Gegužės 8–11 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vienašališkas paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą. V. Putinas paragino Ukrainos pusę laikytis paliaubų, tačiau pažymėjo, kad pažeidimo atveju Rusijos kariuomenė imsis atsakomųjų veiksmų.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusija pasinaudojo ankstesnėmis paliaubomis, įskaitant neseniai paskelbtas „Velykų paliaubas”, kad perskirstytų pajėgas, rengtų puolimus ir suintensyvintų operacijas, ypač Zaporožėje ir kituose regionuose, kuriuose vyksta aktyvūs mūšiai.
Balandžio 28 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad nuo gegužės 8 d. iki gegužės 11 d. bus nutrauktas Rusijos karas su Ukraina. Šios datos sutampa su Rusijoje švenčiama Pergalės diena, skirta Antrojo pasaulinio karo pabaigos aštuoniasdešimtosioms metinėms paminėti.
V. Putinas paragino Ukrainos pusę taip pat laikytis paliaubų, tačiau pažymėjo, kad pažeidimo atveju Rusijos kariuomenė imsis atsakomųjų veiksmų.
Gegužės 3 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė V. Putino pasiūlymą dėl paliaubų, pavadindamas jį „teatrališku žaidimu” ir primygtinai reikalaudamas 30 dienų paliaubų.
Šios vienašališkos paliaubos panašios į neseniai Kremliaus paskelbtas „Velykų paliaubas” religinės šventės išvakarėse. Tačiau, pasak V. Zelenskio, Rusijos kariškiai nesilaikė savo pasiūlymų. V. Zelenskis pažymėjo, kad per vadinamąsias paliaubas buvo surengta beveik 3 000 atakų ir beveik 100 bandymų šturmuoti Ukrainos pozicijas.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko teigė, kad Rusijos kariškiai pasinaudojo „Velykų paliaubomis”, kad sukauptų rezervus ir pasiruoštų tęsti puolimą.
Tokius veiksmus A. Kovalenko palygino su Rusijos taktika per pirmąjį jos karo prieš Ukrainą etapą 2014–2021 m., kai Maskva naudojosi savotiškomis pauzėmis, kad perginkluotų ir atkurtų pajėgas tolesnei agresijai.
Tai patvirtino ir Ukrainos pietų gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas. Jis sakė, kad prisidengdami paliaubomis rusai sugebėjo dislokuoti papildomas pajėgas iš Krymo ir kad tikimasi suintensyvinti kovas Zaporožės srityje.
Tokią pačią nuomonę išreiškė ir Ukrainos atvirojo šaltinio žvalgybos grupė „DeepState”, komentuodama, kaip Rusija vis dar vykdė puolamąsias operacijas esant vadinamosioms „paliauboms”.
Kremlius gali siekti paliaubų dėl dviejų priežasčių. Pirma, šis geros valios gestas Pergalės dienos proga gali būti mėginimas apsaugoti iškilmes Maskvoje, kuriose, kaip tikimasi, pirmą kartą nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto invazijos pradžios dalyvaus tarptautiniai svečiai.
Tikėtina, kad V. Putinas baiminasi, kad nepasikartotų 2023 m. situacija, kai šventinio parado išvakarėse neatpažinti dronai tariamai atakavo vyriausybės pastatą Maskvos centre.
Antra, Rusijai gali prireikti pertraukos, kad galėtų tęsti puolimą prieš Ukrainą.
Apie tariamą Rusijos pasirengimą pavasario-vasaros puolimui V. Zelenskis pirmą kartą kalbėjo interviu Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro”. Jis sakė, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija planuoja puolimą Sumų ir Charkovo srityse.
Jis teigė, kad šis puolimas turėjo įvykti anksčiau, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos sužlugdė priešo planus, 2024 m. rugpjūtį pradėdamos savo operaciją Rusijos Kursko srityje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pažymėjo, kad Rusijos puolimas jau prasidėjo. Apie tai byloja smarkiai išaugęs Rusijos karių puolamųjų veiksmų skaičius, ypač Sumų ir Charkovo srityse. Nuo balandžio mėn. puolimas aktyvėja visose pagrindinėse ašyse padidėjo du kartus.
Rusijos kariuomenė gali panaudoti Sumų ir Charkovo sričių puolimą kaip karinę apgaulės operaciją, kad ištemptų Ukrainos pajėgas, o tikrąją puolimo ašį – Zaporožėje ir (arba) Donecko ir Luhansko srityse.
Pranešimai iš fronto linijos tai patvirtino. Ukrainos kariuomenė vis dažniau skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip kariai atremia masines Rusijos atakas. Taip pat daugėja sunaikintos rusų sunkiosios technikos.
Operatyvinės strateginės grupės „Chortyčia” duomenimis, nuo metų pradžios vien rytiniame sektoriuje Rusijos kariuomenė neteko 885 tankų. Po ilgos pertraukos rusai šiuose puolimo bandymuose panaudojo palyginti daug šarvuotosios technikos. Pauzė atsirado todėl, kad rusiškų šarvuočių skaičius sparčiai mažėja ir jie tampa deficitiniu ištekliumi. Išanalizavus atvirus duomenis apie nukentėjusias transporto priemones ir palydovines Rusijos saugojimo bazių, kurios yra beveik tuščios, nuotraukas, matyti, kad jų trūksta.
Dideli šarvuotosios technikos nuostoliai ir didelis fronto prisotinimas įvairiomis žvalgybinėmis ir smogiamosiomis bepilotėmis skraidyklėmis (UAV) lemia Rusijos taktikos pokyčius.
Vis dažniau naudojami pėstininkai ant motociklų ir bagių, nes jie gali užtikrinti greitą pajėgų dislokavimą prie Ukrainos pozicijų. Be to, greitiems ir manevringiems motociklams sunaikinti reikia daugiau šaudmenų, palyginti su palyginti lėtesnėmis šarvuotomis transporto priemonėmis. Tikimasi, kad artėjančioje vasaros-rudens kampanijoje motociklai bus dažniau naudojami atskirai arba kartu su šarvuotomis transporto priemonėmis.
Pasak Kostiantino Mašoveco, Ukrainos karinio eksperto iš analitinės grupės „Informacinis pasipriešinimas“, šiuo metu rusai Sumų srityje turi apie 65 000 apmokytų karių, iki 120 tankų, 480–625 šarvuotų kovos mašinų ir iki 1000 artilerijos vienetų, įskaitant haubicas ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS). Pasak A. Mašoveco, šios pajėgos gali vykdyti riboto masto puolamąją operaciją (10 kilometrų gylyje ir iki 30 kilometrų išilgai fronto), kad sukurtų atitinkamo ilgio vadinamąją buferinę zoną Ukrainos Sumų srities teritorijoje. Tačiau to nepakanka, kad būtų galima pralaužti įtvirtintas Ukrainos sienas, jau nekalbant apie tai, kad būtų galima sukelti didelę grėsmę ar užimti Sumų ir Charkovo miestus.
Kaip pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kai kurie mūšiai Sumų srityje jau prasidėjo. Jis sakė, kad nedidelės rusų grupės bando prasiveržti visureigiais (ATV), kad kuo greičiau prasiskverbtų gilyn į Ukrainos teritoriją, įsitvirtintų ir išplėstų kontrolės zoną su pastiprinimu.
Naujas puolimas Maskvai svarbus dėl kelių priežasčių. Kremlius visiškai nekontroliuoja Donecko ir Luhansko sričių, taip pat Zaporožės ir Chersono, nors Rusijos konstitucijoje jos įvardytos kaip Rusijos dalis.
Norėdama pademonstruoti tam tikrą sėkmę vidaus auditorijai, Maskva turi visiškai užvaldyti bent dalį šių regionų. Be to, pasak Zelenskio, visiškai užėmus šiuos regionus, rusai įgytų stipresnes derybines pozicijas.
Ukrainos gynybos žvalgybos duomenimis, Kremlius yra parengęs 15 tolesnių operacijų prieš Europą planų, tačiau prieš vykdydamas šias operacijas turi užbaigti karą prieš Ukrainą.
Rusijos valdžia siekia demonstruoti pajėgios supervalstybės įvaizdį, kad galėtų daryti įtaką Vakarų sprendimų priėmimo procesams. Kremlius siekia sustabdyti užsienio karinę pagalbą Ukrainai, sudaryti sąlygas Ukrainos kapituliacijai ir panaikinti Rusijai taikomas sankcijas. Maskvai taip pat svarbu palaikyti glaudžią partnerystę su sąjungininkais, tokiais kaip Iranas, Šiaurės Korėja ir Kinijos Liaudies Respublika. Be to, Rusija siekia, kad tarp Ukrainos tarptautinių partnerių trūktų vienybės ir jie nesiimtų ryžtingų veiksmų.
Riboto Europos karinio kontingento dislokavimas galėtų būti tinkamas atsakas kovojant su Šiaurės Korėja, tačiau jį kamuoja sąjungininkų prieštaravimai. Tai dar labiau skatina Rusiją veikti.
Rusija siekia daryti įtaką Ukrainos visuomenei, kad palaužtų pasipriešinimo valią, įskaitant mobilizacines pastangas, ir priversti oficialųjį Kijevą sutikti su „taika“ Rusijos sąlygomis. Tarp galimų priemonių tam užtikrinti yra kinetinių ir nekinetinių priemonių derinys. Pavyzdžiui, masiniai teroro oro antskrydžiai prieš civilius gyventojus, po kurių seka psichologinės operacijos, kaip neseniai įvyko Sumuose, Charkove ir Kijeve.
Rusija palaiko netrukdomą ginklų, šaudmenų ir karių tiekimą iš Rusijos sąjungininkų, įskaitant Šiaurės Korėją. Neseniai Rusijos pareigūnai pirmą kartą oficialiai pripažino Šiaurės Korėjos kariuomenės dalyvavimą kare prieš Ukrainą. Tikimasi, kad tolesnėse operacijose jų dalyvaus ir daugiau.
Maskva turės kovoti su neigiamomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis Rusijoje, jei vykstanti agresija bus sustabdyta. Šiuo metu Rusijos ekonomiką palaiko didelės biudžeto išlaidos gynybos pramonei, kuri faktiškai perjungta į karinį režimą. Išlaikyti didelę kariuomenę, kuri nekariauja, taip pat ekonomiškai netikslinga, o daugelio kovotojų sugrįžimas į visuomenę gali sukelti nusikalstamumo augimą ir net didelius socialinius neramumus.
Maskva siekia tęsti aktyvius puolamuosius veiksmus, nepaisydama neigiamų veiksnių ir Kremliaus tariamai demonstruojamo pasirengimo paliauboms. Tai būtina siekiant strateginio „operacijos” prieš Ukrainą tikslo ir ruošiant Rusijos ginkluotąsias pajėgas būsimiems kariniams išpuoliams prieš Europą.
Tikėtina, kad bet kokius galimus teritorinius laimėjimus Rusija panaudos savo derybinėms pozicijoms būsimose taikos derybose sustiprinti, taip pat spaudimui Ukrainos vyriausybei ir visuomenei daryti.
Tuo pat metu Rusijos kariuomenė susiduria su rimtomis ginklų ir karinės įrangos tiekimo problemomis, tačiau bando tai kompensuoti pritaikydama savo taktiką.
Esant dabartinėms aplinkybėms, karo veiksmų nutraukimas ir karo įšaldymas neatitinka Maskvos interesų.
Jurijus Lapajevas (YuriLapaiev), Euraisa Dayly Monitor
