Artėjant gegužės 12-osios referendumui dėl dvigubos pilietybės viešojoje erdvėje vyksta aktyvios diskusijos, žodžių karai ir socialinių tinklų mūšiai. Kaip ir daugumoje gyvenimo situacijų, vieningos nuomonės nėra, bet tema labai aktuali, ypatingai mums – po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams, mums – Italijos lietuviams. Šis referendumas mus yra svarbus asmeniškai. Nuo jo priklauso, kaip perduosime savo identitetą dar tik augančiai kartai.
Norėdami plačiau pasigilinti į pilietiškumo temą lietingą balandžio 7-osios popietę Milano lietuviai susirinko į „Pilietiškumo forumą“. Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Gintarė Cvirkaitė atidarydama renginį skaitė Vaivos Rykštaitės straipsnį „Emigranto grįžimas į tėvynę“, kuris daugeliui priminė asmeninę situaciją, kai grįžęs į Lietuvą, kurią dar dažnai vadini „namais“, jautiesi dvilypiškai. Viena vertus, esi neapsakomai laimingas galiausiai būdamas su savais ir tarp savų, kita vertus – tu jau nebegyveni Lietuvoje, ir į tave netgi kartais žiūrima kaip į išdaviką. Tampi nei pakartas, nei paleistas.
Apžvelgti emigrantų dilemas bei pilietiškumo temą Milano lietuviams padėjo specialiai iš Lietuvos atvykęs politologas, žurnalistas, radijo laidų vedėjas, konferencijų moderatorius bei visuomenininkas Aurimas Perednis. Jis ne tik kalbėjo apie pilietiškumą, artėjantį referendumą, bet ir akcentavo, kad kievienas iš mūsų gali būti pokyčiu.
Norint kažką pakeisti, turime pradėti nuo savęs ir burtis į bendruomenes, nes būdami bendruomenėje – mes stipresni. Svarbiausia, pasak jo, vadovautis fenomenu „Tu gali“ ir nesėdėti rankų sudėjus.
Renginio dalyviai ne tik diskutavo grupėse, bet ir dalinosi asmeninėmis pilietiškumo istorijomis. Kai kurios iš jų netgi privertė susigraudinti. Kartais pilietiškumo pavyzdžių nereikia ieškoti toli, tereikia juos pastebėti mūsų kasdienybėje.
Italija – tai didelė šalis, o lietuviai – išsibarstę, tačiau Milano lietuvių bendruomenė buvo labai pagerbta net dviejų Italijos lietuvių bendruomenių pirmininkių dalyvavimu renginyje. Mus aplankė Elzė Di Meglio (Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė) ir Daiva Lapėnaitė (Sardinijos lietuvių bendruomenės pirmininkė). E. Di Meglio skaitė pranešimą apie bendruomenės stiprinimą ir skatino dalyvauti artėjančiame referendume bei rinkimuose, taip pat kvietė visus apsilankyti Romoje organizuojamuose renginiuose.
Kad renginys* būtų įvairesnis, nutarėme pasivaržyti tarpusavyje. Savo žinias apie Lietuvą Milano lietuviai (ir ne tik!) išbandė viktorinoje „Ką žinau apie Lietuvą“. Teko gerai pasukti galvas ir prisiminti mokykloje sukauptas žinias. Manote, kad net užsimerkę atsakytumėte visus klausimus apie Lietuvą? Bet ar tikrai? Kad galėtumėte geriau įsivaizduoti viktorinos sudėtingumą, tiesiog užduosiu vieną klausimą: ar žinote, kokia jauniausia lietuvių abėcėlės raidė? Nežinote?! Reiškia, reikėjo dalyvauti „Pilietiškumo forume“ ir būtumėte sužinoję!
Viktoriną parengė „Valstybinė lietuvių kalbos komisija“, vedė Viktorija Račkauskaitė, nugalėtojai buvo apdovanoti „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ įsteigtais prizais. Smalsu, kas nugalėjo? Daugiausiai apie Lietuvą žinojo Milano lietuvių bendruomenės narė, pedagogė Ina Jurevičiūtė.
„Pilietiškumo forumą“ rėmė „Užsienio reikalų ministerija“ ir „Globali Lietuva“, organizavo Milano lietuvių bendruomenės valdyba (Gintarė Cvirkaitė, Viktorija Račkauskaitė, Vilma Černikytė ir Vilma Slažinskaitė). Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šio renginio kūrimo ir įgyvendinimo, labai lauksime kituose renginiuose!
Vilma Slažinskaitė, Milano lietuvių bendruomenės valdybos narė
