ukrainos okupacija; galutinis tikslas – NATO demontavimas, sugrįžimas į 1997-ųjų geopolitinę sanklodą ir JAV kariuomenės su branduoliniais ginklais patraukimas iš Europos. Šių tikslų driskiai siekia ir sieks visomis sau įmanomomis priemonėmis.
Vakarų lyderiai laukia, kada Putino ordos sustos, skaičiuoja karo kainą, tačiau bėda ta, kad ordos niekada nesustos. Vakarai anksčiau ar vėliau jas bus priversti stabdyti jėga. Kuo anksčiau pasaulio „lyderiai“ nustos krauti į kelnes ir supras, kad Rusiją ne tik galima, bet ir reikia kuo skubiau stabdyti jėga – tuo karas greičiau baigsis.
Valstybės dieną viso pasaulio lietuviai sugiedojo Tautišką giesmę – Lietuvos himną. Tai iš tiesų jaudinančios akimirkos, nors trunka vos keletą minučių. V. Kudirkos žodžiai tarsi pakylėja, įžiebia išdidumo, meilės Tėvynei jausmą, kuris kasdienybėje nublankęs, nusitrynęs, apsinešęs vartotojiškumo ir vulgaraus pragmatizmo dulkėmis.
Galime kiek nori suokti apie patriotizmą, meilę savo kraštui, bet jeigu ji neišugdyta nuo mažumės, neįskiepyta tavyje su motinos pienu ar šiurkščia ir karttu gailestinga tėvo ranka, nepuoselėta tau augant, beviltiška „persilaužti“ jau brandžiame amžiuje. O jau šioje užterštoje dirvoje ima tarpti atsainumo, abejongumo, globalizmo, net priešiškumo savo Tėvynei usnys.
Šia kiek pakylėta nuotaika pradėjau, kai Mindaugo karūnavimo dieną „Naujajame Židinyje – Aiduose“ perskaičiau dar 2016 m. paskelbtą solidų Kęstučio K. Girniaus straipsnį „Patriotai, tėvynė ir patriotizmas“.
Filosofo svarstymai nesiremia konkrečiais argumentais ar šio laikmečio pavyzdžiais. Pavyzdžiui, jis mini Maironį, pagal kurio patriotizmo sampratą „nebuvo vieningo Lietuvos valstybės ir jos konkrečių sienų“. „Tėvynes ženklina unikalūs bruožai, kurie branginami dėl jų savumo, – toliau rašo K.K.Girnius. – Visur dainuojama, bet ne visos dainos graudžiai malonios, juolab lietuviškos. Savo didybe Šveicarijos Alpės užgožia Maironio „kalnus“, bet dėl to jam savi „kalnai“ nebuvo mažiau brangūs.
Patria yra visuma, kurioje atsispindi bendras ir savitas gyvenimo būdas.“ Taigi, Tėvynė yra gimtasis kraštas. Patriotas yra ištikimas Tėvynei, nes ji yra sava. Jis įsipareigoja savo šaliai, nes tarp jo ir Tėvynės egzistuoja unikalus ir vienkartinis ryšys, kurio jis neturi su kitomis, net labiau gerbtinomis, gal tobulesnėmis šalimis. Tas savumas yra esminis Tėvynės bruožas.
Autorius rašo, kad patriotizmo nereikia tapatinti su konkrečia tauta. Kita vertus, lituanofilai ir kitų šalių mylėtojai paprastai nėra jos patriotai. Ir čia mes jau nukrypstame į nūdienos realijas, kai patriotų margumynas ima reikštis visais jo atspalviais – nuo Šeimų sąjūdžio iki brutalių politikų Seime ir net vadinamų „vatnikų“ bei sąmoningai valstybei kenkiančios Penktosios kolonos.
Šis žeminantis barbarizmas kilo nuo sovietinių karo ir pokario laikų vatinio apdaro, šiaip jau turėjusio gerą praktinę naudą – buvo šiltas, patogus, laikui ir nusidevėjimui nepasiduodantis drabužis, sakytume, darbinė striukė. Bet neigiamą prasmę vatinukai įgavo šiandien, kai posovietiniai žmogėnai, prasmirdę ne tik MTS traktorių alyva, bet ir agresyviu požiūriu į laisvės trokštančias tautas, puolė joms piršti savo „laisvę“, savo „demokratiją“, pagrįstą diktatu, galingesniojo jėga ir kalėjimo taisyklėmis.
Turiu galvoje jau beveik penkis mėnesius besitęsiančią „vatnikų“ agresiją Ukrainoje. Lietuvoje ją smerkiančių ir remiančių dauguma, bet kaip kontrastas ryškiai skamba ir „patriotų“ balsai. Pasigirsta kai kurių istorikais save vadinančių bosai, primenantys, kad reikia atkurti LDK – iki Juodosios jūros arba nužygiuoti iki Maskvos, kaip kartu su lenkais padarėme XVII a. pradžioje, prieš 410 metų, kai po mūšių 1612 m. spalio 26 d. Kremliaus įgula buvo priversta kapituliuoti. Tiesa, nors į pagalbą jai karalius Žygimantas pasiuntė žymų karvedį etmoną Joną Karolį Chodkevičių, visos Maskvos paimti nepavyko, ir ATR kariuomenė, 1618 m. pasirašiusi Deulino paliaubų sutartį, tenkinosi Smolensku.
Visi šie viduramžių užkariavimai (po jų Lietuvos dominavimas tik traukėsi) nieko bendro neturi su patriotizmu. Kita vertus, geriausia gynyba – tai puolimas. Jeigu mes suvoksime, kad ramybė ateis, jei mes taikos sieksime pakeldami rankas prieš bet kokias grėsmes, agresoriaus taip nesustabdysime. Tai įrodė prieškariu paskelbtas Liertuvos neutralumas ir nesipriešinimas sovietams. O tokio „patriotizmo“ šiandien nemažai.
Interneto svetainėse mirguliuoja nuomonės, kad būtina pasirūpinti savo artimaisiais, šeimomis, o ne erzinti V. Putiną, kuris savo rūstybę gali atsukti ir prieš Lietuvą. Nepykdykime Rusijos su mums primestomis sankcijomis jai, nes taip, esą, provokuojame karą. Šie patriotai, susirūpinę daugiau savo kailiu ir galu dešros, o ne Lietuvos likimu, norėtų nuversti ir šią valdančiąją daugumą, o jau būsimoji valdžia trykš meile Tėvynei.
Falcetu skamba ir kiti balsai: neverta remti ukrainiečius, nes Maskva atsisuks ir prieš mus. Tai ta pati pacifistinė pozicija, nieko bendra neturinti su taikos siekiu. Keista, bet tokie „patriotai“ choru gieda su Vakarų lyderiais, kurie stengiasi išsaugoti Rusijos prestižą, neleisti žeminti agresoriaus ir taip išsaugoti ramybę ir savo gerovę. Jiems tranzito į Kaliningrado sritį apribojimas – tai konflikto su Maskva provokavimas.
Buvęs ministras Darius Kuolys ragino neužkirsti kelio karą remiantiems Rusijos atlikėjams koncertuoti mūsų šalyje ir pateikė Dachau koncentracijos stovyklos kalinės žydės Onos Šmitaitės dvasinės galios pavyzdį, kai ji rašė: „Myliu didele meile Vokietiją ir vokiečius“. Toks patriotizmo supratimas įkūnija simpatiją agresoriui…
Žinynuose apibrėžiamas šis reiškinys, kai „gerbiama, ginama ir mylima bei aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra. Patriotizmu nelaikomas toks savo šalies aukštinimas, kai žeminamos kitos tautos ar jų tėvynė… Patriotizmas ugdomas per švietimo sistemą, žiniasklaidą ir religines institucijas, valstybinių ir tautinių švenčių metu, patriotines organizacijas – skautai, ateitininkai, šauliai, karių savanorių susivienijimai ir kt., kurios vadovaujasi šūkiu „Dievui ir Tėvynei“ ar pan. Patriotizmu persmelkti valstybiniai himnai.“
Kitaip sakant, pradėdami naujuosius mokslo metus, taip pat giedokime Tautišką giesmę. Bent tiek.
Naftos įmonės Baltiesiems Rūmams pasiūlė paskaityti ekonomikos pradžiamokslį.
Šiame rašinyje nepasisakoma nei už, nei prieš vienų ar kitų energetikos išteklių naudojimą ar nenaudojimą. Kalbama apie politikų siunčiamų žinių turinį ir apie tai, jog politiniai sprendimai turi savo kainą, kurią žmonės arba nori mokėti, arba ne.
JAV energetikai su pašaipa reagavo į prezidento Bideno „Twitter” žinutę, kurioje griežtai reikalaujama, kad degalinės nedelsiant sumažintų degalų kainas. JAV naftos ir dujų asociacija pranešė prezidentui Bidenui, kad jie „dirba”, o prezidento „Twitter“ paskyroje įdėtos žinutės autoriui pasiūlė pramokti ekonomikos pagrindų. „Laimingos 4-osios dienos ( JAV nepriklausomybės diena) ir prašome pasirūpinti, kad Baltųjų rūmų stažuotojas, kuris paskelbė „Twitter” šį įrašą, užsiregistruotų į „Econ 101″ rudens semestrą”, – sakoma energetikos grupės įraše „Twitter” tinkle. Ekonomika 101 yra pavadinimas, kurį daugelis kolegijų ir universitetų naudoja savo įvadiniam bakalauro ekonomikos kursui.
Sarkastiška energetikos grupės reakcija, buvo atsakas į ugningą Bideno liepos 2 d. įrašą. Oficialioje Baideno prezidentinėje „Twitter” paskyroje buvo parašyta, kad jis „ turi žinutę degalinėms“: „Dabar karo ir visuotinio pavojaus metas. Sumažinkite kainą, kurią imate iš klientų prie degalinės čiaupo, kad ji atspindėtų išlaidas, kurias mokate už produktą. Ir padarykite tai dabar.” Kuro kainos JAV kyla dramatiškai ir gyventojai apklausose tą vis dažniau įvertina kaip vieną didžiausių šalies ūkio problemų.
„Amazon” įkūrėjo J.Bezoso reakcija buvo panaši į naftininkų. „Infliacija yra per daug svarbi problema, kad Baltieji rūmai galėtų toliau daryti tokius pareiškimus. Tai arba tiesmukas klaidinimas, arba gilus pagrindinės rinkos dinamikos nesupratimas”, – socialiniame tinkle „Twitter” pareiškė Bezosas. Rinkos tyrimų bendrovių duomenimis, vidutinė degalinių pelno marža yra tik apie 1,4 proc. Didžiąją dalį pelno jos gauna dėl degalinėse parduodamų plataus vartojimo prekių antkainių.
Politinis spaudimas Bidenui didėja, nes dėl sparčiai augančių degalų kainų Amerikos vairuotojai yra labai nusivylę ir supykę, o vartotojai, apskritai, susiduria su didžiausia per daugiau nei 40 metų infliacija ir pragyvenimo išlaidų augimu. Benzino kaina dabar yra maždaug dvigubai didesnė nei tuo metu, kai Bidenas perėmė prezidento pareigas iš D.Trumpo. Dėl aukštų kuro kainų Bidenas kaltina naftos pramonės godumą, nepakankamus perdirbimo pajėgumus, pasaulinį pasiūlos trūkumą ir karą Ukrainoje. Bidenas jau kelintą kartą daro spaudimą degalų pardavėjams. „Padarykite tai dabar. Padarykite tai šiandien. Jūsų klientams, Amerikos žmonėms, reikia palengvinti padėtį dabar”, – sakė Bidenas birželio 23 d. Baltuosiuose rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje. Tačiau toje pačioje spaudos konferencijoje jis taip pat paragino įvesti federalinį degalų mokestį.
Akivaizdu, jog reikia plėsti naftos gavybos ir perdirbimo pajėgumus, tačiau naftos pramonei sunku daryti dideles investicijas, esant nepalankiai politinei ir kultūrinei aplinkai. Kandidatas į Kalifornijos gubernatorius M.Shellenbergeris keliuose „Twitter” pranešimuose teigė, kad priežastis, dėl kurios didelės naftos ir dujų kainos nepadidina naftos gavybos ir perdirbimo, yra paprasta: prezidentas Bidenas nuo pat atėjimo į valdžią aktyviai tam trukdė vardan „žaliojo kurso“ politikos“.
„Bidenas kaltina degalines dėl aukštų kainų, tačiau jų kainos atspindi rinkos nustatytą benzino kainą, o rinka atspindi pasiūlos stoką, kurią sukėlė Bidenas, stabdydamas naftos ir naftos perdirbimo industrijos plėtrą”, – sako M.Shellenbergeris. Norint, kad būtų skirta kapitalo pajėgumams didinti, reikia stabilių ateities perspektyvų. Tai yra daugiamečiai projektai, kurių vertė siekia kelis milijardus dolerių, ir sprendimus bendrovės priima atsižvelgdamos į ilgalaikę perspektyvą, o ne reaguodamos į momentinę situaciją. „Tai ne karas Ukrainoje. Iš tikrųjų, tai vidaus veiksniai, susiję su pasiūlos suvaržymu. Niekas nenori investuoti į naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų didinimą, nes iš visko, ką pasakė vyriausybė, galima daryti prielaidą, jog leidimų negausime”, – sako naftininkai.
Chevron generalinis direktorius M.Wirthas neseniai duotame interviu spaudai sakė, kad nemano, jog Jungtinėse Valstijose vėl bus pastatyta dar bent viena naftos perdirbimo gamykla, teigdamas, kad pagrindinis veiksnys yra vyriausybės politika. „Buvo uždarytos naftos perdirbimo gamyklos. Matėme, kaip mažėja perdirbimo įrenginių skaičius. Matėme, kaip naftos perdirbimo gamyklos pertvarkomos į biorafinavimo gamyklas. Gyvename pasaulyje, kuriame vykdoma politika, JAV vyriausybės deklaruojama politika, kuria siekiama mažinti naftos perdirbimo įmonių gaminamų produktų pasiūlą”, – sakė Wirthas.
Ryškus Bideno politikos pavyzdys – pirmąją jo prezidentavimo dieną pasirašytas įsakas dėl naftotiekio „Keystone XL” statybos nutraukimo. Šiuo naftotiekiu iš Kanados verslovių turėjo būti tiekiama nafta į JAV naftos perdirbimo gamyklas. „Keystone XL” vamzdynu buvo suplanuota transportuoti 830 000 barelių naftos per dieną.
Tuo tarpu JAV vyriausybė šiuo metu laikosi nuostatos, jog federalinėse žemėse ir federaliniuose vandenyse prie Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno pakrančių nebus sudaromos naujos naftos išgavimo sutartys. JAV Iždo departamentas, pagrindinis daugumos daugiašalių plėtros bankų akcininkas, paskelbė gaires, kuriomis siekiama nutraukti Amerikos finansinę paramą tradicinės energijos gamybos projektams besivystančiose šalyse visame pasaulyje, todėl ateityje plėtra ir žvalgyba greičiausiai atiteks Kinijai. Tai esmingai prieštarauja buvusio prezidento D.Trumpo politikai, kuris siekė plėsti JAV vietinę iškastinio kuro gavybą, kad išlaikytų žemas kainas ir užtikrintų nacionalinį saugumą.
JAV respublikonų partijos įstatymų leidėjai teigia, kad radikalūs aplinkosaugos aktyvistai įleido šaknis Volstrite, ir iš ten taip pat nusitaikė į Amerikos tradicinės energetikos sektorių. Jie atkreipia dėmesį į tokius aktyvistus, kaip M.Carney, tvarių investicijų guru ir buvęs Bank of England vadovas, kuris subūrė didžiuosius pasaulio bankus ir turto valdytojus į organizaciją Glasgow Financial Alliance for Net-Zero (GFANZ). Šie politikai teigia, kad M. Carney ir vienos didžiausių pasaulyje turto valdytojų – bendrovės „BlackRock” vadovas L.Fink naudoja didžiulius finansinius išteklius ideologiniam žygiui prieš naftą ir dujas.
Įdomu, jog „BlackRock“ yra tampriai susijusi su prezidento Bideno administracija. Charakteringa tai, jog Bidenas pasekė buvusio prezidento B.Obamos pavyzdžiu, kai kreipėsi į „BlackRock”, ieškodamas ekonomikos ir finansų patarėjų naujam prezidento kabinetui.
Buvęs „BlackRock” investicijų vadovas B.Deese pakviestas dirbti Nacionalinėje ekonomikos taryboje. A.Adeyemo, buvęs „BlackRock” vykdomojo direktoriaus personalo vadovas, tapo vyriausiu Iždo departamento pareigūnu. Buvęs „BlackRock” vyriausiasis pasaulinis investicijų strategas M.Pyle’as tapo viceprezidentės K.Harris vyriausiu patarėju ekonomikos klausimais. Šis darbuotojų srautas teka abiem kryptimis. „BlackRock” pasamdė keletą politikos formuotojų ir reguliuotojų, kurie dirbo ankstesnėse demokratų partijos Baltųjų rūmų administracijose.
Pavyzdžiui, D.Blass buvo Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) pareigūnė, o po to pradėjo vadovauti „BlackRock” išorės reikalams. T.Donilonas buvo prezidento B. Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, o po to tapo „BlackRock” mokslinių tyrimų padalinio pirmininku. „BlackRock”, kuriai priklauso apie 9 proc. vidutinės S&P 500 bendrovės akcijų paketo, deklaruoja savo įsipareigojimus „žaliojo kurso“ srityje ir pernai prisijungė prie „Net-Zero Asset Managers Alliance”, arba NZAMA, kartu su kitais didžiaisiais turto valdytojais „Vanguard” ir „State Street. Pastarąjį dešimtmetį energetika buvo blogiausiai besiverčiantis S&P 500 indekso sektorius.
Savo ruožtu, daugelio JAV valstijų įstatymų leidėjai bei vykdomosios valdžios pareigūnai per pastaruosius kelis mėnesius ėmėsi atsakomųjų veiksmų: buvo svarstomi įstatymų projektai, pagal kuriuos valstijų kontrolieriams ir iždininkams būtų nurodyta sudaryti „juodąjį“ finansų įstaigų, kurios „boikotuoja” energetikos bendroves, sąrašą: bankų ir investicinių įmonių, kurios atsisako skolinti investicijoms į iškastinio kuro bendroves.
Dar pernai metų pabaigoje 15 valstijų finansų pareigūnų koalicija išplatino laišką JAV bankininkystės ir finansų sektoriui, kuriame įspėjo, kad ketina imtis „kolektyvinių veiksmų” prieš bankus, kurie vykdys korporatyvinę politiką, kuria siekiama nutraukti iškastinio kuro pramonės finansavimą. „Kaip kiekviena šiame laiške atstovaujama valstija yra unikali savo valdymo įstatymais ir ekonomika, taip ir mūsų veiksmai įgaus skirtingas formas”, – rašo grupė, vadovaujama Vakarų Virdžinijos iždininko R.Mooro. „Tačiau pagrindinis mūsų veiksmų tikslas bus tas pats – apsaugoti mūsų valstijų ekonomiką, darbo vietas ir energetinę nepriklausomybę nuo šių nepagrįstų išpuolių prieš mūsų svarbiausias pramonės šakas.” Tarp šio laiško gavėjų buvo JPMorgan Chase, Bank of America, Wells Fargo, Citigroup, Goldman Sachs.
Laiško autoriai sako, jog ketina nebedirbti su „juodojo sąrašo“ finansų institucijomis. „Tai iš tikrųjų nėra boikotas, – sakė Mooras – „Aš esu rinkos dalyvis ir naudojuosi savo teise nedirbti su šiais bankais”. Pasak Mooro, valstijų pareigūnai „nori, kad bankai vėl taptų bankais, o ne „woke“ darbotvarkės įgyvendinimo instrumentais”, ir pridūrė, kad ” woke kapitalizmas” yra „nesąmonė”.
Laiško autoriai piktinasi, jog Bideno administracija darė spaudimą JAV bankams ir finansų įstaigoms apriboti, apsunkinti arba visiškai atsisakyti finansuoti tradicines energijos gavybos bendroves, o bankai vis dažniau atsisako suteikti finansavimą patikimoms iškastinio kuro energetikos bendrovėms tik dėl to, kad reklamuotų savo aplinkosauginius rodiklius. Korporacijos boikotuoja iškastinės energetikos bendroves, atsisakydamos joms tiekti produktus ar teikti paslaugas.
Laiško autorių nuomone, Bideno administracijos klaidingos politinės schemos stabdo ekonomikos augimą, skatina kainas galutiniams vartotojams ir „mūsų šalį grąžino į energetinę priklausomybę nuo užsienio“.
Laiškas baigiamas taip: „ Mes, kaip ir beveik visi amerikiečiai, tikime, kad laisvoji rinka turėtų išlikti laisva ir ja neturėtų būti manipuliuojama siekiant įgyvendinti ideologines darbotvarkes. Mes neprašome ypatingo požiūrio į iškastinio kuro pramonę. Atvirkščiai, mes tiesiog norime, kad finansinės institucijos iškastinio kuro verslą vertintų taip pat, kaip ir kitus teisėtus verslus – be išankstinio nusistatymo ar pirmenybės“.
Dalinamės Jungtinės Karalystės daktaro Davido Mackeretho (Davido Makereto) komentaru „Žodžio laisvė ir priverstinė kalba: niekas neturėtų būti verčiamas vartoti translyčių pagiedaujamų įvardžių“. Iš darbo už savo krikščioniškus įsitikinimus ir jų laikymąsi darbo vietoje atleistas daktaras teigia, kad už tiesą kovos iki galo teismuose, nes jo asmeninė teisinė kova yra svarbi visiems krikščionims ir jų žodžio bei religijos laisvės ateičiai.
Kai kurie iš jūsų jau žino apie teisinę kovą, kurioje dalyvavau pastaruosius ketverius metus. Buvau atleistas iš medicininio vertintojo darbo (Jungtinės Karalystės, – red. past) Darbo ir pensijų departamente už tai, kad atsisakiau vartoti translyčių pageidaujamus įvardžius. Mano veiksmai buvo pagrįsti krikščionišku tikėjimu, ypač Pradžios knygos 1 skyriaus 27 eilute, kurioje konkrečiai sakoma, kad Dievas sukūrė mus pagal savo atvaizdą, o mes esame vyrai ir moterys.
Tai ne tik pasako apie visagalio Dievo galią, bet ir parodo, koks svarbus yra vyriškumas ir moteriškumas ir kaip neįmanoma pakeisti vieno į kitą. Tai lengvai patvirtina mokslas, filosofija ir sveikas protas.
Prieš trejus metus, padedamas Krikščioniškojo teisės centro ir „Christian Concern“ (ne pelno siekianti advokatų grupė, – red. past.) komandos, kreipiausi į Birmingemo darbo bylų teismą (Jungtinė Karalystė, – red. past.). Mes patyrėme didžiulį smūgį. Trys teisėjai nusprendė, kad mano krikščioniški įsitikinimai yra „neverti dėmesio demokratinėje visuomenėje“ ir kad jie „nesuderinami su žmogaus orumu“. Visa tai labai keista, nes Pradžios knygoje pateikiamas tikrasis žmogaus orumo šaltinis. Birmingemo tribunolas taip pat leido suprasti, kad visi privalo tikėti translyčių ideologija.
Prireikė trejų metų, kad pasiektume kitą etapą, ir šių metų kovą mes atsidūrėme Londone esančiame Darbo bylų apeliaciniame tribunole. Dabar, praėjus trims mėnesiams, priimtas sprendimas. Teismas pasakė, kad mano krikščioniški įsitikinimai suderinami su žmogaus orumu ir yra priimtini demokratinėje visuomenėje. Tai sveikintina, nes pastaruosius trejus metus turėjau gyventi su kaltinimu, kad esu panašus į nacį, o dabar įrodyta, kad toks nesu.
Birmingemo tribunolas taip pat leido suprasti, kad visi privalo tikėti translyčių ideologija.
Bėda ta, kad ties tuo ir buvo sustota. Pripažinęs mano įsitikinimus leistinais, teismas nesuteikė šiems įsitikinimams jokios teisinės apsaugos. Taip yra nepaisant Lygių galimybių įstatymo, kuriame aiškiai nurodyta, kad tokie įsitikinimai yra saugomi. Tai reiškia, kad tokios ideologijos kaip etiškas veganizmas ir translytiškumas yra saugomos, tačiau krikščionybė ir tikėjimas į Dievą – ne. Suprantu, kad Lygių galimybių įstatymas buvo priimtas pirmiausia tam, kad būtų užkirstas kelias tokiems dalykams.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi krikščionys tiki tuo, kuo tikiu aš. Jie teigė, kad aš nesu tinkamas krikščionio pavyzdys. Manau, kad situacija buvo lyginama su kai kurių anglikonų Bažnyčios atstovų mokymu. Klausimas: kodėl turiu būti anglikonas, kad pagal įstatymą galėčiau būti laikomas krikščioniu?
Jei Dievas visko nesukūrė, Jis negali būti Dievas. Pagalvokite apie tai.
Tačiau man svarbesnis klausimas yra šis: kaip mes apskritai galime teigti, kad esame krikščionys, ir netikėti į Visagalį Dievą, kuris viską sukūrė? Be to, kaip galime neigti, kad Biblija yra pamatinis krikščionių Bažnyčios dokumentas?
Ir taip teismas suteikė teisinę apsaugą daugeliui ideologijų ir pasaulėžiūrų, bet ne krikščionims. Dabar tai svarbu, todėl kreipiuosi į aukštesnės instancijos teismą, ir toliau, turėdamas puikią Krikščionių teisės centro pagalbą, ginsiu tai, kas yra tiesa. Jei nelaimėsiu bylos dėl biblinės krikščionybės apsaugos, mes čia, Jungtinėje Karalystėje, negalėsime laisvai tikėti ir praktikuoti krikščioniškojo tikėjimo. Mes būsime priversti kalbėti tai, ką reikia, ir tai palies visus. Tai bus tik priverstinio kalbėjimo ledkalnio viršūnė.
Melas nėra gerumas.
Kai kurie krikščionys mano, kad yra priimtina vartoti translyčių pageidaujamus įvardžius. Tačiau gerumas, kaip ir medicinos praktika, prasideda nuo tiesos. Man rūpi mano pacientai, ir tai, kad ne kas kitas, o pati Vyriausybė mane verčia jiems meluoti – man tai kelia nerimą. Taip pat ir savo vaikams turėtume sakyti: jei esi mergaitė, tai nuostabu – tu visada būsi mergaitė. Štai ko reikalauja tiesa!
Savo berniukams taip pat turėtume sakyti, kad jei jie yra berniukai, tai taip pat nuostabu, ir jie visada bus berniukai. Tai irgi yra tiesa! Sakyti jiems, kad jie gali rinktis, kurios lyties nori būti, yra baisus melas, kuris juos nepaprastai skaudina. Melas nėra gerumas.
Manau, kad kaip krikščionys, turime tikėti ir gyventi pagal tai, ką Dievas pasakė Biblijoje. Žinome, kad Dievas mus sukūrė, ir kad žmonės turi nepaprastai didelę vertę ir orumą, nes jie yra Dievo kūrinijos viršūnė. Taip pat žinome, kad žmonijai reikia atpirkimo per gelbstintį tikėjimą į Viešpatį Jėzų Kristų.
Padedamas Dievo ir Krikščionių teisės centro, teisme pateiksiu apeliaciją ir tęsiu kovą tiek, kiek reikės. Mūsų visų labui pralaimėjimas nėra išeitis.
Kadangi esu minimas, kaip priežastis, dėl kurios kai kurie atlikėjai atisako dalyvauti Naisių vasaros festivalyje, pasisakysiu ir aš.
Visų pirma, man labai gaila, kad kažkas pasinaudojo Lietuvos atlikėjais. Grupės nuostabios, mylimos visų žmonių, nepriklausomai nuo jų politinių ar kitokių pažiūrų.
Šios grupės niekada iki šios dienos nedalyvavo politikoje. Kaip ir Naisių festivalio turinys taip pat niekada neturėjo nieko bendra su politika, išskyrus tai, kad šiemet jis skiriamas Lietuvos ir Ukrainos bendrystei.
Tie, kurie atlikėjams darė spaudimą ir pasufleravo argumentą nedalyvauti renginyje dėl to, kad grupė Seimo narių kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl valstybės vadovo V. Landsbergio statuso suteikimo, nepaaiškino, tiksliau nutylėjo, kad tai naudinga visiems.
Konstitucinis teismas jau du kartus yra pasisakęs šiuo klausimu ir abu kartus išsakė neigiamą nuomonę. Norime, kad Konstitucinis Teismas tame klausime padėtų galutinį tašką ir tada nebeliks terpės įvairioms interpretacijoms.
Ramūnas Karbauskis
Man iš tiesų labai nuoširdžiai gaila, kad atlikėjai buvo suklaidinti ir jais pasinaudota. Tai, kas tai padarė, tikrai negalvoja apie Lietuvą, žmones, vienybę. Atvirkščiai, siekia chaoso, skleidžia neapykantos kalbą ir nori dar didesnio žmonių susipriešinimo.
jau net Lietuvos atlikėjams daromas milžiniškas spaudimas
Antra, jau net Lietuvos atlikėjams daromas milžiniškas spaudimas! Tai parodo, kad kuo toliau, tuo labiau mūsų valstybėje nelieka vietos nei nuomonių įvairovei, nei laisvam žodžiui, nei kūrybos laisvei.
Tolerancijos, apie kurią šneka ir iš festivalio pasitraukę atlikėjai, mūsų šalyje nedaugėja.
Atvirkščiai, jos mažėja ir labai sparčiai ypač iš tų tribūnų, kurios taip daug apie ją kalba. Kultūra, šiuo atveju atlikėjai, panaudoti, kaip propagandos įrankis, parodant, kad kažkas vertas kūrybos, kažkas ne.
Nuoširdžiai, niekada nemaniau, kad Lietuvoje tai kada nors nutiks. Naisių festivalyje niekas niekada neklausė, kas kokius politikus mėgsta.
Nepaisant visko, festivalis, po dviejų metų priverstinės pertraukos, įvyks. Jo sėkmė – gražūs, kultūriniu turiniu gausūs ir šeimoms saugūs Naisiai. Tai ir yra priežastis, traukianti žmones. Naisiai laukia visų.
O mano vaidmuo jame – įmonių, kurių esu savininkas, parama ir mecenatystė, kuri leidžia nemažai daliai žmonių dalyvauti kultūroje nemokamai. Tik tiek.
Gražaus renginio, gero oro ir puikios nuotaikos! Iki pasimatymo Naisiuose !
***
Pastarosiomis dienomis kartu su Naisių vasaros festivalio rengėjais sulaukėme ne vieno akibrokšto.
Prieš pat festivalio pradžią vienas po kitos koncertuoti atsisakė muzikantai. Štai grupė „jauti“ iš pradžių organizatoriams nurodė, kad vienas jos narių susirgo Covid-19.
O vėliau prasidėjo – iki festivalio pradžios tiksint paskutinėms valandoms, muzikantai staiga neva praregėjo ir vienas po kito pranešinėja nebedalyvausiantys Naisių vasaros renginiuose.
tokia įvykių eiga yra iš anksto ir kruopčiai suplanuota provokacija, kurios tikslas – sužlugdyti festivalį ir pažeminti Naisių bendruomenę
Argumentai įvairūs. Dabar neabejoju, kad tokia įvykių eiga yra iš anksto ir kruopčiai suplanuota provokacija, kurios tikslas – sužlugdyti festivalį ir pažeminti Naisių bendruomenę, mane bei visus tuos, kurie planavo ir tikiuosi atvyks į festivalį.
Veikiama sistemingai, nuosekliai ir koordinuotai. Visa tai daroma puikiai suvokiant, kad likus mažiau nei dienai iki renginio, surasti naujus atlikėjus yra ypatingai sunku.
Atskiro paminėjimo vertas atvejis, kaip buvo pasielgta su ukrainiečių atlikėjais TaRuta. Naisių vasaros festivalio organizatoriams perduota, kad ukrainiečiams visą dieną grasino, anot jų, „tūkstančiai Lietuvos tarnybų“, net vienos iš ministerijų atstovai.
Ukrainos muzikantų grupei buvo patarta „kuo greičiau dingti iš Naisių“, nes priešingu atveju Ukrainoje jie bus laikomi separatistais. Muzikantai išsigando ir išvyko.
Po kelių valandų perskaičiau ukrainiečių atlikėjų TaRuta pranešimą socialiniuose tinkluose ir iki šiol negaliu patikėti tuom, ką perskaičiau. Todėl kreipiuosi į žmogų, kuris buvo paminėtas ir kurį labai gerai pažįstu – į Lauryną Baškį, Thundertale atlikėją.
Laurynai Bašky, TaRuta savo pranešime padėkojo lietuviams draugams, kurie mat “padėjo susigaudyti situacijoje”. Tie minimi draugai esi pats, Stasys Taraila ir Robertas Semeniukas. Ir, anot TaRuta pranešimo, būtent jūs grupei iš Ukrainos išaiškinote, neva „festivalio organizatoriai palaiko net ir tarpininkavimo ryšį su šalimi agresore“!
Ar tu, su kuriuo bendraujame jau daugiau nei dešimtmetį, kartu dirbome prie festivalio ir kitų projektų, iš tiesų Ukrainos muzikantams pasakojai, neva aš ar festivalio organizatoriai palaikome kažkokius tarpininkavimo ryšius su rusija? Ar tu manai, kad aš galiu dirbti su rašistais?!
TaRuta koncertą jau organizuoja A.Tapinas, kuris žada pasirūpinti didesniu honoraru…
Su manimi siejamas verslas vienas pirmųjų atsisakė dirbti su rusijos įmonėmis, vos tik agresorė pradėjo karą Ukrainoje. Mūsų įmonės dabar finansuoja aktorių iš Ukrainos trupės darbą Lietuvoje, kad jie galėtų oriai kurti ir Lietuvoje papasakoti, ką Ukraina šiandien išgyvena! Ir festivalį skyrėme bendrystei su Ukraina, organizatoriai pakvietė ukrainiečių šeimas, atlikėjus į Naisius.
Negana to, dar po geros valandos matau, kad TaRuta koncertą jau organizuoja A.Tapinas, kuris dalinasi ir TaRuta žinute apie atsisakymą dalyvauti Naisių vasaroje ir žada pasirūpinti didesniu honoraru.
Naisių vasaros festivalis yra skirtas bendrystei su Ukraina. Itin apmaudu, kad vardan savanaudiškų kėslų kai kam neliko jokios gėdos skleisti absoliutų melą, taip siekiant pakenkti renginiui.
Kuo toliau, tuo labiau susidaro įspūdis, kad per pastaruosius metus ne tik kad grįžtam į sovietinį konclagerį, kur yra viena tiesa, vienas leninas… kita nuomonė yra draudžiama, bet ir kitaip galvojantys bei savo nuomonę sakantys yra naikinami visokiomis priemonėmis.
Festivalis vyksta. Organizatoriai užpildė muzikinę programą kitais atlikėjais. Laukiami visi!
P.S. Galvojau, kad man pačiam gali tekti dainuoti, bet ne visus atlikėjus pavyko įbauginti, tad festivalio scenoje pasirodys tik profesionalūs atlikėjai…
***
Jau nuo liepos 8 d. vakaro prasidėjo festivalis šeimai „Naisių vasara 2022“. Festivalis blaivus ir nemokamas. Kviečiame visus ne tik pasiklausyti puikių atlikėjų, bet ir įvertinti, kiek Naisiai pagražėjo per du metus, praėjusius nuo paskutinio festivalio.
Tikimės, kad pokyčiai Naisiuose jus maloniai nustebins. Šiais metais išpiltas asfaltas kelyje Meškuičiai-Naisiai, tad į Naisius dabar veda trys asfaltuoti keliai- nuo Šiaulių-Pakruojo, Šiaulių-Joniškio kelių, bei Pamūšio, Pakruojo rajone.
Šiaurės Italijoje gyventojai dėl klimato ekstremumų raginami taupyti vandenį, o Vokietijoje dėl Rusijos ekstremumų – taupyti energiją apskritai. Dėl Rusijos dujų tiekimo ypatumų Vokietijai jau trūksta šilumos ir elektros, o netrukus trūks dar labiau.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
Kiekvieną vakarą girdime Ukrainos prezidento V. Zelenskio pasisakymus apie padėtį jo šalyje, pasaulio įvykių vertinimus. Kai kas nuo sofos replikuoja: na kam taip aštriai, kam taip tiesmukai, galima buvo diplomatiškiau, ramiau, mandagiau?!..
