Jonas Grigas. 10 pasaulį pakeitusių atradimų

Pasaulis sparčiai keičiasi. Tą kaitą jau pastebi net vienos kartos žmonės. Dar graikų filosofas Heraklitas teigė, kad kaita yra būtina mūsų gyvenimui. Bet ne Prezidento rinkimai keičia pasaulį.

Kai kurie pokyčiai yra kuriami gamtos, kiti atsirado dėl mokslinių atradimų. Ugnies naudojimas metalų formavimui ginklams ir statybinėms medžiagoms pastūmėjo mūsų protėvius į civilizaciją. Bet pažvelkime į dešimt atradimų, labiausiai pakeitusių pasaulį.

Judanti Žemė

Nors dabar žinome, kad Žemė sukasi 0,46 km/s greičiu aplink ašį, 29,8 km/s greičiu aplink Saulę ir 230 km/s greičiu aplink Paukščių taką, anksčiau tai žmonėms buvo nesuprantama. Žemės sukimasis aplink savo ašį atsakingas už dienos ir nakties ciklą, sukimasis aplink Saulę lemia metų laikų kaitą, o aplink Paukščių taką – klimato kaitą.

Senovės graikų astronomas Aristarchas vienas pirmųjų suprato, kad Žemė skrieja aplink Saulę. Anksčiau manyta, kad Žemė yra Visatos centras, o žvaigždės ir Saulė sukasi aplink Žemę. N. Kopernikas 1543 m. knygoje „Apie dangaus sferų revoliucijas“ pakeitė Ptolemajo nejudančios Žemės teoriją. G. Galilėjus 1610 m. įrodė ją teleskopiniais stebėjimais. Vokiečių matematikas J. Kepleris suformulavo planetų orbitų aplink Saulę dėsnius. Mes nejaučiame Žemės judėjimo pastoviu greičiu, bet jei jis pakistų, mes tai pajustume.

Elektra

Senovės graikų filosofas Talis iš Mileto 600 m. pr. Kr. pirmasis pastebėjo statinę elektrą, trinant gintarą į kailį. Britų gydytojas W. Gilbertas sukūrė žodį „elektrinis“, kilusį iš graikiško žodžio gintaras. Gilbertas pirmasis pavartojo terminus elektrinė jėga, elektrinė trauka, magnetinis polius. Jis iškėlė hipotezę, kad pati Žemė yra magnetas. 1800 m. italų fizikas A. Volta sukūrė pirmąją elektros bateriją. Šiandien gyvenimas be elektros neįsivaizduojamas.

Gravitacija

I. Niutonas būdamas vos 23 metų ir pamatęs, kaip obuolys krenta nuo medžio, suprato gravitaciją. Ji paaiškino viską nuo krepšinio kamuolio trajektorijos iki Žemės orbitos aplink Saulę. 1687 m. Niutonas knygoje „Principia“ paaiškino visuotinės gravitacijos dėsnius. Jo darbai padėjo pagrindą šiuolaikinei fizikai. 1915 metais Einšteinas bendrojo reliatyvumo teorijoje gravitaciją apibrėžė kaip erdvėlaikio kreivumą, kurį sukelia masė ir energija. Masyvūs objektai iškraipo erdvės ir laiko audinį, panašiai kaip sunkus rutulys iškraipo batutą. Kiti objektai juda išilgai šio iškraipymo sukurtų erdvėlaikio kreivių. Niutono ir Einšteino teorijos turėjo toli siekiančių pasekmių mokslui ir technologijoms.

Didžiojo sprogimo teorija

Ji teigia, kad maždaug prieš 13,8 milijardo metų visa Visatos medžiaga buvo sutelkta į mažą tašką. Po to ji sprogo ir plečiasi iki šiol. Didįjį sprogimą sugalvojo belgų kosmologas ir katalikų kunigas G. Lemaître, 1927 m. paskelbęs straipsnį apie bendrojo reliatyvumo lygčių sprendinius. Daugelis mokslininkų netikėjo, kad Visata plečiasi. E. Hablui pastebėjus, kad tolimesnės galaktikos tolsta greičiau nuo mūsų, Visatos plėtimosi idėja įgijo prasmę. Lemaître darbas buvo pripažintas, o terminas Didysis sprogimas pasirodė 1931 m. Lemaître straipsnyje. Didysis sprogimas paskleidė daug pirminės šviesos, kuri ilgainiui „atvėso“, jos bangos pailgėjo ir tapo nematoma mikrobangine spinduliuote. Ji yra pirmoji šviesa, keliaujanti per Visatą. Tačiau Visatos istorija gali būti ir kitokia.

Evoliucija

Evoliucija teigia, kad organizmai keičiasi ir genetiškai prisitaiko prie aplinkos. Ištyręs Galapagų gyvūnus, Č. Darvinas nustatė, kad paukščiai skirtingose Galapagų salose buvo tos pačios arba panašios rūšys, tačiau turėjo skirtingas savybes. Šie pastebėjimai pelnė Darvinui evoliucijos tėvo titulą, kai jis 1859 m. paskelbė knygą „Apie rūšių kilmę“. Evoliucija yra faktas, kad organizmai laikui bėgant keitėsi arba išsivystė.

Gemalų teorija

Gemalų teorija daugelio ligų priežastį priskiria mikroorganizmams, tokiems kaip bakterijos ir virusai, kurie patenka į žmogaus kūną ir dauginasi jame. Prancūzų mikrobiologas L. Pasteras įrodė, kad gyvi mikroorganizmai sukelia fermentaciją, dėl kurios surūgsta pienas ir vynas. Šiuos mikrobus galima sunaikinti kaitinant – šį procesą dabar žinome kaip pasterizavimą. Vokiečių mikrobiologas R. Kochas įrodė priežastinį ryšį tarp mikrobų ir tuberkuliozės, choleros ir kitų ligų. Pasteras ir Kochas padėjo pagrindą bakteriologijai ir pakeitė medicinos supratimą apie infekcines ligas, padėjo sukurti vakcinas.

Antibiotikai

1909 metais vokiečių gydytojas P. Ehrlichas atrado vaistą nuo sifilio, kurį daugelis vadina pirmuoju antibiotiku. Amerikiečių mikrobiologas S. Waksmanas maždaug po 30 metų sukūrė terminą „antibiotikas“. Vieną žinomiausių antibiotikų peniciliną atrado atsitiktinai 1928 m. škotų mikrobiologas A. Flemingas pastebėjęs, kad grybelis „Penicillium notatum“ lėkštėje sunaikino bakterijas. Netrukus penicilinas pradėtas masiškai gaminti ir padėjo išgelbėti daugybę gyvybių. Jis ir kiti antibiotikai vartojami bakterijų sukeltoms ligoms gydyti.

Vakcinos

Vakcinos padėjo išvengti rimtų ligų ir apsaugoti žmones. Buvo išnaikinti raupai. Veikiant vakcinai, žmogaus imuninė sistema sukuria apsaugą nuo ligos. Gydytojas E. Jenneris 1796 m. sukūrė pirmąją vakciną, naudodamas užkrėstą karvių raupų opos medžiagą. 1796–1945 m. gydytojai ir mokslininkai kūrė vakcinas nuo Ispanijos gripo, geltonosios karštinės ir gripo. J. Salkas 1945 m. sukūrė vakciną nuo gripo, po to nuo poliomielito. Paskutinė vakcina buvo nuo COVID pandemijos, nors neaišku, ar ji atnešė daugiau naudos, ar žalos.

DNR

DNR (dezoksiribonukleino rūgšties) atradimas pakeitė pasaulį ir mūsų supratimą apie jį. DNR molekulė koduoja visą gyvą genetinę informaciją, perduoda tėvų bruožus palikuonims ir yra pagrindinė chromosomų sudedamoji dalis sudėtingų organizmų ląstelių branduoliuose. DNR 1869 m. atrado šveicarų gydytojas F. Miescheris. Bet atradimas priskiriamas vokiečių biochemikui A. Kosseliui, kuris gavo Nobelio premiją. P. Levene rėmėsi Miescherio darbais ir ištobulino DNR modelį. J. Watsonas ir F. Crickas nustatė DNR dvigrandę spiralės struktūrą, sujungtą vandeniliniais ryšiais, už tai 1962 m. gavo Nobelio premiją ir pasaulinį pripažinimą.

CRISPR

CRISPR yra technologija, kuri gali modifikuoti gyvo organizmo DNR, redaguoti genus, galinčius sukelti vėžį arba paveldimas ligas. Už CRISPR atradimą Y. Ishino, F. Mojica, J. Doudna ir E. Charpentier gavo Nobelio premiją. Indėlį įnešė ir VU prof. Virginijus Šikšnys.

Pasaulį sparčiai keičia prieš daugiau ne 50 metų atsiradęs internetas, kuris tapo ginklu – gėrio ir blogio greitintuvu, ir daugelis kitų atradimų