Seimo daugumos bei vyriausybės atstovai nevengia kalbėti apie tragišką Lietuvos demografinę situaciją, apibendrindami ją vienu skaičiumi – 1,7. Tai yra skaičius, rodantis kiek vaikų vidutiniškai per gyvenimą susilaukia šeima Lietuvoje. Puikiai suprantame, kad šis skaičius yra nepakankamas įveikti demografinę krizę.
Ir nors šios problemos iškėlimas į viešumą yra sveikintinas, dažnai yra pamirštama paminėti kitus, gerokai labiau įpareigojančius, statistinius duomenis. Pavyzdžiui: apklausos rodo, kad lietuviai idealiu atveju norėtų turėti net 2,26 vaiko ir šiais skaičiai gerokai lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau mūsų norai kontrastuoja su pačios valstybės veiksmais šeimos politikos srityje.
Pagal vaikų politikai skiriamą išlaidų dalį nuo BVP Lietuva, su 1,1%, yra priešpaskutinė Europos Sąjungoje. To nepakanka, kad iš esmės spręstume demografinę krizę.
Šiame naujienlaiškyje pristatau kartu su kolegomis įregistruotus įstatymų projektus, kurių tikslas paremti vaikus auginančias šeimas ir paskatinti apsisprendimą susilaukti daugiau vaikų.
Galima rinkti mokesčius ir dotuoti šeimas arbo galima pakelti MMA ir algas, kad tėvai galėtu auginti vaikus iš savo uždirbamos algos. Ar pasiųliai Seime kelti MMA tempu, kad algos pasivytu ES vidurkį?