Višegrado grupės šalys lieka nepalenkiamos: Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija ir toliau nesiruošia dalyvauti pabėgėlių padalijimo pagal Europos Sąjungos kvotas programoje. Tai pirmadienį Varšuvoje per susitikimą su kolegomis iš Beneliukso šalių patvirtino keturių valstybių premjerai.
Už tai, kad atsisakote priimti pabėgėlius jums nebus nutrauktas Europos Sąjungos finansavimas,- pasakė Europos Komisijos narys už energetiką atsakingas Giunteris Otingeris (Gunther Oettinger). Tai ilgametis finansavimas ir niekaip nesusijęs su šiuo metu vykstančia migracijos krize. Tačiau tai gali nutikti po 2020 -ųjų metų svarstant dėl ateities finansavimo perspektyvų.
Lenkiją ir Vengriją, kurios iki šiol nepriėmė nei vieno pabėgėlio, skubiai paragino tai padaryti Briuselyje už migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Dimitris Avramopulas.
Tuo tarpu Lenkijos premjerė Beata Szydlo pareiškė, nebijanti tokių komisijos pareiškimų. Surengta apklausa parodė, kad 2/3 lenkų nenori priimti migrantų iš ne Europos valstybių. Tik 20 procentų respondentų pasisakė už Afrikos ir Artimųjų Rytų „pabėgėlių“ priėmimą Lenkijoje. Apklausa patvirtino Lenkijos valdžios nuostatą nepriimti jokių „pabėgėlių“ .
Premjerė ketina Briuseliui pasiūlyti atlikti apklausą tarp migrantų, kurie pasisakytų, į kurią šalį jie norėtų keliauti, nes šiuo metu įgyvendinama relokacija pažeidžia prigimtines žmogaus teises – rašo Lenkijos laikraštis „Warszawska Gazeta“ . Lenkijos prezidentas Andrzej Duda teigia, kad Lenkija yra atvira visiems, kurie nori į ją atvykti, o ne tiems, kurie priverstinai deportuojami įgyvendinant „kažkieno planą“. Tokia apklausa Europos Komisijai parodytų, jog Lenkija ne vengia priimti pabėgėlius, o siekia priimti tik tuos, kurie savo valia nori atvykti į Lenkiją ir nori joje gyventi bei atitinka pabėgėlio statusą.
Neįsivaizduoju, kaip kažkas prieš savo valią gali būti atvežamas ir laikomas Lenkijoje,- sakė Lenkijos prezidentas.
Susiklosčiusioje situacijoje Europos Komisija nusprendė pradėti procedūras prieš minėtas tris valstybes, „siekiant užkirsti kelią pažeidimams”, – sakoma Europos Komisijos pranešime.
Europos Komisija oficialiu raštu praneša valstybei apie savo reikalavimus dėl normų pažeidimų. Jei į reikalavimus neatsižvelgiama, Komisija daro išvadas ir remdamasi jomis gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Dėl ES teisės normų nesilaikymo didžiausia galima bausmė – balsavimo teisės atėmimas ES Taryboje.
Vis dėlto Lenkija tvirtai pareiškė, kad pozicijos nepakeis ir gins savo teises teisme.
Katažina Končanina
Šaunuoliai lenkai jie tik dar katą įrodė kad jie yra ponai ir jiems niekas nenurodinės kaip gyventi o lietuviai kiekviena kartą įrodinė ja kad jie yra mužikai ant kelių šliaužiojo prieš Maskvą o dabar prieš Briuselį tik tiek kad mes ubagai mus gelbsti nuo migrantų [valkatu kuriuos reikės išlaikyti lyg tai savų mažai turim] antplūdžio