Organizacijos, specialistai bei 1000 Lietuvos piliečių prašo Lietuvos Respublikos Prezidentą derinti privalomo ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo ankstinimą su visuomene
Rugsėjo 9 d. organizacijos, specialistai bei 1000 Lietuvos piliečių išsiuntė kreipimąsi į LR Prezidentą dėl pasiūlymų, susijusių su privalomu ikimokykliniu ugdymu ir pradinio ugdymo ankstinimu, derinimo su visuomene.
Šių metų rugpjūčio 31 d. LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė šalies švietimo sistemos pokyčių viziją. Valstybės vadovas pasiūlė vieneriais metais ankstinti ikimokyklinį ir pradinį ugdymą bei nustatyti, kad ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas visiems Lietuvos piliečių vaikams. Dėl šio viešo pareiškimo grupė organizacijų, specialistų bei Lietuvos piliečių paskelbė viešą kreipimąsi.
Kreipimesi teigiama, kad nėra tyrimų, kurių išvados rodytų bendrą tendenciją, jog ikimokyklinis ugdymas nulemia geresnį akademinį ugdymąsi ir jo rezultatus. Negalime patvirtinti, kad tie vaikai, kurie lankė darželį, vėliau geriau mokosi, palyginus su tais, kurie nelankė. Yra šeimų, kurios linkusios ikimokyklinio amžiaus vaikus ugdyti šeimose, kai vienas iš sutuoktinių atsisako profesinės veiklos, karjeros, didesnių pajamų galimybės.
Tokio ugdymo metu vaikai gauna ne tik formalias žinias, reikalingas akademiniams pasiekimams, bet ir nuoširdžią meilę, rūpestį, individualų dėmesį bei, svarbiausia, psichologinį saugumą ir vertybinį pagrindą, grindžiamą šeimos pasaulėžiūra. Ugdymas namuose leidžia tėvams vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. garantuojamą teisę ir pareigą – nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Ankstyvas atskyrimas nuo motinos ir šeimos gali pakenkti vaiko raidai bei jo psichinei ir dvasinei gerovei viso gyvenimo perspektyvoje.
Ugdymo prievolė galiotų visiems vaikams, tačiau prievolės reikalingumas grindžiamas tuo, kad maždaug 4500 socialinę riziką patiriančiose šeimose augančių vaikų nelanko ikimokyklinės ugdymo įstaigos.
Daugelio šalių patirtys rodo, kad panašioje kaip Lietuvos švietimo sistemoje optimaliausias priešmokyklinio ugdymo startas būtų, kai vaikui sueina 6 metai, o pradinio ugdymo optimali pradžia – kai vaikui sueina 7 metai. Pavyzdžiui, Lenkijoje ugdymo ankstinimas buvo atšauktas. Ar verta vėl eksperimentuoti su Lietuvos vaikais, orientuojantis į kokybiškai kitokią Vakarų pasaulio ugdymo sistemą ir bandant ją atkartoti Lietuvoje?
Kurdami Švietimo tikslus atitinkančią mokyklą, galime sudaryti sąlygas ugdymo ankstinimui ir spec. poreikių vaikų gausesniam integravimui. Tačiau tai neturėtų būti prievolė, o tik galimybė, kaip valstybės pagalba tėvams atsakingai parinkti tinkamiausią kiekvienam vaikui ugdymą. Valstybė, vietoj naujų prievolių įvedinėjimo, turėtų stiprinti ir palaikyti šeimų, o ypač gausių šeimų, kūrimąsi, formuojant joms palankią valstybės politiką. Tai padėtų spręsti kur kas aktualesnes ir jau įsisenėjusias šalies demografines, socialines bei ekonomines problemas.
Viešą kreipimąsi LR Prezidentui pasirašė VšĮ „Laisvos visuomenės institutas“, Lietuvos tėvų forumas, Mokymosi šeimoje asociacija, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, Sąjunga “Vardan šeimos”, psichologė Ovidija Žaltauskienė, psichologė Ramunė Murauskienė bei 1000 Lietuvos piliečių.
