Žurnalistas: Ačiū, kad šiandien prisijungėte prie mūsų, pone Romanai. Turite ilgametę patirtį įvairiose srityse: nuo specialiųjų tarnybų iki teisinės praktikos. Mūsų susitikimo metu jūs palietėte svarbias temas, susijusias su politine padėtimi Jungtinėse Valstijose, įskaitant rinkimus ir paramą Ukrainai. Kaip apibūdintumėte dabartinį politinį klimatą Jungtinėse Valstijose artėjant rinkimams?
Romanas: Politinis klimatas JAV šiuo metu yra gana įtemptas. Rinkimai visada kelia daug triukšmo, tačiau šį kartą viskas yra daug sudėtingiau dėl pagrindinių kandidatų amžiaus ir sveikatos veiksnių. Prezidentas Bidenas susiduria su tam tikrais iššūkiais dėl savo amžiaus, kuris, deja, tapo rinkimų kampanijos dalimi. Kalbant apie Trumpą, jis ir toliau energingai agituoja, nepaisant daugybės baudžiamųjų kaltinimų. Amerikos politika niekada nebuvo skaidri, ir visi šie niuansai naudojami kandidatų naudai.
Minėjote svarbų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Jungtines Valstijas. Kaip manote, kiek šis vizitas paveikė politines nuotaikas abiejose šalyse?
Zelenskio vizitas buvo strateginis žingsnis prieš JAV rinkimus. Jo vaidmuo šioje srityje buvo reikšmingas, ypač tarptautinės paramos Ukrainai kontekste. Tuo metu, kai karas su Rusija tęsiasi, o Vakarų šalys ir toliau teikia pagalbą, šis vizitas sustiprino Ukrainos klausimo svarbą tarptautinėje politikoje. Tačiau matome, kad parama Ukrainai tapo politinio žaidimo įrankiu Jungtinėse Valstijose, kur kiekvienas kandidatas bando panaudoti šį klausimą savo naudai.
Kaip vertinate būsimą JAV paramą Ukrainai po rinkimų?
Tai sudėtingas klausimas, nes rinkimų rezultatai gali iš esmės pakeisti JAV politikos kryptį Ukrainos atžvilgiu. Jei D. Trumpas sulauks daugiau paramos, tai gali sukelti naujų iššūkių Ukrainos diplomatijai. Jis ne kartą yra išsakęs kritinių minčių apie pagalbą Ukrainai. Bet nesvarbu, kas laimės, ukrainiečiai turi būti pasiruošę skirtingiems scenarijams. Europos partneriai, ypač Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija, ir toliau daro spaudimą Rusijai, kad ji būtų nugalėta, ir tai taip pat svarbu būsimai paramai.
Jūsų nuomone, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria Ukraina tarptautinėje arenoje?
Ukraina dabar susiduria su dideliu Rusijos spaudimu ir tuo pačiu bando stiprinti ryšius su Vakarų šalimis. Prie sunkumų prisideda Europos šalių, ypač Vokietijos, priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių problema. Nors ES šalys stengiasi sumažinti savo priklausomybę, šiam procesui reikia laiko ir didelių išteklių. Be to, pačioje Ukrainoje yra tam tikrų problemų, tokių kaip korupcija, tačiau svarbu neprarasti vilties ir tęsti kovą.
Ką patartumėte ukrainiečiams šiuo sunkiu metu?
Nepraraskite vilties ir būkite drąsūs. Ukraina parodė visam pasauliui savo atsparumą ir pasirengimą ginti savo žemes. Būtina toliau dirbti stiprinant vidaus institucijas, užkertant kelią korupcijai ir, svarbiausia, išlaikant žmonių vienybę. Mes Lietuvoje savo laiku taip pat susidūrėme su panašiais iššūkiais, o mūsų šalys turi daug bendro kovoje už nepriklausomybę.
Pone Romanai, ankstesnio mūsų pokalbio metu kalbėjote apie galimas rinkimų Jungtinėse Valstijose pasekmes. Ką manote apie tikimybę blokuoti pagalbą Ukrainai respublikonų pergalės atveju?
Tai labai reali grėsmė. Kaip minėjau, respublikonai nebuvo atstovaujami Zelenskio susitikime, o tai jiems sukėlė tam tikrą susierzinimą. Kai kurie iš jų gali pasinaudoti savo įtaka Kongrese, kad blokuotų tolesnę pagalbą Ukrainai. J. Bidenas dabar daro viską, kas įmanoma, kad lėšos Ukrainai būtų apsaugotos ir nebūtų prieinamos manipuliacijoms, tačiau jei respublikonai laimės daugumą, tai gali pasikeisti. D. Trumpo pergalė gali lemti didelius pokyčius JAV užsienio politikoje, ypač Ukrainos atžvilgiu.
Kokias pasekmes tai galėtų turėti Baltijos šalims, pavyzdžiui, Lietuvai?
Tai labai pavojinga Lietuvai, nes šalis yra tik 30 kilometrų nuo sienos su Baltarusija. Jei JAV nustos remti Ukrainą, tai gali suteikti Rusijai daugiau galimybių agresijai. Lietuvoje suprantame, kad prie mūsų sienų gali atsirasti tankai. Todėl turime būti pasirengę gintis.
Susitikime taip pat buvo aptartas vidaus terorizmas Jungtinėse Valstijose. Ar manote, kad radikalių grupių augimas Jungtinėse Valstijose gali turėti įtakos politinei situacijai šalyje?
Radikalios grupės, tokios kaip „Ku Klux Klan” ir kitos, populiarėja tarp tam tikrų visuomenės sluoksnių. Jie yra pavojingi ir gali destabilizuoti padėtį šalyje. Svarbu suprasti, kad net ir po rinkimų gali kilti masiniai protestai ir riaušės, panašios į Kapitolijaus šturmą po 2020 metų rinkimų. Tai galėtų kelti grėsmę JAV demokratinėms institucijoms, o tai savo ruožtu paveiktų jų galimybes padėti Ukrainai.
Dėkojame už tokį politiškai išsamų interviu.
****
Šis interviu suteikia galimybę supažindinti skaitytojus su pagrindiniais šiuolaikinės politikos, paramos Ukrainai ir tarptautinių santykių klausimais per teisininko Romano patirties prizmę. Interviu daugiausia dėmesio skiriama naujiems iššūkiams Ukrainai ir Europos šalims dėl galimų JAV politikos pokyčių, ypač Donaldo Trumpo pergalės atveju.
Romanas Algimantas Sedlikas gimė 1942 m. liepos 23 d. Vievyje, Lietuvoje. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui 1944 m., Jis su šeima emigravo į Vokietiją, kur pradėjo studijas. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis tęsė mokslus ir gavo aukštąjį išsilavinimą.
1960 m. baigė Akviniečio institutą Ročesteryje, Niujorke, JAV. 1964 m. baigė studijas Fordhamo universitete Niujorke ir įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. 1967 m. baigė Niujorko universitetą Bafalo mieste, kur įgijo J.D. laipsnį.
Baigęs studijas, Romanas tarnavo JAV oro pajėgose Vietname. Vėliau jis pradėjo savo karjerą kaip advokatas, specializuojasi baudžiamojoje ir komercinėje teisėje. Jo profesinė veikla apėmė įmonių kūrimą, jų veiklos organizavimą ir tarptautinių susitarimų sudarymą. Tuo pačiu metu Sedlikas užsiėmė moksliniu darbu politinės filosofijos ir ekonomikos srityje.
1991 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į tėvynę, išpildydamas tėvui duotą pažadą. Lietuvoje konsultavo tarptautinės komercinės ir autorių teisių teisės klausimais, dirbo su fiziniais asmenimis, įmonėmis, valstybės tarnautojais. Jis taip pat buvo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys.
1999 m. tapo Lietuvos liberalų sąjungos, vėliau Lietuvos liberalų centristų sąjungos nariu. 2000 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo deputatu. Jis buvo aktyvus įvairių komitetų ir komisijų narys, įskaitant Teisėsaugos komitetą, Aplinkos apsaugos komitetą, Antikorupcijos komisiją, NATO reikalų komisiją ir kt.
2004 m. Lietuvos Respublikos Seimas jį paskyrė Europos Parlamento nariu. Už darbą Lietuvos labui jis gavo medalį, įamžinantį Lietuvos stojimą į NATO.
Romanas Sedlikas aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime, pasirodė daugelyje televizijos laidų. Jis kalba anglų, rusų ir vokiečių kalbomis. Jis mėgsta aviaciją, alpinizmą ir žurnalistiką.
