Linas Karpavičius. Mes tiesiog buvome traukiami į užribį

Pagaliau visi pradeda kalbėti apie Valdą Bartkevičių, kurio veikla ir elgesys meta šešėlį visam Ukrainos rėmėjų ratui.

Daug žmonių nusisuko nuo paramos Ukrainai, kai šis žmogus atsirado ir palaipsniui pradėjo diskredituoti šią veiklą. Tai dar kartą parodo, kaip svarbu nepamesti galvos ir laiku identifikuoti užsikonspiravusius asmenis, kurie po gero reikalo širma gali diskredituoti bet kokį judėjimą.

Nenoriu pilti alyvos į ugnį, bet priminsiu, kad šis veikėjas buvo prisiklijavęs prie mūsų deglų eisenos, kurią organizavo jaunimas. Ši istorija gali būti pamoka abiem pusėms, kad suprasti, kaip mes esame vieni kitiems reikalingi.

Kaip šioje šviesoje neprisiminti Šarūno Jasiukevičiaus, kuris rėmė Bartkevičių. Mes tiesiog buvome traukiami į užribį.

Beje, pasirodo ta Vilma Fiokla Kiurė yra lietuviškos Antifos vadovė, kuri kažkada siūlė Gediminaičių stulpus pripažinti fašistiniu simboliu.

Kaip matome Laurynas Kasčiūnas, tik tapęs TS pirmininku, prasileido „įvartį“. Gaila, kad taip anksti buvo pastebėta. Galėjo dar paskandinti šiek tiek konservatorius.

Aš puikiai žinau, kad mūsų jaunimo tarpe yra daug šio veikėjo gerbėjų. O gal buvo. Bėda tame, kad jaunam žmogui nedaug reikia, kad vienas ar kitas apsimetėlis pelnytų jo palankumą. Jauno žmogaus gyvenimo patirtis yra labai trumpa ir dar ne tiek daug niekšų jis gyvenime sutiko.

Mums, vyresniems, juos lengviau atpažinti. Vyresnis žmogus yra kažkuo panašus į Vangą (ne kiekvienas). Dažnai sutinki žmogų, pabendrauji, paklausinėji, leidi jam išsipasakoti ir jau turi tam tikrą įsivaizdavimą apie jo gyvenimo prioritetus, moralinius orientyrus, vertybes. O tada jau sprendi ar tau su juo pakeliui.

Siūlau S. Malinausko pastabas.

Skirmantas Malinauskas:

Keliuose epizoduose minėjau Valdą Bartkevičių. Jei kas nežino, tai vyras nuotraukoje. Tada jis prisistatė kaip organizacijos „Nash Dom“ atstovas. Šalia jo stovi organizacijos vadovė Olga Karač, kurią Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) oficialiai pripažino rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbe.

Šalia Barkevičiaus tuo metu atsirado ir kita dama – Vilma Fiokla Kiurė. Ji viena iš lietuviškos „Antifa“ lyderių (JAV ši radikali kairės organizacija pripažinta teroristine), kuri viešai teigė, kad Gediminaičių stulpai „seniai tapo neonacių simboliu“ ir lygino juos su svastika.

Ši rinktinė kompanija vienu metu itin suaktyvėja, ima žinutėmis atakuoti politikus, pareigūnus, visuomenininkus, žurnalistus. Aš pats sulaukiu nuolatinio dėmesio iš tuo metu man visiškai nežinomo asmens.

Greitai prasideda viešos akcijos, kurios motyvuojamos teiginiu „nėra gerų rusų“, nors jos pačios daromos kartu su Lietuvoje gyvenančiais rusais.

Pats Bartkevičius – organizacijos, kurios vadovė dirba su rusų spectarnybomis, atstovas. Visi šie išpuoliai palankūs kremliui, nes persekiojama putino opozicija. Visi jie sulaukia kremlinės propagandos dėmesio.

Ypač plačiai kremliaus propaganda nušviečia Bartkevičiaus nuneštą fekalijų kibirą prie rusijos ambasados po teroristinio akto „Krokus“ centre. Bartkevičius patenka ir į Lietuvos žiniasklaidos akiratį, imamas vadinti visuomenininku, imamas kviesti į įvairius renginius (tiksliau, labai aktyviai prašosi ten būti pakviestas).

Po mūsų Bartkevičiaus taikiniais tapo visa eilė organizacijų, fondų, paramą Ukrainai renkančių asmenų, žinomų lietuvių. Nuolatiniai niekuo neišprovokuoti konfliktai, kuriuose jis pats pradeda.

Visą tekstą galima skaityti ČIA

 Bartkevičius prieš Mockų ir dar 11 istorijų

Eldoradas Butrimas:

Dalinuosi įrašu apie vieną Ukrainai paramą vežantį verslininką, kurio elgesys kiršina savanorių organizacijas ir platesnę visuomenę. Pirmos Kyjivui padedančios organizacijos įsisteigė prieš 11 metų, o dauguma prieš 3,5. Jų yra gal net pusšimtis, ir visos iki tol dirbo darniai. Prieš 1,5 metų su kitais savanoriais ten nuvykęs vyriškis X pamatė, kad iš kelionės įdėtos į Fcb nuotraukos susilaukia daug „laikų“, ir, kadangi svajojo apie politinę karjerą, nutarė pats vežti paramą ir tuo reklamuotis.

Išsiskirti nutarė keikdamas okupantus ir Kremliaus vadovus, o pamatęs, kad daliai internautų tai patinka, keikti ėmė ir Lietuvos politikus, prezidentą, kitus savanorius. Gyrėsi, kad toks agresyvumas patinka sekėjams ir didina aukojimus, kuriuos tačiau prašė pervesti ne vien mašinų pirkimui bei ir į asmeninę sąskaitą „kavai“. (Per pokalbius gyrėsi, kad per mėnesį surenka po keliasdešimt tūkstančių eurų, ir būna dienų, kai „kavai“ perveda daugiau nei mašinoms, nes žmonės gailisi dejavimų, jog yra žiauriai pavargęs).

Neteigiu, kad tai yra gudrus pasipelnytojas iš paramos vežimo, tačiau primenu, kad savanoriais yra laikomi asmenys, aukojantys savo laiką ir lėšas, o gaunantys atlygį yra įmonės darbuotojai.

Nesistebiu ir tuo, jog apie X susibūrė grupė fanatiškų sekėjų (nepaisant to, kad vadas viešai juos vadina „debilais“), kurie ne tik vyksta į „konvojus“, bet ir klusniai žemina jo sukritikuotus asmenis.