Lietuvos Konstitucijos bendraautorė Zita Šličytė sulaukė ikiteisminio tyrimo už savo žodžius Seime, kad agresyvioji LGBT+ dalis siekia primesti savo gyvenimo būdą kaip normą, naudodama politinę ir teisinę prievartą, persekiodama kitaip galvojančius ir kalbančius asmenis.
Iš žiniasklaidos duomenų galima suprasti, kad skundas atplaukė iš Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininko Artūro Rudomanskio aplinkos.
Sovietų okupacijos laikais kiekvienas, prabilęs apie režimo represyvumą, būdavo teisiamas už santvarkos šmeižimą. Tuo įrodant, kad jo žodžiai – visiška tiesa.
Dabar pareiškėjai įrodinėja Z. Šličytės žodžių teisingumą. Pagal geriausias neomarksisto Herberto Markuzės (Herbert Marcuse) tradicijas tolerantiškasis jaunimas skatina toleranciją tik į vieną pusę, kitą pusę persekiodamas už bet kokią kritiškesnę mintį. Formuojasi nauja neliečiamųjų kasta, indiškai priešinga samprata.
Kai kurios asmenų grupės atsiduria už kritikos ribų. Apie jas – gerai arba nieko.
Tai – nei pirmas, nei paskutinis tokio persekiojimo atvejis. Ne taip seniai baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Pranas Valickas, prabilęs, jog tarp homoseksualų, be kita ko, pasitaiko ir vaikų tvirkintojų. Kurto Froindo (Kurt Freund) ir Robino Votsono (Robin Watson) tyrimas įrodė, kad santykis tarp „heteroseksualių“ ir homoseksualių pedofilų –1:11. Didesnis vaikų pažeidžiamumas homoseksualiose „šeimose“ nustatytas ir Marko Regneruso (Mark Regnerus) tyrime.
Už viešas akcijas už prigimtinę šeimą po teismus tampoma ir mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, atskleidusi homoseksualios pornografijos tinklą socialinėje platformoje „Facebook“. Pornografams – nieko, o štai mokytojai, be viso kito, bandyta pripaišyti ir neveiksnumą, įgrūdant ją į psichiatrijos ligoninę.
Vėl kartojasi senas, geras sovietinis požiūris: pažangiausiai ir geriausiai santvarkai gali priešintis tik bepročiai ir pamišėliai.
Regis, jau ne už kalnų laikas, kai ir tokia informacija, kad tam tikros ligos – nuo AIDS iki beždžionių raupų – visų pirma plito tarp homoseksualų, bus pripažinta homofobiška propaganda ir už ją bus baudžiama.
Nors dar ne taip seniai Lietuvos gėjų lyga, berods, reikalavo valstybės apmokamų prezervatyvų homoseksualams, nes kitaip – pasak jų – Lietuvą ištiksiantis masinis AIDS protrūkis.
Dabar už užuominas apie šias infekcijas vaivorykštinės Temidės kardas pakibo virš Seimo nario Petro Gražulio.
O po to ateis laikas ir Biblijai su Koranu. Judėjai, krikščionys ir musulmonai bus persekiojami už savo „homofobiškų“ tekstų citavimą ir vargas tiems, kurie prisimins tezę: Dievo reikia klausyti labiau, nei žmonių.
Liūdni pavyzdžiai Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje rodo, kad tai – jau įmanoma. Leftistinė valstybė save stato į Dievo vietą, kaip tai darė nacių ir bolševikų režimai.
Ji nustato žmonėms vertybes prieš jų pačių valią. O iki tol juos „nukenselins“ politiškai korektiški darbdaviai, kaip „Lidl“ prekybos centras „nukenselino“ buvusį Tautininkų sąjungos pirmininką Julių Panką.
Žinoma, būtų perspaudimas kiekvieną eilinį LGBT+ asmenį laikyti sąmokslo prieš žmoniją dalyviu. Daugelis jų nori tiesiog ramiai gyventi.
Nebūtina jiems pritarti, bet galima toleruoti. Kas kita – radikalai, kurie išties siekia diktato.
Norint jo išvengti tėra viena priemonė – aktyviai dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už bet kokią alternatyvią jėgą prieš dabartinę vaivorykštinę koaliciją.
Pasirinkimas – platus. Už dabartinius gali būti blogiau gal tik akivaizdi Rusijos penktoji kolona, bet susimildami pripažinkime: tai nėra rimta alternatyva. Negąsdinkime patys savęs, akcentuodami visiškus marginalus.
O kol kas aktyviai ginkime už teisybę persekiojamus savo bendrapiliečius. Kas kuo galime – straipsniais, laidomis, akcijomis.
Jei šiandien leftistai peržengs jų kūnus, ateis mūsų, kiekvieno iš mūsų eilė.
Raudonai žydra publika nesustos. Tai – totalitarinė ideologija, gimininga komunizmui ir nacizmui.
Vienas patenkintas jų reikalavimas iššauks aibę kitų. Kaip rašė Maiklas Sviftas (Michael Swift) garsiajame manifeste „Revoliucingieji gėjai“, jiems „per daug“ niekad nebus „gana“.
Sustabdykime šliaužiantį totalitarizmą, kol dar nėra per vėlu.
