Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Balandžio mėnesio apžvalga
Kovo mėnesio apžvalgą galite rasti čia https://www.facebook.com/share/1AFDESEMUZ/
Tinginiams – trumpas apibendrinimas:
JAV ir Ukrainos susitarimas dėl išteklių bei nepavykusios rusijos pastangos primesti savo darbotvarkę viena vertus nuteikia optimistiškai. Tačiau JAV veiksmai ir retorika dėl karinės paramos formos Ukrainai (eksportas vs parama) bei teiginiai apie Amerikos pasitraukimą iš derybų proceso įneša neaiškumo dėl tolimesnės taikos proceso perspektyvos (kuri ir taip buvo labai miglota).
Ukrainos politinė-karinė vadovybė tęsia žingsnius sprendžiant vadovavimo ir valdymo (korpusų kūrimas) bei rezervų telkimo (programa „Kontrakt 18–24“) problemas.
Agresoriaus nuostoliai eilėje kategorijų mažėjo, tačiau tai gali būti susiję su natūraliu dinamikos bangavimu (gyvosios jėgos nuostoliai), siekiu kompensuoti netektis kitais pajėgumais (šarvuota technika vs nešarvuota technika), bei dėl sėkmingo ukrainiečių darbo ankstesniais mėnesiais sumenkusio taikinių skaičiaus bei rusų taikytų apsaugos priemonių (MLRS ir oro gynyba).
Ukrainos ir rusijos pajėgos tęsė smūgius priešininkų užnugaryje. Ukrainiečiai sėkmingai smūgiavo agresoriaus karinei infrastruktūrai (smūgiai raketų brigadoms, 51-am šaudmenų sandėliui, Shahed gamyklai, šviesolaidžio gamyklai ir kt.). Agresoriaus pajėgos intensyvino smūgius raketomis ir KAB‘ais, o sumenkę smūgiai Shahed dronais tikėtina susiję su logistinėmis rusų problemomis pristatant naujas dronų partijas pajėgoms.
Nors agresorius išlaikė bendrą persvarą pajėgomis ir resursais Pokrovsk – Konstyantinopil sektoriuje, tačiau dėl nuolat atakuojamų tiekimo ir rotacijos kelių bei rezervų trūkumo, rusijos pajėgų puolimo dinamika neleido susikurti sąlygų Pokrovsko miesto šturmui. Kita vertus, rusų taktinių sėkmių Konstyantinopilio sektoriuje visuma gali sukurti sąlygas agresoriui intensyvinti operacijas Pokrovsko ruože, bei siekti perkelti operacijas į Dnepropetrovsko sritį. Tuo pačiu taktinė agresoriaus sėkmė vakariniame Toretsko flange didina grėsmę Konstyantinivka. Agresoriaus pastangos Luhansko kryptyje indikuoja, kad jis siekia intensyvinti pasirengimus perimti kairįjį Oskilo upės krantą ar atakuoti link Lymano, taip perspektyvoje grasinant Slovyanskui ir Izuymui.
Detaliau čia:
Tarptautinis frontas.
Balandžio mėnesį tarptautinis frontas priminė amerikietiškus kalnelius. Nuo pat mėnesio pradžios jautėsi JAV prezidento administracijos frustracija bandant pasiekti greitus rezultatus užbaigiant rusijos-Ukrainos karą diplomatiniu keliu. Pradžioje atrodė, kad niekas nesikeis – D. Trumpas toliau labiau spaus mažesnį darybų dalyvį, t. y. Ukrainą, taip bandydamas pasiekti greitą rezultatą. To geriausias pavyzdys – į viešumą nutekėjusios žinios, kad amerikiečiai gali pripažinti Krymą rusijai ir viešas amerikiečių valdžios atstovų susierzinimas, kad Ukraina nesirengia pritarti tokiai JAV pozicijai.
Tiesa, po rusų teroristinių smūgių Kryvyi Rih, Verbų sekmadienį Sumy ir tariamų Velykinių paliaubų, JAV Baltieji rūmai ėmė demonstruoti nepasitenkinimą rusų veiksmais. Po asmeninių pokalbių su V. Zelenskiu popiežiaus laidotuvių metu, atrodo D.Trumpas pakeitė (ar pakoregavo) savo poziciją. Ilgai netrukus buvo pasirašytas JAV ir Ukrainos susitarimas dėl išteklių.
Kita vertus, situacija nėra labai aiški. Vašingtonas rengiasi atnaujinti karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, kuris yra susitarimo dėl išteklių dalis. Tiesa, paskelbtas 50 mln. JAV dolerių vertės eksporto, o ne karinės pagalbos paketas kelia klausimą – ar ilgalaikėje perspektyvoje tai bus karinė pagalba, ar eksportas, už kurį ukrainiečiai turės mokėti. O gal tai tik žodžių žaismas, kuriuo D. Trumpo administracija bando pridengti ankstesnius savo teiginius, kad Ukrainai daugiau nemokės nei dolerio? Ką reiškia JD Vence teiginys, kad JAV pasitraukia iš derybų proceso? Ar tai reiškia, kad gavusi minimumą (susitarimas dėl išteklių) JAV administracija neperspektyviose derybose „nebedegins“ ir taip krentančių D. Trumpo reitingų? Ar minėtas susitarimas turėtų signalizuoti rusijai, kieno pusėje atsistojo Vašingtonas, ir neva to turėtų pakakti taikai pasiekti? Klausimų daugiau nei atsakymų.
Svarbu paminėti, kad lyginant su kovo mėnesiu, pasikeitė kremliaus veiksmai diplomatiniame fronte. Praėjusį mėnesį v. putinas pasiūlė Ukrainos valdymą perduoti Jungtinėms tautoms, tarsi suponuodamas, kad rusija jau pasiekė pergalę. Šį mėnesį tokių keistų „nugalėtojo“ kliedesių nebematyti. Matydama stringančias derybas, rusija pabandė užsidėti „taikos balandžio“ kaukę. Siūlė Velykines bei „pergalės prieš fOšyzmą“ paliaubas. Tačiau kaip įprasta patys sulaužė pirmas, o antromis nei Ukrainoje, nei, panašu, Vakaruose tikėjimo nėra.
Kovinio potencialo dinamika.
Vadovavimas ir valdymas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų korpusų formavimas įsibėgėja. Svarbu, kad korpusų vadai ir karininkai dalyvauja Generalinio štabo organizuojamuose kursuose. Jų metu išgryninamos pajėgų valdymo, rezervų formavimo, kovinės paramos ir kitos detalės bei sąveika su aukštesniais štabais. Tuo pačiu per balandį pasirodė daugiau detalių apie pačius korpusus. Daugiausia detalių apie Nacionalinės gvardijos ir Oro – desanto pajėgų korpusų sudėtį. Kol kas jie labiau primena pėstininkų brigadų rinkinius (korpuse penkios tokios brigados). Tačiau pasirodžiusi informacija apie vienam iš Oro desanto pajėgų korpusų priskirtą artilerijos brigadą leidžia viltis, kad aplink pėstininkų brigadų branduolį bus suformuoti ir įgalintojai – korpuso vado tiesioginiame pavaldume esantys artilerijos, dronų, logistikos, žvalgybos, inžinerijos pajėgumai.
Rezervai. Programa „Kontrakt 18–24“ išsiplėtė jau iki 24 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadų (kovo mėnesį buvo 16). Šios programos esmė – finansine, socialine ir karjeros paskata į ginkluotąsias pajėgas pritraukti jaunus ir motyvuotus karius. Ši programa padės ne tik vienetus užpildyti motyvuotais kariais, bet ir yra svarbus žingsnis unifikuojant rekrūtavimo sistemą, kuri anksčiau neretai priklausė nuo kiekvienos brigados atskiro veikimo. Programoje dalyvaujančių brigadų skaičiaus augimas rodo, kad šis pasirinktas kelias yra efektyvus.
Manevras (žr. priedą Nr. 1)
Šį mėnesį agresoriaus gyvosios jėgos nuostoliai sumažėjo. Jei kovo mėnesį jie siekė 41 160, tai balandį – 36 260. Kažkuriame dalimi prie šių skaičių prisidėjo mažesni rusų nuostoliai per Velykas, tačiau kiek mažesnė rusų nuostolių dinamika buvo ir viso mėnesio metu. Tiesa, jie nėra kardinaliai mažesni, tad vertinti tai, kaip kažkokio ženklaus pokyčio negalime. Antai vasario mėnesį rusai nukautais ir sužeistais neteko 34 920.
Taip pat sumažėjo agresoriaus šarvuotos technikos nuostoliai. Tenka konstatuoti, kad jie sistemiškai mažėja jau trečias mėnuo. Vasarį sunaikinta/pažeista 906 šarvuotos technikos vienetų, kovą – 879, o balandį – 731. Tai labai aiškiai koreliuoja su ir toliau ženkliai augančiais agresoriaus nešarvuotos technikos nuostoliais. Jei vasario mėnesį rusai neteko 3446 nešarvuotos technikos vienetų, kovą – 3545, tai balandį – net 4 104. Praeitą mėnesį gana rezervuotai vertinome galimybę, kad šioje srityje rusai gali žengti Shahedų pramintu keliu, kai brangios raketos taupomos ir kaupiamos, o pigiai pagaminamų Shahedų smūgiai tik intensyvėja. Skaičiai rodytų, kad visgi negalime atmesti, kad rusai priėmė panašų sprendimą šarvuotos technikos srityje eiti šiuo keliu. Tačiau čia yra kitas niuansas – nešarvuotos technikos parkas rusijoje labai ribotas, sparčiai senka ir yra užpildomas visokiais „Mad Max“ stiliaus žiguliukais. Didelė dalis nešarvuotos ir civilinės technikos, kuri užima šarvuotos technikos vietą kontaktinėje linijoje, perkama už rusijos gyventojų suaukotus pinigus ir pristatoma savanorių (tų pačių, kuriuos „reikėtų atskirti nuo kremliaus režimo, jie prieš karą ir yra labai geros dūšios žmonės“). Karinės pramonės indėlis čia gana ribotas. Koks rusijos potencialas pramoniniu mastu išvystyti pigios nešarvuotos technikos gamybą frontui – sunku pasakyti. Ypač, kai tokią techniką reikalinga specialiai paruošti (EW, tinklai nuo dronų, važiuoklė etc.). Kol kas neatrodo, kad rusijos karinė pramonė žengtų plačius žingsnius šiuo keliu. Jeigu turite kokios informacijos šia tema, būtume labai dėkingi už pasidalinimą.
Ugnis:
Kontaktinė linija ir artimas užnugaris. Padėtį galima įvertinti analizuojant agresoriaus artilerijos ir oro gynybos sistemų nuostolius. (žr. priedą Nr. 2). Vertinant bendrai, agresoriaus nuostoliai šioje srityje taip pat sumažėjo.
Sumažėjo ukrainiečių efektyvumas naikinant agresoriaus netiesioginės ugnies sistemas, tačiau tai nėra drastiškas sumažėjimas. Analogiją galima išvesti su rusų gyvosios jėgos nuostolių dinamika (t. y. natūralus bangavimas). Per vasarį viso ukrainiečiai sunaikino 1412 artilerijos sistemų ir minosvaidžių, kovą – jau 1687, o balandį 1580. Tiesa, kiek neramina efektyvumas naikinant rusų MLRS. Nuo sausio fiksuotas spartus efektyvumo didėjimas (sausį 10, vasarį – 35, kovą – 43), tačiau balandį jis ženkliai krito – sunaikinti 29 MLRS vienetai. Tačiau neatmestina, kad tai ne tiek ukrainiečių kaltė, kiek jų efektyvumo įrodymas. MLRS vis labiau tampa reta ginkluotės sistema, ją sunkiau pakeisti nei minosvaidį ar net artilerijos sistemą. Pagal struktūrą vienetuose yra gerokai mažiau nei haubicų. Tad neatmestina, kad per pastaruosius du mėnesius ženkliai išaugę nuostoliai praretino rusų MLRS pajėgumus, kuriuos pakeisti ne taip lengva, tad ir taikinių ukrainiečiams mažiau. Be to tikėtina, atsižvelgdami į patiriamus nuostolius rusai ima labiau saugoti šį pajėgumą (maskavimas, perdislokavimas etc.)
Taip pat sumažėjo rusų oro gynybos nuostoliai. Ukrainiečiai per sausį sunaikino 18 tokių sistemų, vasarį – 37, kovo mėnesį – 35, o balandį – 25. Tačiau tikėtina situacija ir priežastys labai panašios kaip ir MLRS atveju.
Deep strike vs. oro gynyba. Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad anksčiau vertintas Ukrainos smūgių vertinimas pagal regionus nėra objektyvus, kadangi trūksta aiškios informacijos. Gana sunku susidaryti tikslų vaizdą iš rusų pateikiamų duomenų tik apie numuštus dronus bei ukrainiečių pranešimų tik apie sėkmingus smūgius. Neretai nemaža dalis smūgių lieka „pilkojo zonoje“, kas iškreipia bendrą vertinimą. Todėl šio vertinimo atsisakysime.
Kalbant apie Ukrainos „deep strike“ dinamiką ji išliko aukšta. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ukrainiečiai sugeba ne tik veikti pagal planą, bet ir reaguoti į besikeičiančią situaciją. Antai po teroristinio rusų smūgio Sumy Verbų sekmadienį, Ukrainos pajėgos surengė visą eilę smūgių šiame nusikaltime dalyvavusioms dviem rusų raketų brigadoms (448-oji ir 112-oji). Taip pat ukrainiečiai toliau atakavo taikinius rusijos gynybos gilumoje, pvz. atakuoti 51-as rusijos Generalinio štabo artilerijos šaudmenų sandėlis ir šaudmenų dalių gamykla Vladimir srityje, Shahedų gamyklai Tatarstane, FPV dronų gamybai kritiškai svarbi švieslolaidžio gamykla.
Agresorius toliau prioritetą teikė smūgiams Ukrainos civilinei ir energetinei infrastruktūrai, taip pat atakuoti prie Dniepro upės esantys ukrainiečių logistiniai mazgai bei Odesa jūrų uostas. Smūgių dinamika ir ukrainiečių oro gynybos efektyvumas atvaizduotas priede Nr. 3.
Smūgių raketomis intensyvumas toliau auga (vasarį – 56, kovą – 87, balandį – 126). Dažnėja didesni nei 10 raketų per naktį smūgiai, kas rodo, jog rusai pradėjo naudoti per keletą mėnesių prikauptas raketas. Įdomu, kad šį mėnesį sumažėjo smūgiai Shahed dronais. Antai kovo mėnesį smūgiuota 4 044 dronais ir dronais-masalais, vasario mėnesį 3933, o balandžio mėnesį – 2 646. Vargu ar tai susiję su problemomis gamybos srityje. Labiau tikėtina, kad tai labiau logistinės problemos – privežimas iš gamyklos nespėja kompensuoti dronų panaudojimo tempo. Panašią rusų problemą fiksavome prieš keletą mėnesių KAB‘ų panaudojimo srityje.
Žvelgiant į Ukrainos priešraketinės gynybos efektyvumą, tai viešų šaltinių duomenimis ukrainiečių priešraketinė gynyba veikia efektyviau. Kovo mėnesį numušta 43 proc. dronų, o balandį – 52 proc. Tiesa, tai gali būti susiję su tuo, kad didėjant raketų smūgių skaičiams, plečiasi ir naudojamų raketų nomenklatūra. Jei atakuodama retai rusija nemaža dalimi remiasi sunkiai ukrainiečiams numušamomis balistinėmis raketomis, tai didesnių smūgių metu agresorius priverstas įtraukti ir kitas, lengviau numušamas raketas (pvz. Kh101, Kh59, „Kalibr“). Tai tikėtina ir padidina ukrainiečių oro gynybos rezultatyvumą. Tuo tarpu dronų numušimo efektyvumas toliau mažėja – praėjo 9,7 proc. rusų dronų (vasario mėnesį taikinius pasiekė vos 2,7 proc. dronų, kovą – 9,7 proc., tai balandį – 15 proc. Kaip ir praėjusį mėnesį, galima konstatuoti, kad tikėtina šį pokytį įtakojo pasikeitusi agresoriaus smūgių taktika. Dabar rusai miestus pradėjo atakuoti didesniais, keliasdešimties dronų spiečiais, o ne mažesnėmis grupelėmis siekiant paveikti didesnes teritorijas. Todėl šiuos spiečius tapo sunkiau numušti, kas prisidėjo prie oro gynybos efektyvumo sumažėjimo. Taip pat rusams patobulinus dronus – masalus „Gerbera“ ir pridėjus kovinį užtaisą, padidėjo ir žalą galinčių padaryti dronų nomenklatūra.
KAB‘ų panaudojimas ir toliau sistemingai auga. Jei vasarį smūgiuota 3516 sklendžiančiomis bombomis, kovą – 4 311, tai balandį – net 5 272. Ukrainiečiai ir toliau šioje srityje nelabai turi priešnuodžių – per balandį nenumuštas nei vienas rusų orlaivis, o „ilgų rankų“ sistemingai atakuoti rusų karinius oro uostus ukrainiečiams labai trūksta. Beje, fronte pasirodė rusų atakos dronai „Chernika-2“, veikiantys 80 km atstumu. Jų kovinė dalis yra nedidelė, tačiau civilių terorizavimui užteks. Taip pat rusai pradėjo naudoti reaktyviniais varikliais varomus dronus, kurie gali pasiekti taikinius iki 150 km atstumu. Tad neatmestina, kad taip rusai nukraus dalį krūvio nuo KAB‘ų, gali pradėti juos naudoti didesniais kiekiais prieš vieną taikinį (pvz. siekiant pralaužti ukrainiečių gynybą).
Situacija fronte
Geresniam įsivaizdavimui siūlome naudoti DeepState žemėlapį
https://deepstatemap.live/en%22#10/48.1129329/37.0156860
Pagrindinių pastangų kryptis.
Nors agresorius išlaikė bendrą persvarą pajėgomis ir resursais Pokrovsk – Konstyantinopil sektoriuje, tačiau dėl nuolat atakuojamų tiekimo ir rotacijos kelių, rusijos pajėgų puolimo dinamika jau kelintą mėnesį neleido susikurti sąlygų Pokrovsk miesto šturmui:
Pietvakarinio pleišto smaigalyje situacija per balandžio mėnesį iš esmės liko nepakitusi. Rusai bando išplėsti pleištą, tačiau ukrainiečiai kontratakomis ir atakuodami agresoriaus tiekimo linijas šį rusų judėjimą sustabdydavo.
Atsižvelgiant į tai, rusai ir toliau bandė šią situaciją pakeisti intensyvindamas atakas pietiniame pleišto ruože (Nadezhdynka-Zaporizhia) bei Konstyantinopil ruože. Taip agresorius bandė įgalinti platesnį kelių tinklą bei susikurti sąlygas apeiti pietvakarinio flango pleištą. Rusams pavyko pasigerinti situaciją šiuose ruožuose. Yra grėsmė, kad juos sujungus agresorius susikurs tvarų placdarmą ne tik apeiti Pokrovsk, bet ir tęsti operacijas į Dnepropetrovsko sritį.
Rusų kairysis flangas. Po Velyka Novosylka užėmimo, keletą mėnesių agresoriaus operacijos palei upę Mokry Yali strigo, o balandžio mėnesį įgavo lokalų pobūdį.
Rusų dešinysis flangas. Agresoriaus pastangos iš pietų (Toretsk) ir vakarų (Tarasivka) priartėti prie Konstyantinivka ėmė duoti rezultatus. Agresorius ėmė periminėti svarbias aukštumas palei kelią Donetsk-Konstyantinivka, įsitvirtino Sukha Balka. Taip pat agresoriui pavyko pasigerinti padėtį Tarasivka, čia mūšių tempas mėnesio pabaigoje augo.
Remiančių pastangų kryptys:
Luhansk kryptyje agresorius intensyvina pastangas susikurti sąlygas perimti Oskil upės rytinį krantą, taip perspektyvoje grasinant Slovyansk ir Izuym. Įtempčiausia padėtis buvo Lyman sektoriuje. agresorius intensyvino operacijas abiejuose Zherebec upės krantuose. Jam pavyko išplėsti pleištą vakariniame krante (Nove – Katerynivka – Novomykhailivka), taip siekiant ženkliai išplėsti placdarmą, kuris leistų pradėti pasirengimą puolimo operacijai link Lyman ar link Borova.
Kitose kryptyse ir sektoriuose dominavo mažesnio intensyvumo mūšiai.
