Iš visų Šiaurės šalių labiausiai dėl ateities nerimauja 18–29 metų amžiaus švedų vyrai. Tai matyti iš naujausios draudimo bendrovės If Šiaurės šalių sveikatos ataskaitos, kuri pagrįsta daugiau nei 4000 interviu Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje.
Net 17 procentų jaunų švedų vyrų teigia, kad būtent nerimas dėl ateities jiems kelia didžiausią stresą – šis skaičius yra gerokai didesnis nei atitinkamas skaičius mūsų kaimyninėse šalyse: 5 procentai Norvegijoje, 4 procentai Suomijoje ir 0 procentų Danijoje.
Iš viso 82 proc. švedų teigia, kad tam tikru mastu patiria neigiamą stresą. Keturi iš dešimties jų stresą apibūdina kaip ilgalaikį, trunkantį bent šešis mėnesius. Ypač didelis šis rodiklis yra tarp 30–44 metų amžiaus moterų – tarp jų stresą patiria 97 proc.
Dažniausios streso priežastys tarp švedų yra asmeninės problemos (31 proc.), darbo ir laisvalaikio pusiausvyra (31 proc.) ir su darbu susiję reikalavimai (19 proc.).
Psichologas Tomas Tobro Voenas (Thomas Tobro Wøien) atkreipia dėmesį, kad laikotarpis tarp išsilavinimo gavimo ir įsiliejimo į darbo rinką yra ypač sudėtingas, ir kaip galimą didėjančio jaunimo nerimo paaiškinimą mini Švedijoje žinomą didelį jaunimo nedarbą.
Jis teigia, kad nerimas gali kilti, jei ekonominė situacija suvokiama kaip sudėtinga, o darbo rinka – kaip pilna sunkumų.
If ataskaita patvirtina „Jaunimo barometro“ rezultatus, iš kurių matyti, kad Švedijos jaunimas vis labiau nerimauja dėl savo asmeninių finansų ir būsimojo darbo.
Apklausą atliko tyrimų bendrovė Verian 2025 m. sausio 22-vasario 7 d. Į ją įtraukti daugiau kaip 1000 žmonių kiekvienoje Šiaurės Europos šalyje atsakymai.
