Po publikacijos <Jauni vyrai atsisako santuokos: „Moterys nebėra moterys“> gavome skaitytojos laišką, kurį skelbiame tęsdami diskusiją šia tema.
****
Sako, kad intelektas nustatomas pagal tai, kaip žmogus orientuojasi jam įgimtoje, įprastoje aplinkoje, todėl keista, kad kalbama apie Ameriką, bet ne apie Lietuvą ir jos problemas bei tų problemų susidarymo kelią.
Taip, Lietuvoje yra feminizmas, yra feminisčių – pradedant Žemaite, bet ar jos iš tikrųjų yra „vyrų nekentėjos”, kaip dažnai mėgsta kalbėti feminizmo (ir moterų teisių priešai)?
Nejau pasakyti vyrui, kad toks ar anoks elgesys moterims yra nepriimtinas, yra jų nekentimas? Ko iš tikrųjų nekenčia moterys – tai girtavimo, smurto, tinginystės. Nejau pasakyti vyrui (-ams), kad jie girti elgiasi kvailai ir neretai rizikingai patys sau, yra jų nekentimas?
Nejau aiškinti visuomenei, kad smurtas nėra problemų sprendimas, yra vyrų – moterų- vaikų nekentimas?
Visų pirma, ne kas kitas, o feministės atkreipė dėmesį į rizikingą, net suicidinį vyrų elgesį (pvz., beprotišką elgesį keliuose, besaikį girtavimą), sakydamos, kad kai kurie vyrai, padedami visuomenės, susikūrė tikrai ne tas vertybes, kurių reikėtų laikytis įsikibus. Laikai „mauči, boba, bo gauni į snukį” turi praeiti negrįžtamai.
Gyvenimas niekada nestovi ir nestovės vietoje, tiek vyrai, tiek moterys privalės naujau pervertinti ir atsirinkti, kas jiems vertinga. Kažkodėl feminizmo (ir moterų) nekentėjai niekada nekalba, kad feminizmo yra begalė krypčių, kad šalia feminizmo tuoj pat gimė feminizmo vulgarizavimas -a, jeigu teisės lygios, tai išgerk butelį, rūkyk papirosus ar dulkinkis kaip vyrai: šiandien su tuo, ryt su anuo. Teisės juk lygios!
Tas ir yra, kad čia ne teisės. Nė vienas feminizmo vulgarizatorius dar nepasisiūlė gimdyti, nors labai dažnai siūlo moterims prilygti biologinėmis – fizinėmis savybėmis: dirbti nešikais ir pan.
Abi lytys kenčia ne nuo feminizmo, bet nuo jo vulgarizavimo, iškraipymo. „Feministės nekenčia vyrų!” – nežinau, kokiais faktais ar statistika pagrįstų šitą teiginį eiliniai pliurpaliai, bet Lietuvos faktai – labiausiai skursta moterys, ypač auginančios vaikus, moterų atlyginimai už tą patį darbą mažesni, atitinkamai mažesnės pensijos, tad moterų senatvė skurdesnė, kad namuose vyrai net užmuša moteris – va šitie faktai badyte bado akis, kad Lietuvos politikai ir valdžios vyrai iš tikrųjų nekenčia moterų. Jiems neegzistuoja moterų problemos ir jie apie jas nekalba.
Lengviausia griebtis amerikiečių straipsnių, bet, garantuoju, yra ir Lietuvos mokslininkų straipsnių šiomis temomis. Netinka? Kodėl? Nerašo apie vyrų nekentimą?
Kas, galų gale, kelia tas taip vadinamas „seksualines revoliucijas’?
Lietuvoje tai buvo nuolatinė vartototjiško sekso reklama žiniasklaidoje, popso kultūroje, moters įvaizdis pateikiamas irgi vulgariai seksualizuotas – nuolatinis pasąmoningas jaunimo, paauglių ir, neslėpkim, dalies suaugusių, lengvai pasiduodančių manipuliacijoms, orientavimas laisvo seksualinio gyvenimo be ilgalaikių įsipareigojimų link. Žiniasklaida kitokią nuomonę idealiai cenzūravo.
Perskaičius straipsnį, nesupratau, kokios moters „ilgisi” vyrai. Tai, kas dabar atsitiko Amerikoje – daug moterų baigia aukštąjį, daug dirba – Lietuvoje buvo jau senokai. Mano kartos moterys daugiau studijavo aukštosiose, bet dauguma ištekėjo, gimdė vaikus ir nemaža dalis nesiskyrė su vyrais.
Teko pastebėti, kad tose šeimose, kur abu dirbo ir kur abu ruošėsi namuose, kartu auklėjo vaikus – tie nesiskyrė, Skyrėsi „tipiški vyrai” – aš dirbu, o namuose tu mane aptarnauk, vaikai neturi kelti man rūpesčių.
Eilinis egoizmas, kuris nesustiprins jokios santuokos, jokios šeimos.
Gaila, bet dabartinė į malonumą orientuota kultūra yra perdėm egoistinė, Todėl čia ne feminizmas kaltas.
Lietuvoje feminizmo yra per mažai, nes per daug smurto namuose, per daug skurdo sukeltų nužmonėjimo problemų (tas pats smurtas, smurtas prieš vaikus, girtavimas ir t.t.), per daug nepagarbos moteriai, moteriškumui, motinystei.
Sveikinu ir pritariu, nes taip labai vulgarizuojamo feminizmo, kaip yra Lietuvoje tikrai sunku rasti, tačiau ko gero čia yra viso mūsų švietimo sistemos ir turinio problema, kad socialinis ugdymas ir socialinių mokslų pasiekimų Lietuvoje sklaida yra per mažai pasiekia plačius visuomenės sluoksnius. Kas liečia žmogaus teisų, lygių teisių supratimą, o dar labiau jų įgyvendinimą pas mus kol kas yra didžiausias neraštingumas. Labai rūpinamasi ekonominiu raštingumu, bet žmogaus teisių, socialinių procesų supratimu ir t.t, tai jau visiškai atsiliekame.
Kas liečia moterų ir vaikų diskirminavimo klausimus, jų negalime sudėti į vieną „maišą”, nes čia reiškiasi dar kiti procesai ir mitai.
Lietuvoje labiausiai yra diskiriminuojami vaikai yra berniukai, nes pradedant tuo, kad juos dažniausiai šeimose turi auginti ir ugdyti motinos, jie ir toliau visoje ugdymo sistemoje ugdomi dominuojančiai vien tik moterų… Kaip jie gali tapti pozityviais tėvais ir sutuoktiniais, net darbuotojais, jei jie neturi teigiamų vyrų pavyzdžių?