Jonas Grigas. Kompiuteris gali numatyti mirties laiką
Kai Covid-19 pirmąjį kartą smogė Europai, daktarai nežinojo, kaip ši nauja liga paveiks žmones ir kaip juos reiks gydyti. „The Telegraph“ kovo 16 d. rašė, kad siekdami gydytojams padėti, Kopenhagos universiteto kompiuterių mokslininkai sukūrė mašiną, kuri gali 90 procentų tikslumu numatyti, kada Covid pacientai gali nuo šios ligos mirti.
Tyrėjai panaudojo 4 000 danų Covid pacientų duomenis, tokius kaip amžius, lytis, kūno svoris, laboratorinių tyrimų rezultatus, pagrindinius organizmo būklės rodiklius, plaučių rentgeno tyrimus, receptus, konsultacijas ir kitus.
Su šia informacija algoritmas buvo išmokytas nustatyti, kokie rizikos faktoriai lemia Covid ligonių mirtį. Dirbtinis intelektas 90 proc. tikslumu galėjo nustatyti, ar dar neužsikrėtęs Covid-19 asmuo mirs ar ne, jeigu užsikrėstų. Panašius algoritmus sukūrė ir Kinijos mokslininkai.
Praeitą mėnesį JAV tyrėjai taip pat sukūrė algoritmą, kuris nustato mirtingumą metų bėgyje, naudodamasis širdies ir kraujagyslių echo-kardiogramų vaizdais. Algoritmai gali numatyti, kas gali mirti ir rodo gydytojams, kokių reikia imtis priemonių, kol dar ne vėlu.
Berlyno „Charité“ dirbtinio intelekto medicinos laboratorijos vadovas Dietmar Frey sako, kad žmonės supranta, kaip diabeto rizika koreliuoja su sukraus vartojimu, bet dirbtinis intelektas gali dar nustatyti amžiaus, gyvenamosios vietos, profesijos ir kitų sąlygų įtaką, kurių žmonės negali įžvelgti. Tik dirbtinis intelektas gali aptikti šias paslėptas koreliacijas, sako Dietmar Frey.
„Netolimoje ateityje šią diagnostiką ir daugelio ligų gydymą galėsime pritaikyti asmeniniams poreikiams. Bet ši danų technologija dar nenaudojama individualių pacientų gydymui,“ – sakė vienas jos kūrėjų Mads Nielsen. Ir taip yra tik todėl, kad tie algoritmai medikams yra nesuprantamos „juodosios dėžės,“ kuriomis jie nedrįsta remtis.
Dažnai net jas sukūrę mokslininkai nežino, kaip jos veikia. Bet ar daugelis žino, kaip veikia išmanioji televizija, išmanieji telefonai ar savivaldžiai automobiliai, nors jais naudojamės. Kai kurie nežino, net kodėl kasdien šviečia jų namuose elektros lemputės?
Algoritmai turi įgyti daktarų ir ligonių pasitikėjimą, nes Kopenhagos universitetas siekia pritaikyti technologiją ir kitose medicinos srityse, pavyzdžiui, numatyti, kuriems ligoniams gresia komplikacijos po operacijų.
Nielsen teisingai pastebi, kad „mes kasdien naudojamės technologijomis, kurių nesuprantame ir nežinome, kaip jos veikia, bet džiaugiamės, kad jos veikia. Kai technologija naudojama ilgai, žmonės ja pasitiki. Jei technologijos negalime paaiškinti, tai turime tvirtai įrodyti, kad ji tarnauja žmogui.“
Neužilgo dirbtinio intelekto mašinas naudos ir gydytojai, nors ir nežinos, kaip jos veikia. Naudos mūsų labui.
Jo… būtų gerai, jei tai iš tiesų būtų sukurta ir naudojama žmonių gerovei. Bet, kaip dažniausiai nutinka, mokslas kuria lygtai žmogaus gerovei, bet tik pradžioje, o toliau tuoj pat tą idėją pasigauna visokie sorošiniai ir tuoj suranda kaip perkonstruoti ir panaudoti … prieš patį žmogų, deja.
Visa tai labai gerai.Praktinės naudos iš to nedaug, Dabar reikia sugalvoti kaip išsaugoti Grenlandijos ledynus kad nekiltų Pasaulinio vandenyno lygis. Gal galima nubarstyti tuos ledynus organinėmis granulėmis, kurios atspindėtų šviesą. Gal reikia iškasti Afrikoje, ir kituose retai apgyvendintose vietovėse ežėrus kuriuose būtų galima saugoti vandens perteklių. Juk vanduo, apsėmęs pakrančių miestus labai užsiterš, vandenynai bus užnuodyti. Mielas Jonai, Tavo protas galingai veikia, generuok pasiūlymus.
Labai įdomu…Tiesiog sunku suvokti, kiek mokslas pažengė pirmyn…Ačiū gerb. J.Grigui už tokią įdomią informaciją… Tik sėkmės reikia palinkėti.