Lietuvių kalbai – gedulo varpai?

Irma JURKEVIČIŪTĖ

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatytos išimtys užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis.

Ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas jau daugiau nebebus svarstomas Seime.

Antradienį pratęstoje Seimo sesijoje parlamentarai po svarstymo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Tad beliko galutinė priėmimo stadija. Priėmus įstatymą, dokumentuose galėtų atsirasti „W”, „X”, „Q” raidės, tačiau nebūtų diakritinių ženklų.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų kreipimasis į Seimo narius

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo”, Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo I skirsnio 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad „Valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių kalba”. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tautos referendumu priimtos 1992 m. spalio 25 d., 14 straipsnyje taip pat teigiama, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba”.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu 1990 m. birželio 20 d. buvo sudaryta Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir įgaliota spręsti ne tik lietuvių kalbos kodifikavimo ir normų vartojimo, bet ir valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo klausimus.

1995 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Šis įstatymas 2012 m. kovo 15 d. pirmuoju įstatymu įrašytas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą, sudarytą iš devynių Lietuvos Respublikos įstatymų.

Įstatymais suteiktos apsaugos valstybinei kalbai pakanka, tačiau politine konjunktūra besivadovaujantys ir svetimiems interesams atstovaujantys Lietuvos politikai ne kartą buvo ėmęsi bandymų lietuvių kalbai suteikti nevalstybinės kalbos statusą. Iki šiol šiuos bandymus pavyko sustabdyti.

Dabar valstybinei lietuvių kalbai vėl iškilo pavojus. Lietuvos Respublikos Seime norima priimti lietuvių kalbos sistemą darkantį įstatymą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose (Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535 (2). Tai atvertų kelią ne tik įtraukti tris raides („w”, „x” ir „q”) į lietuvių kalbos abėcėlę, bet joje atsirasti apie 150 kitų lotynišku pagrindu sudarytų abėcėlių raidžių, svetimų mūsų kalbai. Tik tautinės savigarbos stoka ir lietuvių kalbos socialinio prestižo nepaisymas leidžia atsirasti tokiems svetimai galiai pataikaujančių įstatymų projektams.

Šis projektas stumiamas paneigiant referendumu priimtą Konstituciją, pažeidžiant konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą, nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimų (1999, 2009, 2014 m.) dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose. Ignoruojama beveik 70 tūkst. rinkimų teisę turinčių lietuvių kalbą ginančių Lietuvos piliečių nuomonė, pareikšta 2015 m., nes atmetamas jų parengtas ir Seimui įteiktas kompromisinis įstatymo projektas, paremtas Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Minėtame išaiškinime teigiama, kad oficialūs įrašai pase ir asmens tapatybės kortelėje daromi valstybine kalba, o paso kitų įrašų skyriuje ir asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje gali būti daromi įrašai lotyniško pagrindo abėcėlės raidėmis, jų neprilyginant įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

Pavardė nėra vien asmens nuosavybė. Ji yra kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Šiuo metu galiojanti asmenvardžių rašymo Lietuvos piliečių pasuose ir kituose oficialiuose valstybės dokumentuose tvarka atitinka tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos teisę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad yra būtina valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsauga. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje Nr. C-391/09 patvirtino, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia.

Kalbinių argumentų, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra. Bandymai įvesti naujas raides pažeistų lietuvių kalbos, kaip vienos iš seniausių pasaulio kalbų, savitumą, destabilizuotų lietuvių kalbos rašybos sistemą, pažeistų jos savitumą ir sutrikdytų jos vartojimo tradicijas.

Teisiškai tai reikštų konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos, kaip valstybinės, paneigimą. Šis kalbos statusas, nustatytas Tautos referendumu, negali būti pakeistas jokios Seimo daugumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei valdančiosios daugumos iniciatyva parengtame įstatymo projekte Nr. XIIIP- 535 (2) papildyti lietuvių kalbos raidyną kitų lotynišku pagrindu sudarytų abėcėlių raidėmis yra antikonstitucinė ir vertintina kaip Lietuvos interesų išdavystė. Būtina išsaugoti konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą, nes tai yra vienas iš pagrindinių Lietuvos valstybės suverenumo garantų. Lietuvių kalba yra svarbiausias Lietuvių Tautos tapatybės bruožas, todėl visomis išgalėmis privalome jį saugoti ir puoselėti.